Lyg įžanga į Requiem       „Beprotybė, savižudybė, ankstyva mirtis, priešlaikinis išsekimas ir išdegimas grėsė visiems, išskyrus storaodžius, apie kuriuos neverta kalbėti...“, – knygos „Meno mirimas“ įžangoje rašo rusų filosofas V. Vejdle. Ne apie storaodžius buvo kalbama ir pirmajame šių metų literatūriniame vakare Juozo Tumo-Vaižganto muziejuje, kur kauniečiams pristatyta jaunų, anksti mirusių arba nusižudžiusių poetų kūrybos antologija „Lyg įžanga į Requiem“ (sudarytojas Kęstutis Subačius). Prieš pat Naujuosius šią knygą išleido „Naujosios Romuvos“ fondas.

 

       Beveik trijų šimtų puslapių antologijoje suburti 69 autoriai, kurie šį pasaulį paliko nesulaukę keturiasdešimties. Laiko erdvė – nuo Prano Vaičaičio iki Rūtos Kynaitės. Ji – bene jauniausia autorė šioje antologijoje. Vos pabaigusi Vilniaus Žvėrynogimnaziją, susirgo kraujo vėžiu ir mirė 2001 metais kovo 8 dieną, tik ką pradėjusi devynioliktus metus. O eilėraščiai visai ne moksleiviški: paprasti, bet prasmingi, skaudūs, kažkaip šviesiai liūdni. „Aš turėjau mirti būtent vakar... / Kartu su tavo akių ugnimi užgesau. / Laimė visada reikalauja atpildo / todėl aš miriau vakar.“ Tarp amžinai jauno likusio Prano Vaičaičio, norėjusio „nuo žemės pagriebti“ deimanto grūdus, o paėmusio „rasą tiktai“, ir R. Kynaitės – dar 67 poetai. Vieni gerai žinomi, kiti mažiau, dar kiti – visai negirdėti. Kiekvienas Lietuvos kraštas yra išauginęs tokių poetų, kuriems buvo lemta iš gyvenimo išeiti jauniems...

 
„Idėja parengti trumpai gyvenusių lietuvių poetų antologiją kilo dar 1994 metais, kai rengiau gero bičiulio poeto Rimo Buroko (1953-1980) atminimo vakarą Vilniaus Žvėryno gimnazijoje. Ruošdamasis tam vakarui pradėjau ieškoti naujų vardų, nes norėjosi paminėti visus per anksti išėjusius. Sąrašas vis ilgėjo, o mintis parengti antologiją – neapleido. Sunkiausia buvo nubrėžti poetų amžiaus ribą. Dažnai rašoma ir kalbama, kad poeto amžius trumpas, tačiau žinome ir kitokių pavyzdžių. Aš pasirinkau keturiasdešimties metų ribą – taigi rinkinyje pristatomi poetai, kurie nesulaukė keturiasdešimties“, – vakare kalbėjo antologijos sudarytojas Kęstutis Subačius, dabar dirbantis mokytoju Žemynos gimnazijoje Nidoje.
 

Antologijos pristatymo vakare dalyvavęs „Naujosios Romuvos“ vyr. redaktorius ir knygos leidėjas Andrius Konickis prisiminė, kad su knygos sudarytoju plušo kone ištisus metus: komplektavo, redagavo, dėliojo eilėraščius, tikslino autorių biografinius duomenis, ieškojo kuo tinkamesnio leidinio formato, daug galvojo apie meninį knygos apipavidalinimą. „Ir štai Aldona Dapkutė pasiūlė pluoštą išsaugotų Andriaus Brazio piešinių – mat jaunas, talentingas, bet sunkiai sirgęs dailininkas, su kuriuo menotyrininkė artimai bendravo prieš gerą dešimtmetį, vos 23 metų pasitraukė iš gyvenimo. Taip knygoje atsirado keliolika Andriaus grafikos darbų. O viršelyje atsidūrė toks lyg iš rašmenų sudėliotas Poetas“, – pasakojo Andrius Konickis.

 

Jaunų, anksti mirusių poetų kūrybą iš antologijos ir kitų knygų skaitė Kauno kamerinio teatro aktorė Kristina Kazakevičiūtė, VDU studentės lituanistės Neringa, Eglė ir Dangira bei Jėzuitų gimnazijos dvyliktokė Vaiva Lanskoronskytė.

 

Atsiminimais apie anksti mirusią poetę Audrą Stasiukonytę (1955–1985), gimusią Jonavos krašte, o gyvenusią ir kūrusią Kaune, pasidalijo ją gerai pažinojusios muziejininkė Raminta Antanaitienė ir aktorė Kristina Kazakevičiūtė.

 

Nors buvo kalbama apie tragiškus poetų likimus ir ankstyvą pasitraukimą iš gyvenimo, tačiau vakaro nuotaika išliko šviesi, kupina poezijos ir šiltų prisiminimų. Iš tikro – šviesi įžanga į Requiem anksti mirusiems poetams.

 
Nemunas
2009-01-22