tekstai.lt

B. Klimašauskas. Parodė J. Petrulio dramą „Prieš srovę”


       Į margą įvairių koncertų Kelmės kultūros centre pynę netikėtai įsiterpė spektaklis – Vilniaus senjorų teatras čia pirmąkart parodė Kražiuose keturiolika metų mokytojavusio dramaturgo, poeto, literatūros tyrinėtojo Juozo Petrulio (1895–1982) dramą „Prieš srovę“ – apie kunigą, poetą, vargdienių gynėją Antaną Strazdą. Režisieriai Petras Likša (vyresniems gerai pažįstamas iš televizijos laidos „Petraičių šeimoje“) ir Ferdinandas Jakšys, aktoriai ir organizatoriai norėjo priminti, kad prieš 110 metų gimė J. Petrulis, o prieš 70 jis parašė dramą „Prieš srovę“, kuri 1936-ųjų sausio 15 d. buvo pastatyta Kaune, Valstybės teatre.

       Vilniaus senjorų teatras susibūrė iš entuziastų, kurie pirmąsias aktorinio meistriškumo pamokas gavo dar studijų metais, vaidindami Kauno politechnikos instituto ir Vilniaus universiteto teatrų studijose. Šiandien jie – žinomi mokslo, kultūros, politikos veikėjai: lietuvių kalbos žodyno sudarinėtojas profesorius Vytautas Vitkauskas, docentas Jonas Žekevičius, premjeros „Prieš srovę“ aktoriaus K. Juršio sūnus Aras Juršys, televizijos žurnalistė Nijolė Baužytė ir kiti. Po spektaklio, su gėlėmis užlipęs į sceną, Kelmės mažojo teatro režisierius Algimantas Armonas pasakė: „Čia taip viskas išmąstyta, taip viskas pateikta, kad, atrodo, nėra nieko nereikalingo“. O iš Kauno į Kelmę atvažiavęs dramaturgo sūnus, žinomas chirurgas, profesorius Algimantas Petrulis stebėjosi:

       – Man, kaip gydytojui, sunku kalbėti apie teatro meną, tačiau ir mane, ir seserį nustebino jūsų profesionalumas ir nuoširdumas. Prisimenu, kaip pokario metais pas tėtį į Kražius atvažiuodavę įvairūs režisieriai tartis dėl šios pjesės pastatymo, tačiau vieni lyg ir susitardavo, o kiti – ne. Jūsų spektaklis labai maloniai nudžiugino.

       Kelmėje gyvenanti J. Petrulio dukra, buvusi mokytoja Dalia Gudaitienė, prisiminė, kad tie pokario svečiai siūlė tėčiui dramą perrašyti, nes ne visos mintys ir interpretacijos patiko sovietinei valdžiai, bet tėtis buvęs nepalenkiamas – nesutiko. Pjesėje vyskupą Cimliakovskį vaidinęs prof. V. Vitkauskas, pavadinęs J. Petrulį vienu šviesiausiu to meto inteligentu, pažymėjo:

       – Kelmė yra kultūros centras ir turėtų šio rašytojo nepamiršti. Mes džiaugiamės, kad jūsų nenuvylė mūsų pasirodymas.

       Spektaklis „Prieš srovę“, kurio premjeroje beveik prieš 70 metų vaidino tuometinės scenos žvaigždės H. Kačinskas, T. Vaičiūnienė, J. Siparis, S. Pilka, M. Chadaravičius, A. Kernagis bei kiti, per Valstybės teatro 1936–1937 metų sezoną rodytas dažniausiai – net devyniolika kartų. Jį stebėjo 10 469 žiūrovai, už bilietus surinkti 12 766 litai. Antroji pagal lankomumą buvo P. Vaičiūno drama „Prisikėlimas“. Apie tai rašė dienraštis „Lietuvos aidas“. Šį veikalą 1936 m. kovo 26-ąją išvydo Rygos žiūrovai, kai ten gastroliavo Valstybės teatras. Režisierius J. Valentis dramą „Prieš srovę“, vaidintą „Pulkim ant kelių“ pavadinimu, 1946 m. pastatė JAV, ir ji Čikagoje buvo sutikta kaip didelis įvykis.

       Iš Biržų krašto kilęs J. Petrulis yra parašęs komediją „Pirmasis prizas“, skirtą tarmių pamokoms iliustruoti, misteriją „Be motinos“, muzikinę pjesę „Lelijų šūkis“, dramas „Čičinskas“, „Juodieji broliai“ (pastarąją yra pastatęs Kelmės mažasis teatras), surinko įdomių prisiminimų apie savo kraštiečius B. Sruogą, K. Binkį, paliko daug straipsnių, recenzijų, eilėraščių, laiškų, kuriuos kruopščiai saugo jo dukra D. Gudaitienė.

       Pats rašytojas, artėjant antrajai sovietinei okupacijai, 1944 m. pavasarį paliko Kauną ir dviračiu atvažiavo į Kražių seniūniją, Tamkių kaimą, kuriame jo uošviai buvo nusipirkę 39 hektarus dvaro žemės. Čia ir išsisaugojo nuo Sibiro tremties bei kitų represijų, pradėjo Kražiuose mokytojauti. Buvę mokiniai jį prisimena kaip labai šviesų, tautiškai nusiteikusį, kūrybišką mokytoją, vis sukuriantį tai eilėraštį, tai pjesę, tai iš gipso nulipdantį kokią skulptūrėlę... Senatvėje jis grįžo į Kauną pas sūnų. Kaune ir palaidotas.