RAFAŁ WOJACZEK

       Rafałas Grzegorzas Mikołajus Wojaczekas (1945-1971) - lenkų "prakeiktasis poetas", iškilęs iškart po debiuto, ekspresionistas, "Naujosios bangos" atstovas, ryškus talentas, "lenkų Rimbaud", chuliganas, liumpenas, alkoholikas, savižudis, po mirties (1972) įvertintas A.Bursos literatūrine premija.
       R.Wojaczeko kūryba pirmiausia patraukė savo atvirumu, drastiška leksika, brutalumu, šlykštumo "estetika", juodu humoru, provokacijomis. Labai dažnai jo kūriniuose kartojasi motinos, tėvo, alkio, sekso, Dievo ir pirmiausia mirties motyvai.
       Debiutavo 1965 m. pirmame žurnalo "Poezja" numeryje. Išleido du eilėraščių rinkinius: "Sezonas" ("Sezon", 1969) ir "Kitokia pasaka" ("Inna bajka", 1970). Po mirties dar pasirodė "Kurio nebuvo" ("Którego nie było", 1972), "Amžinas Kryžiaus žygis" ("Nieskończona krucjata", 1972), "Rinktiniai raštai" ("Utwory zebrane", 1976) ir kitos knygos.

„gyvenu nematydamas žvaigždžių...“
Rafałas W.
Nėra jau nieko
Pasaulio pabaiga
Mano šuo labai mielas
Ne sezonas
Poezijos pabaiga
Paliesk...
Rašau meilė
Tai yra Hanka

Į viršų

* * *
gyvenu nematydamas žvaigždžių
kalbu nesuprasdamas žodžių
laukiu neskaičiuodamas dienų
kol kas nors pramuš šią sieną

Į viršų

RAFAŁAS W.

Aš – karo vaisius
matau primityvius sapnus
turiu vienišus tėvus
Gimiau kad mirčiau
kaip visi vaikiai
kurie nemoka patys
susikrauti turtų
Aš – Rafałas Wojaczekas
esu profesionalus žudikas
už pinigus žudau eilėraščius
psichoanalitikams kurių
šypsniai išgąsdinto žvėries
įpročius malšina
ir muilina akis
meile kuri dar
vadinama mirtimi

Į viršų

NĖRA JAU NIEKO

Gera išeitis miegoti
Gera išeitis valgyti
Gera išeitis gerti
degtinę gerti
cigaretes rūkyti
mylėti
gyventi
taip
visa tai gera išeitis
…………….
…………….

Į viršų

PASAULIO PABAIGA

Tai galėjo būti antradienį arba penktadienį
Galimas daiktas taip pat pirmadienį ar trečiadienį
Irgi tinka ketvirtadienį šeštadienį ir sekmadienį
Sausį ar liepą taip pat sutikime
Kad nėra taip svarbu
Tūkstantis devyni šimtai šešiasdešimtaisiais
Rodos – kažkokį rytą ar jau temstant
Patį vidurdienį arba vidurnaktį
Saulėtu oru gal lietui lyjant gal per pūgą
Ant savo diržo pasikorė
Ant kažko tinkamo ar ne ant boilerio vamzdžio
Dvidešimtkeliametis beviltiškas alkoholikas
Rafałas Wojaczekas sūnus
Edwardo ir Elżbietos iš Sobieskos namo

Į viršų

MANO ŠUO LABAI MIELAS

mano šuo labai mielas
jis yra šlykštus smirdintis
bet jis miega lovoje

jis miega su mano motina
kuri jį myli iki skausmo
todėl inkščia ir bando pabėgti
bet jis nepažįsta mano motinos
nors pažįsta ją labai seniai
mano motina yra pagyvenusi moteris
ir žino ką daro
todėl mano šuo yra labai menkas
ir atrodo blogas

užtat mano motina jaučiasi gerai
mano motina jaučiasi vis geriau

tik mano labai mielas šuo
yra vis mažiau mano

bet aš myliu savo motiną
ir nors šunį irgi myliu
tačiau turėjau rinktis

Į viršų

NE SEZONAS

Atvykau čia ne laiku
Sezonas dar neprasidėjęs
o vietiniai jau kalba
kad čia nieko ir nebus

Vakar
mačiau kubilėly išneštą
poną profesorių toks buvo mažas
Taip, čia žmonės traukiasi
neišlaidauja maistui
ir karsto lentoms

Ponas profesorius
Ponas profesorius buvo visa epocha
Vilko vieną koją
Tai buvo paskutinės pono profesoriaus meilužės
vardu Andrzejus
palikimas
Taip, čia jau nieko nebus

Taip, atvykau čia ne laiku
gyvieji
miršta greitai
jau viena laisva palata
pavirtusi sandėliu
matyt jau greitai
čia sudės rankenas

Taip, tai jau pabaiga
Plauna koridorių
Vaškuoja grindis

Į viršų

POEZIJOS PABAIGA

Poezijos pabaiga turi būti tamsioje činšinio
Pastato smirdinčioje priemenėje išvietė
Turėtų netikėtas palaiminimas būti peilio
Po mente ar laužtuvo į smilkinį trumpas kaip amen
Kadangi turi būti išvaikyto dangaus tankas
Poezijos pabaiga turi būti greitesnė netgi už mintį
Kad ką nors surikti reikštų maištą ar skausmą
Poezijos pabaiga turi būti negramatinė

Į viršų

PALIESK...

Paliesk lietų, paliudyk, kad dulkia
Ne lietus, krinta Mėnulio dulkės

Paliesk sieną, paliudyk, kad mūras
Nėra siena, tik stovintis rūkas

Sugraužk riekę, paliudyk, kad žvynės
Suėdė rugius ir kepėjas mirė

Gurkštelk vandens, paliudyk, kad visi
Šuliniai irgi šaltiniai sausi

Tark žodį, paliudyk, kad balsas
Yra riksmas ir niekam tai nerūpi

Į viršų

RAŠAU MEILĖ

tau rašau meilė
aš bevardis
be miego žvėris

rašau išsigandęs
vienas priešais Tave
kurios vardas Būti
aš maldos mėsa
kurios Tu esi paukštis

iš lūpų nubėga
alkoholio lašas
jame visos saulės ir žvaigždės
vienintelės to meto saulės

iš lūpų nubėga
kraujo lašas
ir kur Tavo liežuvis
kuris ramintų skausmą
kilusį nuo perkąsto
žodžio myliu

Į viršų

TAI YRA HANKA

Tai yra Hanka
O aš esu pamišėlis
taip prasilenkiame
Aš pasirinkau ligoninę
nes mano mažieji broliai
viduriuose krapštėsi
tiesą sakant aš nieko neprisimenu

Mano broliai
jie šypsojosi
jie buvo žiaurūs
rankose laikė gėles
tai rodos buvo peiliai
tai rodos
buvo mažos aukso bitės

Tiesą sakant aš nežinau
galbūt jie buvo geros širdies
ir rodė ją panorėjus

Bet aš nenorėjau
dabar Hanką prašyti
ryšiuos

Šioj vietoj
yra saugu
aš skaičiuoju vis iš naujo
Hankos baltus plaukus

arba kaip rožinį
skaitau koridoriaus plyteles
arba glostau sau galvą
tai Hankos galva
tad ją glostau
ir jai sakau:

žinai yra mažas džiaugsmas
kuris auga
ir yra vis didesnis

tai yra stiklainis
kuriam sėdi vis mažesni
mano žiaurūs broliai

Iš lenkų kalbos vertė RIMVYDAS STRIELKŪNAS

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt