Alesis Turovičius
VISKAS

Jeigu ilgai belsi į duris,
Atsivers totalus WINDOWS.
Erogeninėse ekrano minų laukų zonose
Kartojasi failų mirgėjimas.
Juodas kraujas persmeigia baltą popieriaus kūną,
Durys atsiveria po kiekvienos raidės
Palietus
Klavišus laiptelius.
Virtualios prasmės sapnas - kompiuterinio žaidimo
karas.
Neatsimerk - miegok.
Ten, kur tamsu - atsimerkia trečioji akis.
Tyloje mokosi rašyti.
"Nepiešk aklųjų šalyje,
Nedainuok kurčiųjų šalyje,
Negyvenk mirusiųjų šalyje".
Jis nueidavo po milimetrą kiekvieną sekundę,
Jis laukė, ieškojo atsakymų į klausimus,
Kopė į kalną, kur viską žino.
Jis pasiversdavo skausmu ir baime
Ir sugrįždavo į šviesą bei viltį.
Jis skendo ir degė požemio tiglyje,
Vėl sugrįždamas į gyvenimo ratą.
Kad vėl nueitų po milimetrą kiekvieną sekundę
laukti, ieškoti atsakymų į klausimus,
kopti į kalną, kur viską žino.
Jis pamesdavo "Aš" ir tapdavo mase,
Bet sukurdavo lyderį ir tapdavo savimi.
Jis nueidavo po milimetrą… kiekvieną sekundę
Jis laukė, ieškojo atsakymų į klausimus,
Kopė į kalną, kur viską žino.
Ten jį sutiko Visi, ir jis išgirdo:
Mes matėme, kaip tu nueini po milimetrą
kiekvieną sekundę,
laukė ir ieškojo atsakymų į klausimus, dabar mes
viską
žinome.

Iš baltarusių kalbos vertė Benediktas Januševičius

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt