TEKSTAI.LT
<< Atgal
 
Lev Rubinštein

ČIA AŠ
1995

11 - 20
21 - 30
31 - 40
41 - 50

 51 - 60
61 - 70
71 - 80
81 - 90		 91 - 100
101 - 110
111 - 119
 
1.


Čia aš.
2.


Čia irgi aš.
 
3.


Ir čia aš.
4.

Čia tėvai. Berods Kislovodske. Užrašas: "1952".
 
5.


Miša su tinklinio kamuoliu.
6.


Aš su rogutėmis.
 
7.

Galia su dviem kačiukais. Užrašas: "Mūsų gyvasis kampelis".
8.


Trečias iš kairės - aš.
 
9.

Ufos turgus. Užrašas: "Ufos turgus. 1940 m."
10.
Nepažįstamasis. Užrašas: "Brangiai Joločkai prisiminimui nuo M.V., Charkovas".

Į viršų

11.
O čia tėvas su pižama ir kauptuku rankoje. Užrašas: "Darbas verda". Mano raštas.
12.
Mama su kurčia siuvėja Tatjana. Abi su maudymosi kostiumėliais. Užrašas: "Karšta. Vasara 54".
 
13.

O čia aš su trumpikėmis ir marškinėliais.
14.


Sėdi:
 
15.


Lazutinas Feliksas.
16.

(Ir nežinia kieno ranka, kaži ką rašanti ant popieriaus lapo)
 
17.


Golubovskis Arkadijus Lvovičius.
18.

(Ir lietaus lašelis, tekantis vagono langu)
 
19.


Rozalija Leonidovna.
20.

(Ir mažas rausvas vokas, iškritęs iš moteriško rankinuko)

Į viršų

21.

Košeliova Alevtina Nikitična, valytoja.
22.

(Ir be garso krutantys televizijos diktoriaus ūsai)
 
23.


Velionis A.B.Sutiaginas.
24.

(Ir nuotraukos skiautė, plaukianti pavasario upeliūkščiu)
 
25.

Gavrilinas A.P., mokyklinė pravardė "Taksidermistas".
26.

(Ir išpampusios pagyvenusio darbininko rankų venos)
 
27.


Prof. Vitė.
28.

(Ir išskleistas lietsargis, lėtai išplaukiantis po tiltu)
 
29.


Stovi:
30.


Martemjanovas I.S.

Į viršų

31.
Ir matome vienišą lapelį, beviltiškai mėginantį pasipriešinti lediniam rudens vėjui.
32.


Ir užrašas: "Prie ko čia aš?"
 
33.


Mogiliovskaja S.J. ir Pilipenka V.N.
34.

Ir matome krentančias ant grindų auksines kerpamų plaukų sruogas.
 
35.

Ir užrašas: "Kalti visi kartu, o atsakysi vienas tu".
36.


Tolpyginas G.J.
 
37.


Ir matome apsiverkusį italų televizijos žurnalistės veidą.
38.
Ir užrašas: "Daugel metų jau praėjo, o tu likai, koks buvęs, - kadaise ištarė eiliakalys, kurio net vardo nebeliko atminty".
 
39.


Joachimas Sartorius.
40.

Ir matome ant odinio krėslo sėdynės pusiau perplėštą vynų valetą.

Į viršų

41.
Ir užrašas: "Čia visko bus: pliuškenimas irklo, švelnus meilės žodis tos, kuri dar maža, kad šaudytų akutėm į karalių".
42.



Govenda T.Ch.
 
43.

Ir matome šešias ar netgi septynias ryškiai oranžines tabletes ant drebančio vaiko delno.
44.
Ir užrašas: "Tokia aš mirsiu. Kitokia suklupsiu ir parvirsiu. Ne veltui motina bijojo, kad už pasaito mane vedžioja".
 
45.


Makejeva O.A.
46.

Ir matome žemėlapyje pažymėtą Bochumo miestą.
 
47.
Ir užrašas: "Paprotys taip gyventi kilo dar iš tų laikų, kada seneliai ir tėvai sudrausdavo vaikus".
48.


Konotopovas V.N.
 
49.

Ir matome krūvelę šunšūdžių su šviežiu dviračio pėdsaku.
50.
Ir užrašas: "Kada nebesulauksi gimtajam užkampy bėdų, atminki pėdsakus šlapius ant išplautų grindų".

Į viršų

51.


Zamesovas V.N.
52.
Ir matome vaiko pirštelį, nedrąsiai skambinantį Schuberto "Forelės" melodiją.
 
53.
Ir užrašas: "Kantrybė, garbė - sesės dvi, nežinančios viena kitos. Tylėk ir slapukauk ligi pašauks tave kovot".
54.
Ir prieblandoje įžiūrime didžiulės žiurkės, uostinėjančios miegančio vaiko veidą, siluetą.
 
55.



Čia aš.
56.
Ir pagaliau jaunuolio, vykstančio aplankyti mirštantė giminaitį, lietpaltyje atsiranda didžiulė sidabrinė saga.
 
57.

Ir dreba dvikovos ginklas šlubo karininko rankoj.
58.

Ir dreba per vidurį atverstas prancūzų romanas jaunos damos rankoj.
 
59.

Ir dreba sidabrinė tabokinė išblyškusio jaunuolio rankoj.
60.

Ir dreba alavo kryželis girto kareivio rankoj.

Į viršų

61.

Ir dreba didelis sidabrinis virdulys girto karo gydytojo rankose.
62.
Ir truputį trūkčioja blizgantis snapas didelio juodo paukščio, tupinčio ant gipsinio antikinės deivės biusto.
 
63.


Čia vis aš.
64.

Lazutinas Feliksas: "Ačiū. Man jau metas".
 
65.



(Išeina)
66.
Martemjanovas Igoris Stanislavovičius. Atradimų metas: Lit. kritik. str. rink. - M.: Sovremennik, 1987.
 
67.

Golubovskis Arkadijus Lvovičius: "Na ką gi. Ko gero, jau eisiu".
68.


(Išeina)
 
69.
Tolpyginas Genadijus Jakovlevičius. Kaitra per tris karalius: Eilėraščiai ir poemos. - Tula: leid. Prioskoje, 1986.
70.


Rozalija Leonidovna: "Jau vėlu. Man metas".

Į viršų

71.




(Išeina)
72.
Mogiliovskaja Susana Jankelevna, Pilipenka Vladimiras Nikolajevičius. Mums linksma! O jums?: Repertuaro rink. besimokantiems kurčiųjų m-klų 4-6 kl. - M.: Prosveščenije, 1984.
 
73.
Košeliova Alevtina Nikitična, valytoja: "Dievulėliau! Ko gi čia sėdžiu? Juk reikia eiti".
74.


(Išeina)
 
75.

Sartorius Joachimas. Rato formulė: Romanas / Vert. Iš vok. k. ir pab. ž. aut. V.A.Rivkina. - M.: Nauka, 1984.




 
76.
Velionis A.V.Sutiaginas: "Ar jums, Liubočka, kartais taip neatrodo, kad visa, kas nutinka jums ar aplink jus - štai senutė - matote? - kažko ieško krepšelyje, o štai katė nubėgo už kampo, - kad visa tai paskatino kokia nors didi ir paslaptinga prasmė, kurią, atrodo, bent truputėlį pasistengęs - iškart suprasi amžiams? Atsiprašau, ką?"
 
77.


"Nieko, aš klausausi".
78.


"Tai būna ar ne?"
 
79.


"Kas būna?"
80.


(Išeina)

Į viršų

81.

Govenda Tamara Charitonovna. Kai kurie nekonvencionaliosios poetikos klausimai vėlyvuosiuose Jameso Dawssono darbuose // Aktualus labirintas. 3 leid. - M., 1992. - p. 12-21.
82.

Makejeva Olga Aleksandrovna. Kalendorinės Kairiojo kranto vidurio genčių apeigos // Ten pat, p.12-21.


 
 
83.
Konotopovas Valerijus Nikolajevičius. Tomo Bauerio drama "Šėrikė ir kunigaikštis". Pagrindinių motyvų analizė // Ten pat, p.12-21.
84.

Zamesovas Viktoras Nikolajevičius. Parazitinės sąmonės krizė. Kas toliau // Ten pat, p.12-21.
 
85.

Gavrilinas A.P.: "Mes, pavyzdžiui, sakome: šai vėjas šėlsta. Taip?"
86.


"Na taip..."
 
87.
"O visai ne vėjas šėlsta, o tai, kas papuola jo kelyje: medžių šakos, stogų skardos, kaminai. O vėjas, Liubočka, nešėlsta. Ko jam šėlti?"
88.



"Iš tikrųjų..."
 
89.



(Išeina)
90.
Prof. Vitė (vienas): "Viešpatie! Kiekgi galima? Tai išgyventi nėra jėgų. Juk aš sąžiningai dirbu. Dievas mato, aš sąžiningai dirbu.

Į viršų

91.



(Išsprūsta šūksnis)


 
92.
"Tai viską ji! Ji! Ta buka mieščionė Antonina! Kiek man atsiėjo jos nuostabusis pusbrolis, tas nepakenčiamas gyvulys, pasidabinęs universiteto diplomu, vienas dievas težino. Beje, aš, rodos, žinau, ką man daryti!"
 
93.



(Išeina)
94.
"Štai pažvelk. Iš pradžių pašluostyti štai šia kempinėle. Žiūrėk, aš juk tau rodau. Po to štai šia sausa pašluoste. Kad nerūdytų. Supratai?"
 
95.


(Išeina)









 
96.
"Jie man sakė, kad per šventę sugūžės. Tai pyragą su obuoliais iškepiau. Jie mėgsta su obuoliais. Persirengiau ir laukiu. O jie man iš Šusterovų skambina. Sako, kad Šusterovai juos pakvietė ir jie nuvažiavo. Kaipgi šitaip? Aš susikrimtau. Sėdžiu kaip kvaiša su savo pyragu. Tau paskambinau, maniau, gal tu užsuksi pavalgyti. Juk tu irgi mėgsti. O tavęs nėra namie. Netgi pravirkau. Taip skaudu buvo... Na gerai, nekreipk dėmesio..."
 
97.


(Išeina)
98.


"Žinai, aš turbūt eisiu".
 
99.
"Kurgi tu, keistuoli, eisi? Visa mūsų palėpė tuščia. Viskas yra: pagalvė, antklodė..."
100.

"Ne, ne. Dėkui. Man metas. (Žiūri į laikrodį.) Dvylika dešimt. Spėsiu".

Į viršų

101.


"Na ką gi. Sėkmės".
102.


(Išeina)
 
103.


O čia aš.
104.
O šį auksinį rytą kiek įkabina spruko tetulei Zojai įsipykęs guvus kaimynų berniukas.
 
105.



O čia aš.
106.
O čia beveik pamirštas Rajos Laričevos siluetas. Mano akiniai paprastais rėmeliais. Man devyneri, jai dvylika metų.
 
107.


O čia aš.
108.
O čia tie keturi žodžiai, kuriuos ištarė Saniokas, kada Kolianas sulenkė pasagą, o atlenkti nebesugebėjo.
 
109.


O čia aš.
110.
O čia šventinio miestelio raudonarmietiškos salvės ir švarūs veideliai mūsų kiemo mergaičių.

Į viršų

111.



O čia aš.
112.
O čia himno garsas nuostabus lygiai šeštą, tarsi nemiegojus. Tikriausiai radijo tašką kas nors pamiršo išjungti.
 
113.


O čia aš.
114.

O čia aš su trumpikėmis ir marškinėliais.
 
115.

O čia aš su trumpikėmis ir marškinėliais visas po antklode.
116.
O čia aš su trumpikėmis ir marškinėliais visas po antklode bėgu per saulėtą balutę.
 
117.
O čia aš su trumpikėmis ir marškinėliais visas po antklode bėgu per saulėtą balutę, ir mano švilpikas kartu.
118.



Ir mano švilpikas kartu.
 
119.


(Išeina)




Vertė Benediktas Januševičius

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt