BRUNO K. ÖIJER
       Eilėraščiai iš knygos „KOL NUODAI VEIKIA“

       „Formuluoju savo žaizdą savo nepritapimą; tą darau nuo pat savo debiuto.“
       Taip savo kūrybą 1995 metais apibūdino Bruno K. Öijeris, vienas žinomiausių šiuolaikinių Švedijos poetų. 8-ajame dešimtmetyje žiniasklaida pavadino jį anarchistu, siekiančiu „sukurti kažką nuogo ir tikro, kas būtų pasiekiama žmogui“, norinčiu „išsprogdinti tą prakeiktą kultūrinį elitą“. Tik Öijeris galėjo padaryti tokį akibrokštą, – gavęs literatūrinę premiją, iškeisti ją į smulkias monetas ir išbarstyti viename Stokholmo metro perone didžiausio piko valandą. Bruno K. Öijeris yra unikalus rašytojas ir scenos poetas. Tai poezijos performansų atlikėjas, maištininkas, autsaideris, kritikuojantis visuomeninius reiškinius, kūrėjas, ritmo ir jausmo semiąsis iš roko ir bito muzikos. Nemaža dalis kritikų įtraukia jį į XX amžiaus geriausių Švedijos poetų penketuką. Kad ir ką sakytume, Bruno K. yra literatūrinis-sociologinis fenomenas: jis mėgstamas visų visuomenės sluoksnių.
       Bruno K. Öijeris yra poetas. Tai jo profesija. Būdamas 21-erių jis nusprendė tapti rašytoju ir iš to gyventi. Iš tiesų jis tą sėkmingai ir daro.

       Liana Ruokytė

Pranašystė
Fokusas
Cemetery Of St. Calixtus
Šansas
Terore, tu imi mano ranką...
„tu pastebėjai žemėje...“
Pašvęstasis
Slaptos durys
„mes palikdavome...“
Piešinys

Į viršų

PRANAŠYSTĖ

cirko karavanas
daro pertrauką tigrų tramdytojo
ranka tirpsta
kaip šiltas riešutinis šokoladas
prie vagonėlio rato
sėdėjo vaikas ir tyliai rūkė
atsakinėdavo tik tada
kai šaudavo galvon

Öijeris, Bruno K. Kol nuodai veikia: Eilėraščių rinktinė. – Vilnius: UAB
„Apostrofa“: Viešoji įmonė „Knygų naujienos“, 2003.

Į viršų

FOKUSAS

aš buvau magas
aš perėjau kiaurai sienas
aš paskambinau lietui
prašydamas. nulyti
rytiniame mano sodo kamputyje

aš buvau fokusininkas
aš išpūčiau skyles geležyje
aš sukroviau ašaras ligi Šiaurės žvaigždės

aš buvau kerėtojas
mano rankos trenkė triušiu
aš žongliravau Everestu
aš vairavau sunkų garvežį
tviskančiu miško ežeru

aš buvau magas
nuteistas už septynių mokinukių mirtį
aš stoviu jums už nugarų ir šaipausi vogčia
kai jūs lankote mano kapą

Öijeris, Bruno K. Kol nuodai veikia: Eilėraščių rinktinė. – Vilnius: UAB
„Apostrofa“: Viešoji įmonė „Knygų naujienos“, 2003.

Į viršų

CEMETERY OF ST. CALIXTUS

vėlyvas sausis ir
greitasis autobusas
sėdžiu prigludęs prie lango stiklo
tarkuojančio žandikaulį
pakeliui į Manhattaną
leisdamas porai
šimtų tūkstančių baltų kapinių kryžių
prašmėžuot pro mane
it žaisliniam barškučiui
virš naujagimio akių

Öijeris, Bruno K. Kol nuodai veikia: Eilėraščių rinktinė. – Vilnius: UAB
„Apostrofa“: Viešoji įmonė „Knygų naujienos“, 2003.

Į viršų

ŠANSAS

jūs buvote išrinkti niekas neklausė

jūs eisit į Šiaurę

jūs dalinsitės duona ir vandeniu

jūs praleisit kelionėj naktų naktis

jūs atvyksit į vietą nepažymėtą žemėlapiuos

jūs sėdėsit po neonu susimetę į krūvą

ir siūsite demonams drabužėlius

Öijeris, Bruno K. Kol nuodai veikia: Eilėraščių rinktinė. – Vilnius: UAB
„Apostrofa“: Viešoji įmonė „Knygų naujienos“, 2003.

Į viršų

TERORE, TU IMI MANO RANKĄ...

terore
tu esi teroras
terore
tu užšaldai mano odą
terore
tu esi teroras
terore
tu imi mano ranką ir eini skerdyklon
terore
tu esi teroras
terore
tu esi upė
vedanti bangas skerdyklon
terore
tu esi teroras
terore
tu esi miestas
vedantis mano draugus skerdyklon
terore
tu esi teroras
terore
tu esi smegenys
vedančios didįjį stebuklą skerdyklon
terore
tu esi teroras
terore
tu užšaldai mano odą

terore
tu esi teroras
terore
tu esi piromanas
riksdago rūmų niekada nenuvedęs skerdyklon
terore
tu esi teroras
terore
tu esi gatvė
vedanti lietų skerdyklon
terore
tu esi teroras
terore
tu esi mokykla šeima ir kariuomenė
vedantys kiekvieną naujagimį skerdyklon
terore
tu esi teroras
terore
tu esi bėgiai
vedantys garvežį skerdyklon
terore
tu esi teroras
terore
tu užšaldai mano odą

terore
tu esi teroras
terore
tu esi buduaro veidrodis
niekada nenuvedęs blondinės raukšlių skerdyklon
terore
tu esi teroras
terore
tu esi žemė
vedanti rudens lapus skerdyklon
terore
tu esi teroras
terore
tu esi įsčios
vedančios mano gyvojus skerdyklon
terore
tu esi teroras
terore
tu esi akis
vedanti miražus skerdyklon
terore
tu esi teroras
terore tu užšaldai mano odą

terore
tu esi teroras
terore
tu esi didvyris
neužmirštuolių niekada nenuvedęs skerdyklon
terore
tu esi teroras
terore
tu esi laimės ratas
vedantis žaidėjus skerdyklon
terore
tu esi teroras
terore
tu esi vėjas
vedantis dūmų kilpas skerdyklon
terore
tu esi teroras
terore
tu esi tūkstantis voltų
vedančių mirtininkus skerdyklon
terore
tu esi teroras
terore tu užšaldai mano odą

terore
tu esi teroras
terore
tu esi rūmai
karalienės niekada nenuvedę skerdyklon
terore
tu esi teroras
terore
tu esi varžovas
vedantis mano nuotrauką skerdyklon
terore
tu esi teroras
terore
tu esi fabriko grindys
vedančios kojas skerdyklon
terore
tu esi teroras
terore
tu esi biblijos puslapiai
vedantys medžių kamienus skerdyklon
terore
tu esi teroras
terore tu užšaldai mano odą

terore
tu esi teroras
terore
tu esi laukiniai paukščiai ir žvėrys
medžiotojų niekada nenuvedę skerdyklon
terore
tu esi teroras
terore
tu esi žaibolaidis
vedantis žaibą skerdyklon
terore
tu esi teroras
terore
tu esi pagalvė
vedanti mano sapną skerdyklon
terore
tu esi teroras
terore
tu esi jėgainės
vedančios trapią tamsą skerdyklon
terore
tu esi teroras
terore
tu imi mano ranką ir eini skerdyklon
terore
tu esi teroras
terore

Öijeris, Bruno K. Kol nuodai veikia: Eilėraščių rinktinė. – Vilnius: UAB
„Apostrofa“: Viešoji įmonė „Knygų naujienos“, 2003.

Į viršų

***
tu pastebėjai žemėje
buvo užkasta
daugybė burių
kad mes galėtume
pagulėt viens pas kitą
ir paskui nuslysti kas sau
saugiausiu greičiu
padoriai ir
neskausmingai

Öijeris, Bruno K. Kol nuodai veikia: Eilėraščių rinktinė. – Vilnius: UAB
„Apostrofa“: Viešoji įmonė „Knygų naujienos“, 2003.

Į viršų

PAŠVĘSTASIS

aš užmėčiau akmenimis
savo atvaizdą ir palaidojau
kuo giliau savyje besisergėdamas
visų kurie mane išdavė
ir išduodami yrės pirmyn per gyvenimą
aš regiu griuvėsių krūvas
aš regiu didelius amžinus miestus
lekiančius šalin tarsi nuspirta antklodė
nuo priešistorinės lovos
aš regiu autostradą
kuri baigiasi neprasidėjus
ir išsinarsto į rūko juostas
kertančias viduramžių girią
iš tamsiai žalios bedugnės tarp
medžių kamienų
moja baltos paukštiškos moterų figūrėlės
kiekviena su mažu ąsočiu ledinio vandens
pasiklydusiems pakeleiviams
krintantiems žemėn iš troškulio
jos pasirodo staiga
taip pat netikėtai ir dingsta
panyra į tamsą
pavirtusios paskutine stryko aimana
baigiamajam akordui
nuaidint į tolimą tylą

Öijeris, Bruno K. Kol nuodai veikia: Eilėraščių rinktinė. – Vilnius: UAB
„Apostrofa“: Viešoji įmonė „Knygų naujienos“, 2003.

Į viršų

SLAPTOS DURYS

tyliai ir be garso
atveri slaptas duris
vidun
ir sėlini prie savęs
net grindys negirgžda
kai tu tylutėliai be garso
pasilenki virš lovos
ir tyrinėji savo paties miegantį veidą
tu klausaisi savo alsavimo
smengi į prarajas
tarp įkvėpimų ir atodūsių
stebi susikaupęs
nenuleisdamas žvilgsnio
tu lauki
mąstai apie kažką
ko nebėr ir daugiau nebebus jau
palinksti arčiau savo kūno
kambaryje lengvai virpteli oras
kai tu pats sau smigteli adata
požemių adata
mirusiųjų

Öijeris, Bruno K. Kol nuodai veikia: Eilėraščių rinktinė. – Vilnius: UAB
„Apostrofa“: Viešoji įmonė „Knygų naujienos“, 2003.

Į viršų

***
mes palikdavome
kiekvieną pokylį paskutinieji
ir mes neturėjome nieko
vien jaunus veidus
pasaulis buvo ligotas
įkalintas prieš tūkstančius metų
raudonas neonas krito žarijom
į šniokščiančias juodas gatves
ir aš nežinau ko buvo tai verta
ir kas iš to liko
bet visa tai persmelkė mūsų rūbus
tai nusėdo mūsų plaukuos
ir mes nebegrįžom namo
tai melas jog mes sugrįžom namo
mes niekad namo nepareisim
nė vienas iš mūsų

Öijeris, Bruno K. Kol nuodai veikia: Eilėraščių rinktinė. – Vilnius: UAB
„Apostrofa“: Viešoji įmonė „Knygų naujienos“, 2003.

Į viršų

PIEŠINYS

ligotos ir
vienišos sielos
tykodavo manęs baruose
prieš pat užsidarant
ir tikėjo
kad aš įstengsiu klausytis
jų pasakojimų
jie rodė iškėlę gyvenimus
be jokių paauksavimų
vien blankus piešinys
gulėjęs per ilgai lietuje
taip ir nesuvokiau
ko jie iš manęs tikisi
ko jie siekia
sėdėdavau pernakt
žemės rutuliui skriejant ratu
sėdėdavau ir klausydavausi
žiūrėdamas jiems į akis
prisidegdamas
sekiau žvilgsniu dūmą
skaičiuodamas dygsnius
tamsiame dangaus audekle
besileidžiančiame
ant mūsų galvų

Öijeris, Bruno K. Kol nuodai veikia: Eilėraščių rinktinė. – Vilnius: UAB
„Apostrofa“: Viešoji įmonė „Knygų naujienos“, 2003.

Vertė Liana Ruokytė, Gintaras Grajauskas, Rolandas Rastauskas

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt