Ernst Jandl
Eilėraščiai

Į viršų

rilkė, nerimuotas

rilkė
tarė jis

tada tarė
žiurkė

tyliai tada
velkė

vertė Kęstutis Navakas

Į viršų

vizitas

daktare aš negalėti nustoti šikti
tu man duoti vaistą nustoti šikti

daktare aš negalėti nustoti sakyti au au
tu man duoti vaistą nustoti sakyti au au

daktare aš negalėti nustoti šnekėti mintyse kai norėti miegoti
tu man duoti vaistą nustoti šnekėti mintyse ir pradėti miegoti

daktare aš negalėti nustoti stipti
tu man duoti vaistą stipti

vertė Kęstutis Navakas

Į viršų

vaikiškas rimas

motina tarus:
žvaigždės iškirpti

naktis atėjus
žirklės paimti

žvaigždę iškirpus
žvaigždė pradingti

suskaudėjus
nykštį suradus

motina tarus:
žvaigždės iškirpti

žvaigždės iškirpus
iškirpus iškirpus

šviesą užpūtus
atsibudus

pirštą galupirštį
nosį suradus

motina tarus:
žvaigždės iškirpti

motina prašom
nepravirkti

motina juoktis
žirklės čiakšt

kvailio galvelė
puodan plekšt

vertė Kęstutis Navakas

Į viršų

vis aukščiau

VYRAS UŽSILIPA ANT KRĖSLO
vyras stovi ant krėslo
KRĖSLAS UŽSILIPA ANT STALO
vyras stovi ant krėslo
krėslas stovi ant stalo
STALAS UŽSILIPA ANT NAMO
vyras stovi ant krėslo
krėslas stovi ant stalo
stalas stovi ant namo
NAMAS UŽSILIPA ANT KALNO
vyras stovi ant krėslo
krėslas stovi ant stalo
stalas stovi ant namo
namas stovi ant kalno
KALNAS UŽSILIPA ANT MĖNULIO
vyras stovi ant krėslo
krėslas stovi ant stalo
stalas stovi ant namo
namas stovi ant kalno
kalnas stovi ant mėnulio
MĖNULIS ĮSILIPA Į NAKTĮ
vyras stovi ant krėslo
krėslas stovi ant stalo
stalas stovi ant namo
namas stovi ant kalno
kalnas stovi ant mėnulio
mėnulis stovi nakty

vertė Kęstutis Navakas

Į viršų

kaip kone

kaip kone
kaip graudžiai
kaip vos

mes turim iš kitų
mes turim iš tolybės
mes turim iš svetimo

kaip kone
kaip graudžiai
kaip vos

galim visa tai apskritai
galim visa tai be rūpesčių
galim visa tai čia

kaip kone
kaip graudžiai
kaip vos

esam jau pilnai
esam jau visi
jau eikim

kaip graudžiai
kaip vos

vertė Kęstutis Navakas

Į viršų

varpas

krematoriumas žengia dviem kojom vardu antonas. kitas
krematoriumas žengia dviem kojom vardu mimi.
abu krematoriumai eina prie medžių.

krematoriumas antonas nusiraško karvę. čia suskamba
varpas. krematoriumas mimi nusiraško obuolį ir sugrūda jį
į karvę. karvė vienu obuoliu didesnė.

krematoriumas antonas susigrūda karvę į burną ir nukanda
ją nuo uodegos spurgo. krematoriumas mimi smeigia pirštą
į autostradą. čia suskamba varpas.

krematoriumas mimi pasodina obelį.

krematoriume antone iš karvės tik pelenai.

vertė Kęstutis Navakas

Į viršų

trys draugai

kai francelis ateina pas mane
aš žinau ką sakau
jis prisideda ranką prie ausies
nes taip sunkiai mane supranta

kai paulelis ateina pas mane
aš nežinau ką sakau
aš prisidedu ranką prie ausies
nes taip sunkiai jį suprantu

kai paulelis ateina pas francelį
nė vienas nežino ką sako
abu prisideda rankas prie ausų
nes taip sunkiai viens kitą supranta

kai aš ateinu pas paulelį ir francelį
aš žinau ką sakau
abu laiko prisidėję rankas prie ausų
nes taip sunkiai mane supranta

kai paulelis ir francelis ateina pas mane
aš nežinau ką sakau
aš prisidedu abi rankas prie ausų
nes taip sunkiai abu suprantu

vertė Kęstutis Navakas

Į viršų

nepageidaujamas

aš gi jau einu
jis gi jau eina
jis gi jau nebe čia
jo gi čia nėr
jo gi čia nė nebuvo
bat ar kažkas neištarė aš
kas gi čia pasakė aš
aš pasakiau aš
tai jis vis dar čia
aš gi jau einu

vertė Kęstutis Navakas

Į viršų

grįžimas namo

atidaro sau duris
sau nusišypso
apsikabina
bučiuoja save
šoka ant savęs kaip vaikas
šoka ant savęs kaip šuo
pasiglosto galvą
ima krepšį sau iš rankos
padeda nusirengt paltą
sau pasakoja kaip ten viskas buvo
klausos kaip čia viskas buvo

vertė Kęstutis Navakas

Į viršų

lapkričio 30–oji

nuolatos kartais žvelgiam į dangų; kodėl „nuolatos"?
dabar mano tėvas jau septyni mėnesiai miręs
ir vieną mėnesį šis sakinys jau nebeatitiks tiesos;
tačiau septynetą metų, kol gyvenu,
mano tėvas buvo miręs tik septynetą mėnesių,
kaip ir parašiau.
nuolatos kartais žvelgiam į dangų ir „nuolatos"
„dangui" tinkantis žodis, nes dangus
yra nuolatos; net debesys jo nepakeičia, arba:
debesys irgi dangus.
aš mielai pažinčiau save,
jausčiau ar mąstyčiau Dievo rankoj; bet aš nieko
nežinau ją turint, arba atpažinti nesugebu.
tačiau kairioji mano tėvo ranka
paskutinįsyk sujudėjo po antklode,
raukšlė tarp nykščio ir smiliaus,
lyg jos viena kitą atpažintų.
aš ilgai jau niekur nebeišvykstu,
gyvenu be įvykių.
dalykai, kuriuos išmečiau iš savojo gyvenimo,
kurių neįsileidau,
būtų tapę mano įvykiais.
viename jų galbūt įstengęs būčiau
atpažinti tėvą, tai ir būtų įvykis.
man, ne jam. jam
visiškai nieks nepasikeistų. bet anksčiau
kažkas jam būtų pasikeitę, iš tiesų.
taškas, kuriame kiekvienas pokytis
turėjo kažkada įvykti, yra baisi vieta.
nes jį, nors ir nujaučiant ar numanant
baisu pasiekti. taigi
dangus dabar tamsesnis nei prieš pradedant šį tekstą
ir baimė per menka užmušt bet kokiai veiklai.

vertė Kęstutis Navakas

Į viršų

kolei mes laukėm

kolei mes laukėm
moteris išėjo į sodą. moteris,
tarė vienas iš mūsų. moteris
pažvelgė mūsų link. moteris,
galvojo kiekvienas iš mūsų. moteris
nusijuokė mums. kiekvienas iš mūsų –
bet moteris
nusisuko ir žengė iš sodo.

vertė Kęstutis Navakas

Į viršų

seni veidai

merginos žvilgsnis skrieja į dangų
jaunuolio akis lyg strėlė jį skrodžia
vaiko akis plazda kaip drugelis
einu gatve žvelgdamas
į senus veidus
kuriuose rimta ir nenukrypstanti akis
pro mano žvilgsnį žengia

vertė Kęstutis Navakas

Į viršų

sentimental journey

kai buvau 20–ies
kai buvau 20–ies

kai buvau 30–ies
kai buvau 30–ies

kai buvau 40–ies
kai buvau 40–ies

kai buvau 50–ies
kai buvau 50–ies

kai buvau 60–ies
kai buvau 60–ies

dabar
jau įdomu

vertė Kęstutis Navakas

Į viršų

audra

nieko tik žaibas nieko tik žaibas ir žaibas nieko tik
žaibas ir žaibas ir žaibas nieko tik žaibas ir žaibas ir
žaibas ir žaibas nieko tik žaibas ir žaibas ir žaibas ir
žaibas ir žaibas nieko tik žaibas ir žaibas ir žaibas ir
žaibas ir žaibas ir žaibas nieko tik žaibas ir žaibas ir
žaibas ir žaibas ir žaibas ir žaibas ir žaibas nieko tik
žaibas ir žaibas ir žaibas ir žaibas ir žaibas ir žaibas
žaibas ir žaibas nieko tiktai griaustinis ir nieko
tiktai griaustinis ir dar griaustinis ir nieko tiktai
griaustinis ir dar griaustinis ir dar griaustinis ir
nieko tiktai griaustinis ir dar griaustinis ir dar
griaustinis ir dar griaustinis ir nieko tiktai griaustinis ir
ir dar griaustinis ir dar griaustinis ir dar griaustinis
ir dar griaustinis ir nieko tiktai griaustinis ir dar
griaustinis ir dar griaustinis ir dar griaustinis ir dar
griaustinis ir dar griaustinis ir nieko tiktai griaustinis
ir dar griaustinis ir dar griaustinis ir dar griaustinis
ir dar griaustinis ir dar griaustinis ir dar griaustinis
ir nieko tiktai griaustinis ir dar griaustinis ir dar
griaustinis ir dar griaustinis ir dar griaustinis ir dar
griaustinis ir dar griaustinis ir dar griaustinis ir
lietus lietus lietus lietus lietus lietus lietus lietus lietus
lietus lietus lietus lietus lietus lietus lietus lietus lietus
lietus lietus lietus lietus lietus lietus lietus lietus lietus
lietus lietus lietus lietus lietus lietus lietus lietus lietus

vertė Kęstutis Navakas

Į viršų

pjesė dviem rankoms

dešinė ranka pliaukšteli
kairė ranka pliaukšteli
abi rankos pliaukšteli

dešinė ranka pliaukšteli per dešinę ranką
kairė ranka pliaukšteli per kairę ranką
abi rankos pliaukšteli per abi rankas

abi rankos pliaukšteli per dešinę ranką
abi rankos pliaukšteli per kairę ranką
kiekviena ranka pliaukšteli per abi rankas

pliaukštelti be dešiniosios
pliaukštelti be kairiosios
pliaukštelti be rankų

vertė Darius Pocevičius

Į viršų

rinkmė

daugelis galvoja
dairės ir kešinės
negaliu ditaip
susikėlioti.
dokia klaika!

vertė Darius Pocevičius

Į viršų

du rankos pakėlimai

save pažymiu kryžiaus ženklu
priešais kiekvieną bažnyčią
save pažymiu slyvos ženklu
priešais kiekvieną sodą

kaip aš pirmąkart darau
žino kiekvienas katalikas
kaip aš antrąkart darau
žinau aš vienas

vertė Darius Pocevičius

Į viršų

saldžios valandos

ryte pabudus
nesakau aš
labas rytas

vakare jau gulant
nesakau aš
labanakt

vakare jau gulant
valandas galvoju
kaip užmigus
ryte pabudus
valandas galvoju
kaip pakilus

vertė Darius Pocevičius

Į viršų

švento petro kančios

pėda           pėda

kelis           kelis

      žmogus

kairė           dešinė

      smakras

akis           akis

vertė Darius Pocevičius

Į viršų

tas pats

sužinojęs kad mirė jo motina mačiau
pirmąkart verkiantį tėvą. mano mama
jį laikė ant rankų ir glostė jo galvą.
kai po keleto metų man irgi taip pat atsitiko,
veltui bandžiau būt kaip tėvas. taip taip,
aš irgi neturėjau motinos, kuri mane paglostytų.

vertė Darius Pocevičius

Į viršų

žmonių darbštumas

neskaityti knygos
neskaityti laikraščio
iš viso nieko neskaityti
ne tinginystė

nesimokyti skaityti ir rašyti
nesimokyti skaičiuoti
iš viso nieko nesimokyti
ne tinginystė

nieko neveikti
nepajudinti nei piršto
iš viso nieko nedaryti
ne tinginystė

kol dar žiojasi burna
pakol kvėpuojama
nėra iš viso
tinginystės

vertė Darius Pocevičius

Į viršų

ką jie gali tau padaryti?

ką jie gali tau padaryti?
tau liežuvį išlupti.
geras oratorius tu niekad nebuvai.
akis tau išdurti.
dar nepakankamai prisižiūrėjai?
atimti tavo vyriškumą.
kaip vyras tu nedaug tereiškei.
pirštus nulaužyti.
nebegalėsi nosies pakrapštyti.
nutraukti kojas.
tavo amžiuje geriau sėdėti.
atimti protą.
tu jau seniai buvai keistuolis.

vertė Darius Pocevičius

Į viršų

septyni vaikai

kiek vaikų jūs turit iš tikro? – septynis
du nuo pirmosios žmonos
du nuo antrosios žmonos
du nuo trečiosios žmonos
ir vieną
visai mažutėlį
nuo savęs pačio

vertė Darius Pocevičius

Į viršų

D A U G E R I A U K R I A U Š I Ų
nei daugiau patrankų

vertė Darius Pocevičius

Į viršų

tylus eilėraštis

ei, valgant draudžiama kalbėti.
pilna burna negalima kalbėti.
kalba milžinai, o nekalba mažiukai.
užčiaupki burną, tu nykštuk.

jei esi eilėraštis, tai būk tylus.
mažas kaip ir tu, tikriausiai išmanus.
o gal esi kvailys, tad būki nebylus.
pažvelk, koksai gražus viršum tavęs, tu stipena,
koks mėlynas dangus.

vertė Darius Pocevičius

Į viršų

venk gyventi

tu esi žmogus iš žiurkių giminės.
išsižadėk dievo.
nieko nepradėk, tu nieko neturėsi baigti.
savęs tu nepradėjai – tu buvai pradėtas.
tu nusibaigsi, nori to ar ne.
laimė: save ir motiną jai gimdant nužudyti.
ieškok tik vieno: greito ir beskausmio galo.
kurtumu išgirsk pagalbos šauksmą.
sugalvok kaip viską greit pamiršti.
niekad apie meilę nekalbėk.
paversk žodyną pelenais.
kvėptelki mirties.

vertė Darius Pocevičius

Į viršų

trilapis dobilėlis

nuskinu tave saulėtoj pievoj
dedu į užrašų knygutę
laimę man atneši, trilapi dobiliuk
o gal laimė kitokia
keturlapis keistuolis
saulėtoj pievoj pilnoje trilapių

vertė Darius Pocevičius

Į viršų

o krikščionybe, tu tikra

o krikščionybe, tu tikra
prarasto išniekinto laiko
atgyvena. kai aš sėdėjau čia
miško pakrašty kankorėžį kramsnodamas
šalia manęs spindulingoji motina
senovišku gėdingu maudymosi kostiumėliu,
kuriuo šitoj mano tėvo
fotografijoj slėpė tai, kas kada nors ištiks
mane, kaltai pradėtą sūnų.
o, aš išprotėsiu nuo šių visų
lavonų galvoje: motinos, tėvo,
brolio robio, užpultas ir palaidotas
aš vis dar šokčioju, ant kojų jau nestovintis,
aš šokčioju po pirmojo infarkto, savo varškėta
širdim.

vertė Darius Pocevičius

Į viršų

vienišas

esi vienišas
taip
esu vienišas
taip taip
labai vienišas

ir tu vienišas
taip
ir aš vienišas
labai vienišas
taip taip

bet daugiau nebenoriu būt vienišas
per ilgai jau vienas buvau

ir aš daugiau nebenoriu būt vienišas
ir aš per ilgai vienas buvau

taip
su tavim
ir aš su tavim
daugiau nebevienišas
ir aš nebevienišas
taip taip
taip taip ir aš

bet jei kuris nors kartą buvo vienišas
tas visada toks pasiliks
taip

taip taip

vertė Darius Pocevičius

Į viršų

linkėjimas

visi mes linkim viso gero kiekvienam:
kad jam paskirtas smūgis pro šalį smogtų;
kad jis jau sumuštas nesusikruvintų;
kad visas kruvinas nenukraujuotų;
kad nukraujavęs skausmo nepajustų;
kad skausmo draskomas atgal sugrįžtų
kai dar nebuvo žengęs pirmo blogo žingsnio –
visi visiems mes linkim viso gero

vertė Darius Pocevičius

Į viršų

kitaip

man taip kitaip
kitaip nei kada nors
tarytumei man taip
nebūtų buvę

kaipgi tau buvo
kai tau nebuvo
kažkaip kitaip
nei būtent dabar

kai man dar nebuvo
taip kaip dabar
buvo man visai kitaip
nei iki šiol

kada iki šiol
tau nebuvo kitaip
kažkaip kitaip
nei būtent dabar

man visad buvo
beveik iki šiol
visai kitaip
per amžius

vertė Darius Pocevičius

Į viršų

mirtis

mirties
mirtim
mirčiai
mirti

mirties mirtim
mirčiai mirti

vertė Darius Pocevičius

Į viršų

progresuojantis susas

pradžioje puvo žodis pir tas žodis buvo pas
dievą pir dievas buvo žodis pir žodis papo
kūnu pir gyveno tarp mūsų

pradžioje puvo žodis pir pas žodis puvo pas
pievą pir pievas buvo žodis pir žodis papo
kūnu pir gyveno parp mūsų

prapžioje puvo žodis pir pas žodis puvo pas
pievą pir pievas puvo žodis pir žodis papo
pūnu pir gyveno parp pūsų

prapžioje pupo žodis pir pas žodis pupo pas
piepą pir piepas puvo žopis pir žopis papo
pūpu pir gyveno parp pūpų

p--------------------p------------------------p
p--------------------p------------------------p
prrr-----------------p------------------------p
pssssss

vertė Darius Pocevičius

Į viršų

laisvas ir blogas

aš laisvas ir man bloga
kodėl turėtų būt kitaip?
žinoma privalo būti taip, man bloga
galėtų žinoma ir būt kitaip
tada ištarčiau: esu aš laisvas
ir man visai nebloga

vertė Darius Pocevičius

Į viršų

saulė šviečia

saulė šviečia

saulė šviečia leisdamasi žemyn

saulė šviečia po žemėm nusileidus

saulė šviečia kildama dangun

saulė šviečia dangun pakilus

saulė šviečia

vertė Darius Pocevičius

Į viršų

ieškoti žinoti

aš tą ieškoti
aš nežinoti ką ieškoti
aš nežinoti kaip žinoti ką ieškoti
aš ieškoti kaip žinoti ką ieškoti

aš žinoti ką ieškoti
aš ieškoti kaip žinoti ką ieškoti
aš žinoti aš ieškoti kaip žinoti ką ieškoti
aš tą žinoti

vertė Darius Pocevičius

Į viršų

guliu, su tavim

guliu su tavim. tavo rankos
laiko mane. tavo rankos
laiko daugiau nei esu.

tavo rankos laiko, kas aš esu
kai guliu su tavim ir
tavo rankos laiko mane.

vertė Darius Pocevičius

Į viršų

prieš didžiulę tylą

ji tvyro lyg rūkas
visur aplinkui
ji skverbias lyg rūkas
į mano vidų
ji kyla lyg rūkas
iš mano lūpų
užrašo melą
kad mirti sveika

triukšmas triukšmas triukšmas
triukšmas triukšmas triukšmas
visur aplinkui
triukšmas triukšmas triukšmas
į mano vidų
triukšmas triukšmas triukšmas
iš mano lūpų
triukšmas triukšmas triukšmas
prieš didžiulę tylą

vertė Darius Pocevičius

Į viršų

atmatuota

nuo pėdų žemyn –
nuo pėdų aukštyn – žmogus
nuo kelių žemyn – žmogus
nuo kelių aukštyn – žmogus
nuo strėnų žemyn – žmogus
nuo strėnų aukštyn – žmogus
nuo pečių žemyn – žmogus
nuo pečių aukštyn – žmogus
nuo momens žemyn – žmogus
nuo momens aukštyn –

vertė Darius Pocevičius

Į viršų

dienotvarkė

vakar surašiau ką turiu daryti šiandien
šiandien atsikėlęs net nepažvelgiau tenai
ten surašyta viskas kas dar nepadaryta
kas padaryta turi būti šiandien
bet kas toksai kurs turi padaryti
geras klausimas? nekoks
toksai kaip ir atsakymas

vertė Darius Pocevičius

Į viršų

Tarp kitų

Vyras ieško
moters
akimis ir
rankomis
ir vaikšto gatvėmis
(Surasti nesunku
kiti pamoko)

Vyras ieško
moters
akims ir
rankoms
akims ir
burnai

kuri norėtų tart žodžius
kuriuos surast sunku
tarp visokių kitokių

vertė Darius Pocevičius

Į viršų

klyksmas

motinoj pradūriau skylę
išniręs, dieve kaip klykiau
bet klyksmo negirdėjau, pro ausis praslydo
nepasakyčiau, kad man atėmė gyvybę
tačiau mane tikrai jis sužalojo
ir nuo tada aš visad nesveikuoju

vertė Darius Pocevičius

Į viršų

***

ne

ne

ne

ne

ne

ne

ne

(atsakymas į septynis neužduotus klausimus)

vertė Darius Pocevičius

Į viršų

sunkūs akmenys

sunkūs
          akmenys
                       sunkūs
                                 akmenys
sunkios aimanos sunkios aimanos
siekiai akmenys siekiai akmenys
sunkios aimanos sunkios aimanos
siekiai
          aimanos
                       siekiai
                                 aimanos

vertė Darius Pocevičius

Į viršų

drybsoti

apsišikti
ir apsiplauti
ir toliau drybsoti
ir apsišikti
ir apsiplauti
ir toliau drybsoti
ir apsišikti
ir apsiplauti
ir toliau drybsoti
ir paskutinį patepimą gauti
ir apsišikti
ir apsiplauti
ir toliau drybsoti
drybsoti
ir į dangų nukeliauti

vertė Darius Pocevičius

Į viršų

aiškiaregys

pasakyk
kuo tu vardu
ir pasakysiu
kas esi
pridurk
kad gyveni
ir aš
įrodysiu
kad iš tiesų

vertė Darius Pocevičius

Į viršų

septynios trumpos istorijos

gyveno kartą žmogus vardu TOMAS. jam linko
keliai. „ak, kaip tau linksta keliai“, ištarė žmona.
„kurgi ne“, atsakė šis, „lis kiaurą dieną.“

gyveno kartą žmogus vardu JOKŪBAS. „atleisk“,
ištarė jis žmonai, „tačiau tu purvina.“ „bet kur?“
paklausė jo žmona.

„neskubėk. neskubėk. neskubėk“, paprašė
žmona vyro vardu CEBORIJUS. „spėju“, paaiškino
CEBORIJUS žmonai, „kad tu manęs jau nebemyli“

gyveno kartą žmogus vardu NEPOMUKAS. jo
žmona paklausė: „kiek valandų? kiek valandų?“ „daug“, atsakė
NEPOMUKAS, „sykių tau kartojau, kad nekištum savo trigrašio“

gyveno kartą žmogus vardu TADAS. jo
žmona paklausė: „kokios spalvos?“ „pilk“, kukliai
ištarė TADAS, „man dar alaus.“

„kodėl gi? kodėl gi? kodėl gi? kodėl gi?“
paklausė žmona turtuolio DŽONATANO. „todėl“, atsakė
turtuolis, „nesuk tu sau galvos, moterie.“

gyveno kartą žmogus vardu PETRAS. „kiek valandų?
kiek valandų? kiek valandų?“ paklausė jo žmona.
„aš tuo“, liūdnai atsakė PETRAS, „jau numirsiu.“

vertė Darius Pocevičius

Į viršų

trumpas geriatrinis manifestas

šešiasdešimties dvejų
dar gali pilnai tikėtis
metelių porą džiaugtis
varganu gyvenimu. ir masturbuotis
taip pat, kaip ir anksčiau, tiktai
galbūt ne taip dažnai, ne taip guviai,
kaip tais senais gerais laikais.
dabar manai
esi nusmukęs dvasiškai,
bet šitą nuosmukį greit
visiškai nustelbs tavoji
kūniška mirtis. visi tą mato:
už savo dvasios jėgą
visur nusipelnysi komplimentų.
nors tau iš gailesčio
tik lova jau padės.

vertė Darius Pocevičius

Į viršų

susižvilgčiojimai

kai mano žvilgsnis sminga į tavas akis
pro šalį pro šalį
tu ieškai kažko ant grindų
kodėlei? kodėlei?
esu griovys? švininis rutulys?
gal moneta esu?
o jeigu tu mergaitė nuostabi
iš vienos iš vienos
ir savo akimis tave liečiu
pro šalį iš vienos
tu ieškai kažko tarp žvaigždžių
kodėlei? kodėlei?
esu balionas? gal pilotas?
o gal žvaigždė Esu?

vertė Darius Pocevičius

Į viršų

nelogiškas berniukas

kai motina paaiškino
kaip būna su vaikais
sau pagalvojau: gaila
kad nebūsiu moteris

nepagavojau: gaila
kad nesu mergaitė
ja būti niekad nenorėjau
nors nuo to kitaip nebūtų

akivaizdu – berniukas
negalvojo logiškai
tačiau ką darė tapęs vyru
jau visiškai kita istorija

vertė Darius Pocevičius

Į viršų

1000 metų AUSTRIJAI

dievu netikiu, tai reikštų
netikiu kuo tu tiki; tai
reikštų: netikiu tavim.

tačiau tavim tikiu: tava mėsa oda nervais riebalais skeletu
galiu juos liesti pabučiuoti sušaudyti supjaustyti sudeginti
kaip gerai, kad mes viens kitą mylim.

tariu žodžius: padėk man dieve, kai nusičiaudau; ačiū dievui
be paliovos kartoju paprastą maldelę: odievedieve; pradžioje
tebuvo žodžiai, nežinau, ką aš be jų daryčiau.

viens kitam užteks dviejų gyvūnų, maskulin feminin, kad badydami
kits kitą, prakaituodami šnopuodami rėkdami arba tylėdami
sukurptų naują žmogų: mane, ERNSTĄ JANDLĮ

išganyk mus kraujo dieve, tavo karalystė miegas,
nuolatos ateik pas mus, dieną naktį, ir savo
maitėdų sparnais pažadink pagaliau, kad niekad
amžinai nebegyventume

dangiškoji bestijos žmogaus palaima
apgailėtina laimė vis daugintis ir veistis
ar jis ne krokodilas ne skorpionas ne šakalas? toks jisai
iš jo visų angų sparnus išskleidžia angelai.

perdžiant eižėjant pasidabink tikra karūna
dešimt šimtmečių pūliuojant tavo kūnui
džiova ir maras AIDS vėžys ir sifilis – medaliai
mums, kurie tik ėsti lakti myžti šikti ir žudyti gali

vertė Darius Pocevičius

Į viršų

motina žinojo

motina žinojo
ką jai reikia žinoti

kai tu vaike dvėsi
jis šalia tavęs stovės

kad nuteistų baisingai
už nuodėmes niekingas

už vaiko melą teks tau
ilgai skaistykloj degti

jei ranka pasidarbuosi
amžiams pekloje liepsnosi

bet tu kaip aš be nuodėmės
jis tave tikrai į dangų pakylės

nors tenai nebegyvensi
bet sparneliais jam plazdensi

per amžių amžius.

vertė Darius Pocevičius

Į viršų

augustas štramas

jis augustas štramas
labai sutrumpino
vokiškus eilėraščius

jo augusto štramo
gyvenimą sutrumpino
pirmasis pasaulinis

mes turėjome laiko
kiek ilgėliau
paplepėti

vertė Darius Pocevičius

Į viršų

didžiulių permainų epocha

permaina
ir vėlei
permaina
ir vėlei
permaina
ir vėlei
permaina
ir vėlei
permaina
ir vėlei
permaina
ir vėl ir vėl
permaina
ir vėl ir vėl
permaina
ir vėl ir vėl
permaina
ir vėl ir vėl
ir dar viena
ir dar viena
ir dar viena
ir dar viena
ir dar viena
ir dar daug
ir dar daug daug daug daug daug
gimtadienių šeimos ratelyje

vertė Darius Pocevičius

Į viršų

jėzus, vaiduoklis

jo nematau
jo nematau
prieš mirtį motina kartojo tau

jos mylimas vyras
jos pirmasis sūnus
jos antrasis sūnus
jos trečiasis sūnus
ją atnešėm mes į kapus
bet nieks nepasitiko mūsų

vertė Darius Pocevičius

Į viršų

vyrai apsiverkia

nebrendylos neverkia!
tik vyrai apsiverkia
kai viską aplinkui apžvelgia
ir dar vis mylinčios
jų moterys, kad juos padrąsintų
pareiškia: tai tavo kūrinys!
vyrai apsiverkia

vertė Darius Pocevičius

Į viršų

kritęs

jis kristų, taip
jis kristų – jis tikrai
ne kartą kristų
ant kelių, ir susimuštų
koją, ir motina
pateptų žaizdą
jodu. bet žodžiai –
jis kristų – neskamba,
lyg turėtų įvykti kažkas
daugiau nei kruvina
koja, nei skausmas, nei šašas,
netgi rožinė dėmelė
toj vietoj kur šašas
nukrito.

vertė Darius Pocevičius

Į viršų

paukščių dievas

taip tikiu kad dievas
esti paukščiu
o aš jo išmatom esu

jo pasiųsta
ite missa est

arba gurvuoliu kuriuo jis savo lizdą lipdo
savo sužadėtinėms vienuolėms
sau ir savo vienuolėms

vertė Darius Pocevičius

Į viršų

du pasirodymai

tau pasirodysiu
koks tau atrodžiau seniau
ir imsi raudoti
nes nebėra manęs daugiau

ir tu man pasirodysi
kokia man atrodei seniau
ir imsiu raudoti
nes neberasim žodžių
viens kitam daugiau

vertė Darius Pocevičius

Į viršų

nenusivyliau, tik pagerėjo

velniai žino ką
turėjau pajusti
ant tuščio skrandžio
nuo pirmosios ostijos
kurią pirmai komunijai
atnešė motina
pažadėjusi
kad aš tikrai pajusiu
kaip į mane įeina jėzus
vėliau paklausė
ar aš jį pajutau
velniai žino ką
tada jai atsakiau

vertė Darius Pocevičius

Į viršų

sutrypto žmogaus bliuzas

negaliu pakelti rankos atiduoti pagarbą. pažvelk čionai:
negaliu pakelti rankos atiduoti pagarbą.
    nors ir gerai žinau apie negerą pabaigą.

štai atsistoja vyras ir trenkia man kumščiu. tik pažiūrėk:
štai atsistoja vyras ir trenkia man kumščiu.
    pakeliu ranką, tačiau jau per vėlu.

subjaurotu veidu prieš jį aš roplinėju. tu nusisuk:
subjaurotu veidu prieš jį aš roplinėju.
    bet nemaldauju jo pasigailėti.

auliniai batai jau trypia ant krūtinės. prašau padėk:
auliniai batai jau trypia ant krūtinės.
    ryju liepsną ir meldžiu dangaus mėlynės.

greit šlumštels kaulų maišas į didžiulį kapą. ir viens, ir du:
greit šlumštels kaulų maišas į didžiulį kapą.
    kai būsiu aš tenai, draugų išgirsiu šneką.

vertė Darius Pocevičius

Į viršų

krėslas su užrašu
            hariui & andželikai

ant mano krėslo
užrašyta JANDLIS
jei kartais nežinau
esu jis ar ne jis
tereikia atsisėsti
ir laukti kol kas nors
prieis ir man tą pakuždės

vertė Darius Pocevičius

Į viršų

berniukas ir tramvajus

visada taip daro mažas
rusvaplaukis berniukas –
rieda riedučiais,
vejas tramvajų.
staiga apsisuka ir rieda
priešinga kryptim,
jis žino puikiausiai,
ką turi daryti,
kaip aplenkti tramvajų,
nors jisai tik mažas
rusvaplaukis berniukas
riedantis riedučiais.

vertė Darius Pocevičius

Į viršų

tada galbūt

ir ką tu tada pasakysi?
tegyvuoja gyvieji.....
jei kas nors su manimi
tik tada galbūt
taip pasakysiu

vertė Darius Pocevičius

Į viršų

fragmentas

kai išsigel
jau grei
kitą die
atominė bo
o šventasis tė

vertė Darius Pocevičius

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt