Andrzej Bursa

       DISKUSIJA SU IŠMINČIUM

       Vos tik jis prabilo, pradėjo iš manęs lįsti velniai. Dėdamasis, kad klausau jo interpretacijų (pačių išmintingiausių), stebėjau savo velnius, kurių kiekis augo su kiekvienu jo žodžiu, su kiekviena jo klaida ir kartu su jo nuovargiu. Pagaliau velnių prisirinko 40 000. Iš kambario išstūmė visą deguonį. Tada jis neištvėrė. Pamėlo ir išlemeno:
       – Atidarykite langą.
       Nė piršto nepajudinau. Jis neryžtingai prisiartino prie lango ir, radęs jį plačiai atvertą, pažvelgė į mane klausiamai.
       Įtaigiai linktelėjau galva.
       Ak, kaip nušvito visas kambarys… ak, kaip juokėsi mano velniai…
       Kai jis drrinkt… iš ketvirto aukšto žemyn…
       Kai jis drrrrinkt… žemėn.

       Iš lenkų kalbos vertė RIMVYDAS STRIELKŪNAS

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt