Richard Brautigan (1935-1984) – amerikiečių prozininkas ir poetas. Šeštojo dešimtmečio kontrkultūros atstovas, bitnikas, parašęs kultinį romaną „Lašišų gaudymas Amerikoje”. Paskutinius dešimt metų atsiskyręs nuo viso pasaulio pragyveno miške Montanoje. Nusišovė.

Apsakymus, įėjusius į rinkinį „Pievelės kerštas”, parašė 1962-1970 m. Šiuose savotiškuose eilėraščiuose, užrašytuose proza, jis nostalgiškai prisimena savo vaikystę ir „beat” kartos laikotarpį.

Richard Brautigan

Visuotinė Vokietijos ir Japonijos istorija

Keletą metų atgal (dar vyko Antrasis pasaulinis) aš gyvenau motelyje netoli Svifto konservų fabriko (paprasčiau sakant, skerdyklos).

Skerdykloje užmušinėjo kiaules – kiekvieną valandą, kiekvieną dieną, kiekvieną savaitę, kiekvieną mėnesį. Pavasarį keitė vasara, vasarą – ruduo. Kiaulėms perpjaudavo gerkles, prieš mirtį jos galiai žviegė, ir tas žviegimas buvo panašus į operos ariją, atliekamą šiukšlių vamzdžio viduje.

Kažkodėl tada man atrodė, kad norint laimėti karą, būtina žudyti šitas kiaules. Turbūt todėl, kad taip tada visiems atrodė.

Pirmąsias dvi mūsų gyvenimo motelyje savaites skerdyklos kaimynystė man kėlė nerimą. Nuolatinis žviegimas baisiai tampė nervus, tačiau vėliau aš pripratau ir nebeskyriau jo nuo bet kokio kito garso: paukščių čiulbėjimo, praeivio švilptelėjimo, pravažiuojančios mašinos ūžesio, žmonių balsų, motinos, kviečiančios mane pietauti.

„Po pietų galėsi vėl eiti pažaisti”.

Kai kiaulės nežviegė, tapdavo kraupiai tylu. Atrodė, kad sugedo kažkoks galingas mechanizmas.

Vertė Darius Pocevičius

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt