Jorge Luis Borges

       KAFKA IR JO PIRMTAKAI

       Jau seniai esu sumanęs panagrinėti Kafkos pirmtakus. Kai skaičiau jį pirmą kartą, jis man atrodė į nieką nepanašus – lyg koks retorinių panegirikų feniksas; vėliau apsipratęs su juo tariausi atpažinęs jo balsą ar įpročius kitų literatūrų ir kitų epochų tekstuose.
       Pirmiausia – Zenono¹ paradoksas, neigiantis judėjimą. Keleivis, einantis iš taško A (teigia Aristotelis) niekada nepasieks taško B, nes iš pradžių jam reikės įveikti pusiaukelę tarp abiejų taškų, prieš tai – pusiaukelės pusę, o dar anksčiau – šios pusiaukelės pusės pusę ir taip iki begalybės. Šios garsios aporijos formą tiksliau atvaizduoja Pilis; keleivis, strėlė ir Achilas yra pirmieji kafkiški personažai pasaulio literatūroje. Antrasis tekstas, kurį man padovanojo atsitiktinai po ranka pasitaikiusi knyga, panašus jau ne forma, o tonu. Turiu omenyje Han Yu², IX amžiaus prozaiko, apologiją, ją galima rasti puikioje Margoulièso³ Anthologie raisonée de la littérature chinoise⁴ (1948) antologijoje. Štai slėpiningas ir blaivus skirsnis, kurį pasižymėjau: „Visuotinai manoma, kad vienaragis yra antgamtinis gyvūnas ir neša sėkmę; apie tai byloja odės, metraščiai, garsių didžiavyrių biografijos ir kiti šaltiniai, kurių autoritetas – neginčytinas. Net vaikai ir kaimo moteriškės žino, kad vienaragis žada sėkmę. Tačiau šis gyvūnas nėra naminis gyvūnas, jis retai sutinkamas ir sunkiai apibūdinamas. Tai ne arklys ar bulius, ne vilkas ar elnias. Tad sutikę vienaragį mes paprasčiausiai galime jo neatpažinti. Tik žinome, kad toks gyvūnas su karčiais yra arklys, o toks gyvūnas su ragais yra bulius. Tačiau koks yra vienaragis, nežinome“*.
       Trečiojo teksto šaltinį nuspėti ne taip jau sunku – tai Kierkegaardo raštai. Dvasinė šių abiejų autorių giminystė visiems yra akivaizdi, tačiau, kiek žinau, dar niekas nepažymėjo to fakto, kad Kierkegaardas, kaip Kafka, mėgo religines paraboles šiuolaikinės buržuazijos tema. Lowrie⁵ savo knygoje Kierkegaard (Oxford University Press, 1938) pateikia dvi tokias. Pirmoji – istorija apie pinigų klastotoją, kuris nuolat stebimas tikrina Anglijos Banko kupiūras; panašiai ir Dievas, lyg nepasitikėdamas Kierkegaardu, pavedė jam užduotį, kad sužinotų, ar jis galės apsiprasti su blogiu. Antrosios tema – ekspedicijos į Šiaurės ašigalį. Danų pastoriai iš sakyklų paskelbė, kad tokios ekspedicijos pelno sielai amžinąją pomirtinį gyvenimą. Tačiau vis dėlto jiems teko pripažinti, kad pasiekti ašigalį yra sunku ir ne kiekvienas gali imtis tokio rizikingo žygio. Galiausiai jie praneša, jog bet kurią kelionę – tarkim, kelionę garlaiviu iš Danijos į Londoną ar sekmadieninę iškylą karieta, giliau pažvelgus, galima laikyti tikromis ekspedicijomis į Šiaurės ašigalį. Ketvirtasis pranašingas ženklas, kurį radau, yra Browningo⁶ eilėraštis Fears and Scruples⁷, išspausdintas 1876 m. Herojus turi, ar mano turįs, įžymų draugą, kurio jis, tiesą sakant, nė karto nėra matęs ir kurio pagalba iki šiol jam dar niekada neteko pasinaudoti, užtat jis garsėja kilniais darbais; be to, egzistuoja jo ranka rašyti laiškai herojui. Tačiau dėl jo darbų kyla abejonių, o grafologai patvirtina, jog laiškai – suklastoti. Tad herojus paskutinėje eilutėje klausia savęs: „O jei tai buvo Dievas?“
       Turiu pasižymėjęs dar du apsakymus. Vienas yra iš Léono Bloy⁸ Histoires désobligeantes⁹; apsakymo veikėjai visą laiką kaupia gaublius, atlasus, geležinkelių žinynus ir lagaminus ir galop miršta taip ir neišvykę iš gimtojo miesto. Kitas vadinasi Karkasonas, jo autorius – lordas Dunsany¹⁰. Nenugalima kariuomenė iškeliauja iš begalinės pilies, pavergia karalystes, susiduria su pabaisomis, vargsta įveikdama dykumas ir kalnus, tačiau taip ir nepasiekia Karkasono, nors kartais mato jį iš toli. (Nesunku pastebėti, kad antrasis pasakojimas tiesiog apverčia pirmąjį: aname herojai niekada nepalieka miesto, o šiame – niekaip jo nepasiekia.)
       Jei neklystu, įvairūs mano išvardyti tekstai yra panašūs į Kafkos; jei neklystu, jie kai kuo skiriasi vienas nuo kito. Tai ir yra svarbu. Juk kiekvienas iš šių tekstų turi tik Kafkai būdingą braižą – vieni daugiau, kiti mažiau, – tačiau jei Kafka nebūtų rašęs, panašumo nematytume, tiksliau, jis neegzistuotų. Roberto Browningo eilėraštis Fear and Scruples pranašauja Kafkos kūrybą, tačiau perskaitę Kafką mes giliau ir kitokiomis akimis skaitome ir patį eilėraštį. Browningas jį suvokė kitaip nei mes dabar. Literatūros kritiko žodyne žodis „pirmtakas“ yra būtinas, tačiau seniai laikas pamėginti jį apvalyti nuo bet kokios polemikos ar konkurencijos priemaišų. Esmė yra ta, kad kiekvienas rašytojas sukuria savo pirmtakus. Jo kūryba pakeičia ne tik mūsų ateities, bet ir praeities suvokimą.** Asmenybė ar žmonija tokiam sąryšiui tiesiog nieko nereiškia. Ankstyvasis Betrachtung¹¹ laikų Kafka kur kas mažiau pranašauja rūškanų mitų ir negailestingų žinybų Kafką negu, tarkim, Browningas ar lordas Dunsany.

       Buenos Airės, 1951

       Vertė Linas Rybelis

____________

¹ Zenonas Elėjietis (490–430 pr. m.e.) – graikų filosofas, priklausęs Elėjos mokyklai. Plėtojo Parmenido būties koncepciją, pasak kurios, juslėmis suvokiamas pasaulis, daugialypis pasaulis yra netikras, todėl nepažinus. Tikrasis (mąstomasis) pasaulis yra absoliučiai vienalytis ir nejudrus, todėl gali būti pažintas tik loginiu mąstymu. Tuo remdamasis savo aporijose (paradoksuose) mėgino logiškai įrodyti, kad judėjimas šiame netikrame, juslėmis suvokiamame pasaulyje negalimas. (Atgal>>>)
² Han Yu (768–824) – kinų filosofas, prozaikas, poetas, valstybės veikėjas. Būdamas tvirtas konfucianizmo šalininkas kovojo prieš budizmą ir daosizmą Kinijoje. (Atgal>>>)
³ Georges Margouliès (1907– ) – prancūzų sinologas. Svarbiausi veikalai – Kinų meninės prozos raida (Évolution de la prose artistique chinoise, 1929), Kinų literatūros istorija: proza (Histoire de la littérature chinoise: prose,1949), Kinų literatūros istorija: poezija (Histoire de la littérature chinoise: poésie,1951) ir kt. (Atgal>>>)
⁴ Aiškinamojoje kinų literatūros antologijoje (pranc.) (Atgal>>>)
^* Šventojo gyvūno neatpažinimas ir jo gėdinga ar atsitiktinė mirtis nuo prastuomenės rankų yra tradicinės kinų literatūros temos. Žr. baigiamąjį Jungo Psychologie und Alchemie (Zürich, 1944) skyrių, kur jis pateikia įdomių pavyzdžių. (Aut. past.) (Atgal>>>)
⁵ Walter Lowrie (1868–1959) – amerikiečių Kierkegaardo kūrybos tyrinėtojas ir vertėjas. (Atgal>>>)
⁶ Robert Browning (1812–1889) – vienas žymiausių XIX a. anglų poetų. Kūryba pasižymi subtilia psichologine analize, etine ir religine problematika, intelektualizmu, sudėtingu, paradoksaliu stiliumi, dramatinio monologo forma (Atgal>>>)
⁷ Baimės ir dvejonės (angl.) (Atgal>>>)
⁸ Léon Marie Bloy (1846–1917) – prancūzų katalikų rašytojas, žurnalistas. Griežtai kritikavo materializmą, natūralizmą, gynė simbolizmą. Romanuose Vilties netekęs (Le Désespéré, 1886), Vargšė moteris (La pauvre femme, 1897), apsakymuose Nemalonios istorijos (Histoires désobligeantes, 1894) ir kt. Vaizdavo bohemos, miesto varguomenės gyvenimą. (Atgal>>>)
⁹ Nemalonių istorijų (pranc.) Borgesas turi omenyje vieną iš šio rinkinio apsakymų – Lonžiumo belaisviai (Les Captifs de Longjumeau, 1893). (Atgal>>>)
¹⁰ Edward John Moreton Drax Plunkett, Lord Dunsany (1878–1957) – anglų rašytojas, fantastinių romanų, pjesių, novelių autorius. Borgeso cituojamas apsakymas Karkasonas (Carcassonne) yra iš rinkinio Svajotojo pasakojimai (A Dreamer's Tales, 1910). (Atgal>>>)
^** Žr. T. S. Eliot: Points of View (1941), p. 25–26. (Aut. past.) (Atgal>>>)
¹¹ Samprotavimo (vok.) Samprotavimas (Betrachtung, 1913) yra pirmasis Kafkos prozos rinkinys. (Atgal>>>)

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt