Aidas Marčėnas
SONETAI NUO SIENOS

Šie sonetai jau buvo "publikuoti" ant LRS kavinės "Trečias brolis" sienų.

Jūros liga
Perimetrija
Vietoje atgailos
Bičiulėnui užsieniečiui
Nubudęs kėkštas
Viduržiemis
Lukštas

Į viršų

JŪROS LIGA

iš lengvo brizo į galingą štormą -
iš keturiolikos eilučių ir iš saiko
grakštus laivelis dar išlaiko formą,
laivelio forma laiką dar atlaiko

pamok, Petrarka, šyptelėk, Šekspyre,
nuo jūsų kranto vandenų visatoj
mane toli į ateitį nuyrė,
bet taip toli, kad veik nebesimato

kokia jėga galėjo šitaip sviesti?
kokia prasmė? ilgai garbingai dvėsti?
ar negarbingai, čia? ak, artimieji

gyvenimas nemylimas, bet geistas:
sonetą baigus - pykina; ir keista
gale pridurt - du tūkstančiai pirmieji

2001.IV.13

Į viršų

PERIMETRIJA

gandras kantriai virš ežero suka ratus
taip, kad liepa beveik įpusėja,
Europa vakarėja, ryte i batus
pripūstys pietrytėjančio vėjo

ir visuos kibiruos prisigrūs debesų,
ir iš tų debesų prisipūsiu
sau arkliuką Nebūsiu-buvau, o esu
iš dūzgimo kamaniškų musių

iš dangaus ežere, įsitvėręs tavęs,
mano kreivas buvimas augina rieves
į suspengsiančią tobulą natą

o kol kas vis giliau - jau beveik pas vartus
gandras gręžia, mažėja - jis suka ratus
pakraštėliais koncentrinių ratų

2001.VII.11

Į viršų

VIETOJE ATGAILOS

o dažniausiai rašau kaip nenoriu;
nekaltai pasileidus, keista
jėga tempias prie savo altorių -
intelekto jėga suknista?

o norėčiau lengvai, kaip Serioža -
palcy v rot i vesiolyj svist,
verksmingiau - kaip lietuvių berioza,
kreivas beržas Pauliukas Širvys

bet tikrai negalvok, jog dėl masių
taip dažnai ligi šiolei pilkąsias
sprogdinau smegenų ląsteles

iš giliau šis teroras diktuotas -
aš norėjau rašyt vien rimuotas
ir vien tau dedikuotas eiles

2001.VIII.6

Į viršų

BIČIULĖNUI UŽSIENIEČIUI

for ever young - nereiškia suvaikėti,
bet mirt jaunam - kaip andai hipiai mokė,
aš ten kadais buvau pasigėlėti,
buvai ir tu, dabar abu senoki

dabar iš ten - tik sniego telegramos
balandžių kojom taikiai pripėduotos,
vaikėjame kasryt po lengvą gramą,
po sunkų gramą - vakarinės puotos

ir ne stočių peronuose nubundant
man kartais traukiniai į Rygą dunda
nuo mano gatvės ligi tavo ielos

o kartais mus kažkas atsirakina
ir vertina, nelyg Felinio kiną:
- senukų suvaikėjimas gan mielas

2001.VIII.7

Į viršų

NUBUDĘS KĖKŠTAS

nubudęs kėkštas jaunoje lapijoj
saulėteky pagavo auksu šviesti -
gali paliesti, bet geriau neliesti -
tai kas, kad prisileidžia ir nebijo

gūdžioj puikybėj sodo susapnuoto,
kur atsitinka tai, kam atsitikti
nebederėtų, linksma susitikti -
į čia ir išsikraustykim iš proto

gražiai gyvenkim pasakai prašepus,
anapus prasilenkdami, o šiapus
ilgai turėkim vienas kitą, kol mus

išskirs netobula tikrovė, lėkštas
gyvenimas, sugirgždantis kaip kėkštas -
geri sapnai taip pat soneto formos

2002.I.15

Į viršų

VIDURŽIEMIS

šlaitu Nerin, kur pagiriom įraudęs
koks grafas vaikės šerną, grafą - šernas, -
kaire prie dešinės ausies priglaudęs
mobilų telefoną kreta bernas

kokiom žiniom ausies būgnelį bangos
kutena jam, kad šitaip kraupiai juokias
gamtovaizdin, sudūžtančiam kaip langas
į erdveles, kurios šiek tiek kitokios

mažiau ryškumo ir daugiau pastelės,
o danguje rugpjučio debesėlis
viduržiemį, du tūkstančiai antraisiais

ligi aiškumo neprabudęs rytas
iš gan gėdingo sapno užmaišytas
su viltimi, kad ši žiema greit baigsis

2002.I.16

Į viršų

LUKŠTAS

išauginti svogūną lengviau nei iš lukšto - sonetą!
pavykęs - ir ašarą spaudžia, ir atima skaitančiam amą,
už kulno paėmęs pamurkdo - į Stiksą ar Letą?
ir gražiai suvaidina nevykusią autoriaus dramą

jei sudėtas gerai, tai lengvai ima naivią merginą,
nes išmokęs meluoti išmano įstatymo raidę,
o laikydamas kulną - ne Leton, į Stiksą nardina -
ir nėra užmaršties, ir iš požemių vandenys aidi

ir išdyla riba, ir vienoda, ar valsas, ar trešas,
ir pagauna banga, ir pagavus į nebūtį nešas -
taip džiaugsmingai, lengvai - tartum Vytautui neštų karūną

tartum keistųsi viskas, bet liktų taip pat, kaip nenori,
kas svarbu? kad saldu, išauginus sonetą kaip korį,
bet svarbiausia - ne tai! pamėgink išauginti svogūną

2001.VIII.12

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt