Sigitas Geda

Eilėraščiai iš knygos „ŽALIO GINTARO VĖRINIAI“

Atsakymas į marsiečių užklausimą
Bambizų pamokslininko pastaba prie S. Gedos poezijos
Jeronimo laiškas popiežiaus archyvuose
Kryžius, reiškiantis mirtį
Visata yra mano bevardis pirštelis
Pavasaris tėvo sode
Rupūžės kulto pėdsakai palei Vepryno ežerą
Įmanomi Raskolnikovo nusikaltimo variantai
Etimologinė pauzė („– pra – tiurkų ir pra – indo – europiečių – fonemos...“)
Šv. Petro ir Povilo bažnyčia
Ką užmiršo juodas ir baltas metraštininkai iš lietuviškų dramų
Indonezija 1972
Nebaigtas piešinys gatvėje
Gotikinis strazdo variantas
Etimologinė pauzė („jausti – pa – jautos – Pajauta – jautis – aušti – šviesėti...“)
Ką pašnabždėjau į ausį slapta jaunai mergaitei, kai ji nepaklausė Asklepiado prieš 2000 metų
Eilėraštis, kuriame dėl garsiadermės trūksta vienos raidės
Vaizdai apleistam šuliny
Moters demono metamorfozės
Suvažinėto šuns epitafija
Rekonstrukcijos priepuolis
Epilogas – kaštonas vis tiktai yra velnias
Fragmentas, kuris užmirštas, bet egzistuoja savaime kaip nesukurtas marmuro gabalas
Postskriptumas – baltam antkapio marmure –

Į viršų

ATSAKYMAS
Į MARSIEČIŲ UŽKLAUSIMĄ

kairiarankių
dinastijos
palikuonis
Sigitas
Geda
po 2000 metų
trukusios
izoliacijos
dešiniarankių
rezervate
nebuvo
daugiau
persekiojamas
Lietuvoj
tiesa
po karo
mokykloje
braižybos
mokytojas
Kunickis
jį mušdavo
su lenta
per ištiestą
galvą

Geda, Sigitas. Žalio gintaro vėriniai: Eilių romanas. – Vilnius: Vaga, 1988.

Į viršų

BAMBIZŲ PAMOKSLININKO PASTABA
PRIE S. GEDOS POEZIJOS

tos eilės
skaitomos
kaip daugiaaukštis
akis
turi
įprasti
iš karto
apimt
12
ar 18
namo
langelių
drama
vykstanti
I–me
aukšte
ne visada
turi
ryšį
su tuo
kas dedasi
viršuje
lifte
vonioj
arba
lovose

Geda, Sigitas. Žalio gintaro vėriniai: Eilių romanas. – Vilnius: Vaga, 1988.

Į viršų

JERONIMO LAIŠKAS
POPIEŽIAUS ARCHYVUOSE

dėl dviejų
dalykų
sunkiausia
krikštyti
baltus
dėl
išaštrinto
kalavijo
ir
nuolatos
stypsančio
daikto
(jie
neskiria
šių dalykų)
o ko
gi daugiau
reikia
galingai
valstybei
sukurti
įsčios
šiokios
ar tokios
visur
atsiras

Geda, Sigitas. Žalio gintaro vėriniai: Eilių romanas. – Vilnius: Vaga, 1988.

Į viršų

KRYŽIUS, REIŠKIANTIS MIRTĮ

lietuviai
niekaip
negalėjo
priimt
Kristaus
mokslo
kadangi
jis
liepė
gulti
ant
moterų
ir
nukryžiuoti
o
baltai
paprastai
įsigydavo
sau
palikuonių
pasisodinę
jas
ant
žirgų
pakeliui
į karą

Geda, Sigitas. Žalio gintaro vėriniai: Eilių romanas. – Vilnius: Vaga, 1988.

Į viršų

VISATA YRA MANO
BEVARDIS PIRŠTELIS

Ivan
Groznyj
turėjo
Vytauto
Didžiojo
kraujo
ir
jautė
visatos
ligas
galėjo
laisvai
pasakyti
kada
buvo
karai
branduoliniai
lazeris
Vedai
kramtydamas
melsvą
bevardį
(mikrokosminį)
savo
pirščiuką
iš ryto

Geda, Sigitas. Žalio gintaro vėriniai: Eilių romanas. – Vilnius: Vaga, 1988.

Į viršų

PAVASARIS TĖVO SODE

              – nuomario priepuolis iš vaikystės

skaito
angelas
mano
atverstą
knygą
po lapą
    po skiemenį
    melsvą
kas ją
varto
šiam
vėjy
    tarp tėvo
    baltų
    obelų
kas kad
metai
man trys
    aš jau
    miręs

Geda, Sigitas. Žalio gintaro vėriniai: Eilių romanas. – Vilnius: Vaga, 1988.

Į viršų

RUPŪŽĖS KULTO PĖDSAKAI
PALEI VEPRYNO EŽERĄ

po karo
lietuviai
masiškai
lindo
gyventi
į žemę
pasiėmę
skiltuvą
pintį
ir rūbėno
(degtukų
sierą
valgydavo
vaikai)
tada
iš tikrųjų
pamatė
kaip veisiasi
bulvės
rupūže
sakydavo
rupūže
čia pat
išvyniodami
žarnas

Geda, Sigitas. Žalio gintaro vėriniai: Eilių romanas. – Vilnius: Vaga, 1988.

Į viršų

ĮMANOMI RASKOLNIKOVO
NUSIKALTIMO VARIANTAI

vietinės, o ne kosmogoninės reikšmės

Justiniškių
laužyne
bamblys
grasantis
savo
močiutei:
aš
tau
parodysiu!

vyriškos
giminės
baldas
projektuojamas
architekto
galvoj
kad
galėtų
išmest
neišdulkinamą
seną
sofutę

Geda, Sigitas. Žalio gintaro vėriniai: Eilių romanas. – Vilnius: Vaga, 1988.

Į viršų

ETIMOLOGINĖ PAUZĖ

– pra – tiurkų ir pra – indo – europiečių – fonemos – neutralizuojasi – pamirštuos – amžių išardytuose – šifruos – Takas per dangų – imliausia visatos metafora – Dievo upė – žmonijai nusmukus – suskilo į Paukščių (taką) ir Pieno (taką) – esmėj – tasai pats – apie neišpildomus norus – juk sakome – paukščių pieno – tau trūksta – žmogau –

Geda, Sigitas. Žalio gintaro vėriniai: Eilių romanas. – Vilnius: Vaga, 1988.

Į viršų

ŠV. PETRO IR POVILO BAŽNYČIA

mirties
kirmėlių
pagraužtu
mėsingu
veidu
prieš
naują
reinkarnaciją
sustingusi
velėtoja
iš Neries
žvejas
griebiantis
žuvį
Paco
besišypsanti
kaukolė
po slenksčiu
kad
per mano
kaulus
įžengs
Lietuva
į vitalo
misteriją

Geda, Sigitas. Žalio gintaro vėriniai: Eilių romanas. – Vilnius: Vaga, 1988.

Į viršų

KĄ UŽMIRŠO JUODAS IR BALTAS
METRAŠTININKAI IŠ LIETUVIŠKŲ DRAMŲ

Vytautą
Didįjį
orgazmas
ištikdavo
kalmukų
stepėse
išgirdus
pavasarį
zvimbiant
pirmą
juodai
baltą
kamane
arba
žiemą
Trakų
pilies
kairiajame
bokšte
klausantis
svirplio

Geda, Sigitas. Žalio gintaro vėriniai: Eilių romanas. – Vilnius: Vaga, 1988.

Į viršų

INDONEZIJA
1972

tyso
Azijoje
jūra
gelmėje
pabaisos
juda
krinta
nuo
kalnų
šešėliai
plaukia
valtim
gyvulėliai
patyliukais
patyliukais
du
mažyčiai
asiliukai
du
maži
nekalti
žmogeliukai
pakarti

Geda, Sigitas. Žalio gintaro vėriniai: Eilių romanas. – Vilnius: Vaga, 1988.

Į viršų

NEBAIGTAS PIEŠINYS GATVĖJE

nuolatos
kažin kokios
žmonijos
liekanos
kažkokia
mėsa
baisi
kaip
ekskavatorių
perpjauta
žemė

užstoja
gražius
mirusių
tautų
veidus

Geda, Sigitas. Žalio gintaro vėriniai: Eilių romanas. – Vilnius: Vaga, 1988.

Į viršų

GOTIKINIS STRAZDO VARIANTAS

šventa Ona iš molio

Šiaurės molį
slibinas valdo
pabaisa nagais geležiniais
žmones medžius ir gyvulius
valgo –

užgimė žmogus paukštis
kas tu jaunuoli
atėjau išvaduoti
raudonąjį molį

cha cha vaduosi
sparneliais vėduosi

privežė kalną molio
paukštį žalią pririšo
paukštis visas moliuotas
snapas bekyšo

moly daug metų
tylėjo ir vartėsi
augo kaip medžiai
bokštai ir varpinės

pavasarį žmonės
stebuklą išvydo
baltais žiedais
molis pražydo

plaukia virš žemės
baltoji šviesa
paukščio gyvenimas
paukščio tiesa

paskutinę naštą
paukštis sunkiai nešė
atlėkė pabaisa
kraujas molį dažė

raudonais žiedais
žydi šiaurės dangus
išvadavo molį
paukštis žmogus

(ir požeminis
Liongino Šeptos
variantas –
žemėn įsirausęs
pradėjau žiūrėti
ir raudoną molį
pradėjau regėti...)

Geda, Sigitas. Žalio gintaro vėriniai: Eilių romanas. – Vilnius: Vaga, 1988.

Į viršų

ETIMOLOGINĖ PAUZĖ

jausti – pa – jautos – Pajauta – jautis – aušti –
                                                                šviesėti –
jungti – jaunas – jaug – ti – augti – tekėti – P –
                                                                aukštis –
augalas – takas – Pta – paukštis – Paukščių takas
                                                                padangėj –
tas pats du kartus – kada užmiršta buvo pirminė
                                                           tako prasmė –
Pats ir Vieš – Pats – ir Pat erai – patinas –
                                                                pjautuvas –
mėnuo – ir p – au – tai – te – ka – tekis – –tek
                                                           mė – mėnuo –
mėlynas tavo mėnulis – ugny –

Geda, Sigitas. Žalio gintaro vėriniai: Eilių romanas. – Vilnius: Vaga, 1988.

Į viršų

KĄ PAŠNABŽDĖJAU Į AUSĮ SLAPTA JAUNAI MERGAITEI,
KAI JI NEPAKLAUSĖ ASKLEPIADO PRIEŠ 2000 METŲ

gulkis tu
nelaimingoji
žiūrėk
ant kapų
žydintis
jaučiaakis
saulės
ženklas
bylojantis
kad ir
saulė
danguj
tėra
didelio
buliaus
akis
kur
apdulkina
žemę
vienu
savo
žiūrėjimu

Geda, Sigitas. Žalio gintaro vėriniai: Eilių romanas. – Vilnius: Vaga, 1988.

Į viršų

EILĖRAŠTIS, KURIAME DĖL GARSIADERMĖS
TRŪKSTA VIENOS RAIDĖS

Sapnavau
moterį
šėtoną
iš
Muziejaus
gatvės
per
dešimtį
metų
jinai
suvalgė
penketą
vyrų
ir
išmetė
kiaulėms
jų
kiautus
kaulus
ir
kepenis

Geda, Sigitas. Žalio gintaro vėriniai: Eilių romanas. – Vilnius: Vaga, 1988.

Į viršų

VAIZDAI APLEISTAM ŠULINY

žmogus – kuris – išsigando –
nuogo šėtono –

šikšnosparni – apsirenk –
bent lig pusei –

baisūs visatos – pamatai –
ypač moteriai – nusirengus
nuogai – pasauly –

Geda, Sigitas. Žalio gintaro vėriniai: Eilių romanas. – Vilnius: Vaga, 1988.

Į viršų

MOTERS DEMONO
METAMORFOZĖS

silpnas
cypiantis
gyvulėlis
gal
pelė
kuri
gyvena
demonėj
motery
mušamas
verkia
ašara
panaši
į
degtuką
be abejonės
tai irgi
demonas
tiktai
nežmoniškai
susitraukęs

Geda, Sigitas. Žalio gintaro vėriniai: Eilių romanas. – Vilnius: Vaga, 1988.

Į viršų

SUVAŽINĖTO ŠUNS EPITAFIJA

– tai mano užsimerkdama akis –
užfiksavo gamtovaizdį
Lietuvoj – su išsikėtojusiais
elektrostulpiais ir nesveikai
rausva žemės mėsa –

Geda, Sigitas. Žalio gintaro vėriniai: Eilių romanas. – Vilnius: Vaga, 1988.

Į viršų

REKONSTRUKCIJOS PRIEPUOLIS

– senosios jotvingių valstybės atkūrimo
idėja – toptelėjo man galvon – kraunant
seseriai mėšlą,
atsistojusiai ant mėšlo krūvos –
juo ilgiau gyveni, tuo didesnė
mėšlo krūva po žmogum, –
gegužės 2 dieną po pietų – lynojo
po tamsiais debesim – ir ūmai aš išvydau
ten sukant 17 juodųjų garnių –
Prūsų krašto ir Jotvingių
paukščių –

Geda, Sigitas. Žalio gintaro vėriniai: Eilių romanas. – Vilnius: Vaga, 1988.

Į viršų

EPILOGAS – KAŠTONAS
VIS TIKTAI YRA VELNIAS

Vaikštinėdamas
Sąvartynais
su Loke
radau
rudą
pernykštį
kaštono
burbulą
dievo
aš nebijau
nei šėtono
abejingas
esu savo
gyvasčiai
hera –
klitiška
upė
pakyla
ir slūgsta
prasiskyrusių
kojų
pursluos
maudosi
senas
šėtonas

Geda, Sigitas. Žalio gintaro vėriniai: Eilių romanas. – Vilnius: Vaga, 1988.

Į viršų

FRAGMENTAS, KURIS UŽMIRŠTAS,
BET EGZISTUOJA SAVAIME
KAIP NESUKURTAS MARMURO GABALAS

žodžiuos
tokia
tiesa
kurią
gali
spardyti
kojom
apspjauti
apvemti
jiems
tas visai
nesvarbu
jie užmuša
nežemišku
savo
grožiu
esamu
nesunaikinamu
nepasakęs
jų būtumei
miręs
ugnies –
žemės
oras –
ugnies
vanduo
oro –
o žemė
vandens
Herakleitas

Geda, Sigitas. Žalio gintaro vėriniai: Eilių romanas. – Vilnius: Vaga, 1988.

Į viršų

POSTSKRIPTUMAS –
BALTAM ANTKAPIO MARMURE –

– aš jau atsiėmiau – iš šito pasaulio
savo – dieviškas utėles vieversius
ir gandrus –
kitus – galit
patys tvarkyti – sigitas

Geda, Sigitas. Žalio gintaro vėriniai: Eilių romanas. – Vilnius: Vaga, 1988.

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt