|
<< Atgal
Sigitas Geda
BALTAS NIEKAS, RUGIAGĖLIŲ PĖDAS
Trijų dalių eiliuota pjesė
VEIKĖJAI
BERNIUKAS BALTAS NIEKAS
PIRMAS ŽIOGAS
ANTRAS ŽIOGAS
PLĖŠIKAI
ASILĖLIS
AVINĖLIS
GELEŽONAS
MOČIUTĖ IR KITI
PIRMOJI DALIS
ANTROJI DALIS
TREČIOJI DALIS
EPILOGAS
Į viršų
PIRMOJI DALIS
Didelė žalia pieva, pilna gėlių ir drugelių. Mažas, gražiai apsirengęs
Berniukas gaudo drugius ir dainuoja
| BERNIUKAS NIEKAS. |
|
Aš esu Niekas,
Baltas berniukas,
Ne, ne berniukas,
O kamuoliukas.Aš esu Niekas,
Paukščio plunksnelė,
Ne, ne plunksnelė,
Beržo šakelė... |
Pievos kampe iš žolynų kyšteli dvi žiogų galvos. Žiogai kažką šnabždasi,
klausydamiesi dainos. Įsidrąsinę prišokuoja prie Nieko ir timpčioja jį už
drabužėlių
| ŽIOGAI. |
|
Kokia raudona
Tavo sermėgėlė!
|
| NIEKAS. |
|
Šermukšnio uogelių,
Smėlėtų kriauklelių,
Iš vėjo žiedelių,
Nasturto lapelių
Pasiuvo močiutė
Man sermėgėlę! |
Abu žiogai net prasižioję stebisi tokiais drabužiais
| ŽIOGAI. |
|
O-o-o! O-o-o!
Tokio grožio dar nematėm!
Ypatingas, ypatingas!
Eikš pašokt į mūsų ratą,
Vaikužėli stebuklingas!Pasakyk, kur gyveni?
O tėveliai ar seni?
|
| NIEKAS. |
|
Aš dabar po saulele,
Po žaliu papartėliu,
Su šermukšnio uogele
Ir keliuosi, ir gulu...
|
| ŽIOGAI. |
|
Kaip gerai, kad susitikom
Mes su tokiu berneliu!
|
| NIEKAS. |
|
Aš nieko nemyliu,
Bet visus myliu...
|
| ŽIOGAI (stebisi). |
|
O ką tu darai?
|
| NIEKAS. |
|
Nieko nedarau,
Bet viską darau,
Vaikus aprengiu,
Žuvis suskaitau,
Žalią eglės šaką
Siūbuojant matau...
|
| ŽIOGAI. |
|
O kur to išmokai?
|
| NIEKAS. |
|
Ne, pasakyti
Jums nieko negaliu,
Aš baltas Niekelis,
Aš jau tyliu.
Taip, taip,
Ne, ne... |
Nieko balsas tilsta, jo ir žiogų ratelis išyra, Berniukas tarsi apsitraukia ūku
ir prapuola. Žiogai, pamatę, kad jo nėra, ima šnirpščioti nosimis
| ŽIOGAI. |
|
Kur dingo Niekelis,
Gražusis vaikelis?
Niekeli, Niekeli,
Sugrįžk į šią vietą!
|
| BALSAS. |
|
Sugrįšiu, jei duosit
Rugiagėlių pėdą...
|
| ŽIOGAI. |
|
O kam tau jo reikia?
|
| BALSAS. |
|
Gėlės man jėgų suteikia... |
Žiogai skina rugiagėles
| ŽIOGAI. |
|
Kad liktum bičiuliais,
Berniuk neregėtas,
Žiūrėk, tau rugiagėlių
Pėdas padėtas... |
Abu žiogai priklaupia ir prašo Nieką sugrįžti
|
Žiūrėk, mes tau siūlom
Rugiagėlių pėdą... |
Netikėtai įsibrauna du valkatos plėšikai, degtukų galvomis, žybčiodami ir
rėkaudami
| PLĖŠIKAI. |
|
Nereikia draugysčių
Ir nieko nereikia,
Atiduok mums rugiagėles,
Tu žioge paikas... |
Žiogai šoka gelbėti gėlių
| ŽIOGAI. |
|
Kas būsite tokie?
Kam trukdote darbą?
Gal kailį išskalbti
Su žydinčia varpa?.. |
Prasideda ginčas ir peštynės
| PIRMAS PLĖŠIKAS. |
|
Degtukas yra toksai dėdė,
Kuris visiems reikalingas!
|
| PIRMAS ŽIOGAS. |
|
Tiktai ne mažiausiajam vaikui,
Tiktai ne mažam vaikeliui...
|
| ANTRAS PLĖŠIKAS. |
|
O kam reikalingas vaikelis?
|
| ANTRAS ŽIOGAS. |
|
O kam reikalingas degtukas?
|
| PIRMAS PLĖŠIKAS. |
|
Degtukas kartą pražys
Raudonais liepsnos žiedais,
Iš degtuko išeis žmogus,
Raudona galva,
Ugnies uodega...
|
| ABU ŽIOGAI. |
|
Piššš... iš jūsų išeis... |
Užverda muštynės. Degtukai baisiai spragsi, užsiliepsnoja ir gęsta. Žiogai
išvelka jų pajuodavusius skeletus. Į sceną su dideliu žydru voku rankoje
nusileidžia Niekas
| NIEKAS. |
|
Parašiau laiškelį
Savajai močiutei,
Kad mane parvestų
Į namus...
|
| ŽIOGAI. |
|
Pabūti norim su tavim, Niekeli...
Gal pavaikštinėkim po pasaulį žalią? |
Ima temti, apyblandos metas. Niekelis eina su žiogais, viską įdėmiai
apžiūrinėdamas
| NIEKAS. |
|
Eime paklausyti,
Sutemos gieda,
Mažas žmogau,
Ar girdi bulvės žiedą?
|
| ŽIOGAI. |
|
Girdim, girdim!
|
| NIEKAS. |
|
O ten snaudžia gandras
Dangaus baltumo,
Dangaus baltumo,
Žemės juodumo...Afrikon jis skrenda,
Viršum piramidės,
Gerai, kad dar grįžta
Nepasiklydęs...
|
| ANTRAS ŽIOGAS. |
|
Antai radasta,
Skaisti radastėlė
Virš langelio supas
Visa rausvutėlė...
|
| NIEKAS. |
|
Ne radastėlė
Vakarinė žvaigždelė,
Žiogelių seselė... |
Kuriamas vaizdas, jog Niekas su žiogais klajoja po pasaulį. Galop prieina jūrą.
Iš priekio kažkas artėja. Tai Asilėlis. Girdėti jo balsas
| PIRMAS ŽIOGAS. |
|
Broliai, man baisu...
Kažin kas čia kalba
Paukščio balsu?
|
| ANTRAS ŽIOGAS. |
|
Nutilk tu, kvailiūkšti,
Iš baimės pamėlęs!
Čia gi vaikštinėja
Jūrų asilėlis. |
Asilėlis linksmai bliaudamas išpuola į sceną. Žiogai irgi užsikrečia ta
linksma nuotaika, visi ima strakalioti timpčiodami Asilėlį už ausų
| ŽIOGAI. |
|
Jūrų asilėlis
Būna labai baltas,
Ausys kaip lelijos
Ir šiek tiek įskeltos...Asilėli, asilėli,
Pasakyk, ko atėjai?
Asilėli, asilėli,
Negi vilko nebijai? |
Niekas tuo metu didelėmis raidėmis ant voko išvedžioja savo Močiutės adresą
| ŽIOGAI (asilėliui). |
|
Pasakyk, ko čia šėlioji?
Kam tą galvą vartalioji? |
Asilėlis išsigąsta ir ima verkšlenti
| ASILĖLIS. |
|
Nebauskit manęs!
Žioge broleli,
Naktį išlipau aš
Iš Nieko knygelės.Žinau, kad išdykęs esu
Ir nerimtas,
O mano nameliai
Puslapis dešimtas... |
Žiogai griebia rykšteles ir paplakdami varo Asilėlį, bet tasai per nemiklumą
užmina ant voko ir sugadina Nieko laišką Močiutei
| NIEKAS. |
|
Laiškelį suplėšėt!
Kas dabar bus?
Kas mane parsives
Į močiutės namus!? |
Pradeda šaukti ir bėga. Vėl kaip ir anksčiau dingsta, tarsi ore
ištirpęs būtų
| ŽIOGAI (supratę kas atsitiko). |
|
Nieke, Niekeli,
Tu vėl jau prapuolei,
Nors buvom bičiuliai,
Tarnavome uoliai... |
Ima verkti. Užkrinta tamsa
Į viršų
ANTROJI DALIS
Visur ruduo. Šalta ir liūdna. Žiogai bando dzyrinti savo smuikelius, tačiau
jaučia, kad netrukus ateis žiema. Kur pasidėsi?
| PIRMAS ŽIOGAS. |
|
Ruduo tai toks liūdnas
Pasaulio laikelis...
|
| ANTRAS ŽIOGAS. |
|
Kažin kur mūs Niekas,
Stebuklų vaikelis?
|
| PIRMAS ŽIOGAS. |
|
Gal eikim ieškoti?
|
| ANTRAS ŽIOGAS. |
|
Gal eikim ieškoti?
|
| ABU. |
|
Gal jis mus priglaustų
Per žiemą beprotę... |
Abu patraukia ieškoti berniuko. Eina ir regi brolius, miniatiūriniais jaučiais
ariančius žemę
| PIRMAS ŽIOGAS. |
|
Žiūrėk, broliai aria
Rudenio žemelę!
|
| ANTRAS ŽIOGAS. |
|
Jie surado avinėlį
Užriestais rageliais! |
Ir iš tikro: broliai, versdami dirvoną, surado mažą Avinėlį. Paima ir pasideda
jį ant delno. Pribėgę žiogai apžiūrinėja
| ŽIOGAI. |
|
Avinėli mažas,
Baltas sidabrini,
Ką tu mums kalbėsi,
Stačias stovėdamas? |
Avinėlis prabyla ir rodo žiogams įvairias pasaulio grožybes
| AVINĖLIS. |
|
Čia yra dangus,
Čia yra žemė,
Čia yra žuvis
Vandeny gyvena.Čia yra vyšnia,
Ji uogas nokina,
Čia yra motina
Ji vaikus augina.
Čia yra jautis,
Jis vaikšto po pievą,
O jūs žiogeliai,
Kur užmiršot Nieką... |
Žiogai pilni baimės, bet sykiu ir pradžiugę
| ŽIOGAI. |
|
Kur mūsų Niekas?
Kur mūsų Niekelis?
|
| AVINĖLIS. |
|
Vasarą po žemę
Klaidžiojo truputį,
O dabar norėtų
Arčiau vaikų būti...
|
| ŽIOGAI IR BROLIAI. |
|
Sukalkim Niekeliui
Eglinį namelį!
Uždėkim nameliui
Aukso stogelį!.. |
Linksmai dainuodami stato Niekui namelį
|
Sukalsim, suręsim
Niekeliui namelius,
Sukviesim, sušauksim
Vaikus ir paukštelius... |
Atsiveria medinio namelio durys. Žiogai ploja rankomis ir dainuoja
|
Turi Niekas sau namelį,
Bus kur valgį pasidėt,
O svečius sukviest, vaikeliai,
Mes turėsime padėt! |
Iškyla stebuklingas stalelis kaip pasakoje Staleli, apsidenk... Žiogai
vaikšto aplink jį
|
Stalo kojos iš kriauklyčių,
O galvelė iš plunksnyčių,
Stalo ausys iš lelijų,
Stalo akys pinavijų...
|
| VISI. |
|
Tai gražus stalelis,
Tai smagi viešnagė!
|
| PIRMAS ŽIOGAS. |
|
Kurgi Niekas?
Prie stalelio!
|
| ANTRAS ŽIOGAS. |
|
Ką jis dirba?
Ką jis daro?
|
| PIRMAS ŽIOGAS. |
|
Niekas tyli,
Nedainuoja,
Niekas svetelius skaičiuoja...
|
| ŽIOGAI (nudžiugę). |
|
Jau atėjo asilėlis,
Baltas Nieko avinėlis,
Jau gaidelis atplasnojo,
Jūrų gervė mėlynoji...Vaikai, neškite ąsotį,
Nes šita viešnia besotė... |
Vaišės. Visi geria ir valgo
| PIRMAS ŽIOGAS. |
|
Atplazdena vyturys,
Neįlenda pro duris... |
Pasirodo didelis rudas Vieversys
| ANTRAS ŽIOGAS. |
|
Taigi eik prie vieversių,
Jonai tu. Prie didesnių.
O Magdelė ir Marikė
Lai abi kaip gervės krykia.
|
| BENDRA DAINELĖ. |
|
Turi Niekas jau stalelį,
Yr kur valgį pasidėt,
O svečius priimt, vaikeliai,
Mes jam turime padėt... |
Viešnagės įkarštyje ima poškėti šūviai, kažkas griūva, virsta. Svečiai,
pilni baimės, ima lakstyti ir klykauti. Niekas įbėga ir šoka prie langelio
| NIEKAS. |
|
Tai plėšikai palaidūnai!
Atsibastė iš žvaigždės
Ir paplūdo po miestelį,
Greit išlys iš už pirties... |
Kažkas ima žliumbti
| NIEKAS. |
|
Niekas niekur nepražus,
Neškit karo drabužius! |
Žiogai aprengia Nieką karo drabužiais, duoda visokių buteliukų ii pagaliukų.
Atsiveria kovos laukas, pilnas siautėjančių plėšikų. Žiogai pasilypėja
aukštėliau ir stebi, viską pranešinėja
| PIRMAS ŽIOGAS. |
|
Keturi su obuoliais,
Keturi su grambuoliais... |
Svečiai susigūžę dreba ir aikčioja
| ANTRAS ŽIOGAS (su žiūronu). |
|
Šeštas ritina patranką... |
Asilėlis ima prunkšti
| ASILĖLIS. |
|
Negaliu, kaip dūmais trenkia...
|
| PIRMAS ŽIOGAS. |
|
Jau miestelis išlekiojo,
Gyvulėliai paslėpti,
Po jūrelėm, po plačiojom
Žąsinų sparnai balti...
|
| ANTRAS ŽIOGAS. |
|
Niekas, dilgėlę pagriebęs,
Greit sutrynė su siera...
|
| PIRMAS ŽIOGAS. |
|
Ir cinamono pridėjo...
|
| NIEKO BALSAS (iš tolumos). |
|
Gaila, druskos nebėra!!!
|
| PIRMAS ŽIOGAS. |
|
Vis arčiau, arčiau siaubūnai!
|
| NIEKAS. |
|
Nieko! Butelį giros
Susipilsiu sau ant kūno
Ir užlipsiu ant tvoros... |
Taip ir padaro, viliodamas plėšikus. Plėšikai ima geibti
| ANTRAS ŽIOGAS. |
|
Grambuoliai nuo dilgėlių
Ėmė lėkt prie obuolių,
O plėšikai prie tvoros
Greit išvirto nuo giros! |
Svečiai atsigauna ir išlenda iš savo slėpynių
| VISI. |
|
Žąsinėli, tu drąsus,
Sunešiok trobon visus... |
Žąsinas, o ir kiti nešioja plėšikus
| NIEKAS. |
|
Ant suolelių susodinkim
Ir roželėm padabinkim...
|
| VISI. |
|
Jau susodinom, gražiai padabinom,
Dar pasilsėsim, Niekeliu pasigėrėsim! |
Į viršų
TREČIOJI DALIS
Visi sėdi ir ilsisi. Niekas duoda ženklą žiogams. Tiedu nubėga ir atneša
jūrą mėlyną patiesalą. Niekas mosteli, ir iš jūros išeina dešimt
žuvelių. Visi išpučia akis
| PIRMAS ŽIOGAS. |
|
Kokios gražios žuvelės
Dangaus spindesy...
Stebuklingas vaikeli,
Pasakyk, kas esi?
|
| VISI. |
|
Iš kur ėmei žuveles?
Kam čia tiek žuvelių?
|
| NIEKAS. |
|
Jos atėjo palinksmint
Vaikų ir žvėrelių... |
Žuvelės, panašios į mergaites, ima šokti ir dainuoti
| ŽUVELIŲ DAINA. |
|
Padainuosim daineles,
Paridensim žiedelius,
Susipinsim kaseles,
Eisime pas brolelius...
|
| ANTRAS ŽIOGAS. |
|
Ak, gražumas žuvelių!
|
| PIRMAS ŽIOGAS. |
|
Devyni darželėliai
Palei jūras užtverta,
Jūrų smėlyje žydi
Sidabrinė rūtelė.
|
| ANTRAS ŽIOGAS. |
|
Sidabrinė rūtelė
Tai gražiai išlapojo,
Jau pavasario vardas,
Grįžo broliai iš girių... |
Broliai parjoja vieškeliu. Sustoja, nubalnoja žirgelius, nubalnoti žirgai
kramsnoja jūrų rožes
| ŽIRGELIAI. |
|
Tai gražiai pražydėjo
Marių baltosios rožės,
Prisiskynę roželių,
Sesės šluoja kiemelį... |
Sesės žuvelės rožių šluotomis iššluoja kiemelį
| ŽUVELĖS. |
|
Šluokim, sesės, kiemelius,
Šveiskim baltus skobnelius,
Už tų skobnių, už baltų,
Skaito broliai knygeles...
|
| PIRMAS ŽIOGAS. |
|
Nieke, Niekeli,
Statykime miestą...
|
| ANTRAS ŽIOGAS. |
|
Tokį, kur plėšikai
Jokie nepaliestų...
|
| VISI. |
|
Pastatykim savo miestą,
Pastatykim savo miestą,
Kad aplinkui saulė šviestų! |
Visi ima statyti miestą
| NIEKAS. |
|
Kiek mūs miestas besiplėstų,
Tegul pažada kiekvienas
Jokio augalo neliesti,
Laistyt gėleles kasdieną!
|
| VISI. |
|
Pažadam! Prisiekiam! |
Duoda priesaiką. Tuo metu užkulisy kyla triukšmas
| BALSAS. |
|
Sveiki, piliečiai!
|
| PIRMAS ŽIOGAS. |
|
Neleisiu!
|
| ANTRAS ŽIOGAS. |
|
O gal tegu eina?
|
| NIEKAS. |
|
Kas per subruzdimas?
Lyg leistų kombainą?.. |
Į sceną įsilaužia Geležonas, visas apsikarstęs gelžgaliais ir pats iš
gelžgalių padarytas. Griebia Nieką už galvos, spardo miestą
| GELEŽONAS. |
|
Šitą vaiką aš pagausiu,
Vaiką paiką išdžiovinsiu,
Iškamšą pasigaminsiu
Ir už kailį iš draugų
Gausiu krūvą pinigų...
|
| PIRMAS ŽIOGAS. |
|
Geležone, Geležone,
Greit patirsi nemalonę!
|
| ANTRAS ŽIOGAS. |
|
Geležone, Geležone,
Greitai gausi į pašonę!
|
| GELEŽONAS. |
|
Pasiduok! Vis tiek aš stipresnis! |
Niekas apibrėžia ore ratą, vieną kartą, kelis kartus. Daro savotiškus burtus
| NIEKAS (šnabžda). |
|
Saulė, kur yra,
Vanduo, kur nėra,
Dangus, kuris buvo,
Žemė, kur pražuvo... |
Mosteli žiogams. Žiogai atneša prie Geležono nosies didžiulę durnaropę.
Geležonas pauosto
| GELEŽONAS. |
|
Apči! Apči!
Kaip rupūžė karti! |
Staigiai virsta, iš jo ima byrėti gelžgaliai. Atrodo, kad išleis dvasią. Niekas
mosteli, ir prie jo atsiranda Skruzdėlė su sanitariniu. krepšiu. Geležonas
išsigandęs prasimerkia
| GELEŽONAS. |
|
Kas čionai galų gale?
|
| NIEKAS. |
|
Tamstą gydys skruzdėlė! |
Skruzdėlė suverčia į pražiodintus Geležono nasrus vaistų buteliuką. Tasai
atsigauna ir šlubčiodamas renka savo gelžgalius. Žiogai jį prilaiko
| PIRMAS ŽIOGAS. |
|
Nedorėli paikas,
Ir ko čia lindai! |
Geležonas šlubčioja į užkulisį. Atsigręžia ir pagraso
| GELEŽONAS. |
|
Kai duosiu, ištins dar
Kaklai ir žandai!.. |
Į viršų
EPILOGAS
Niekas linksmai žaidžia su žiogais pievoje. Iš toli atbėga susikūprinusi
Močiutė. Pamačiusi Nieką, šaukia
| MOČIUTĖ. |
|
Ak štai kur vaikelis!
Vos vos suradau...
|
| NIEKAS. |
|
Bobute, širdele,
Aš miestą statau. |
Močiutė, deja, džiaugiasi ne per ilgai. Mat jinai nori, kad Niekas eitų ganyti
gyvulėlių
| MOČIUTĖ. |
|
Eik, eik dabar, vaikeli,
Gyvulėlius išvaryk...
|
| ŽIOGAI. |
|
Bobut, pagailėki.
Ne šiandien, gal ryt... |
Tačiau Bobutė tik pamosuoja jiems botagėliu po nosimi, ir žiogeliai išsigandę
sprunka šalin. Niekas pakšteli Močiutei į žandą, paima iš jos botagėlį ir eina
ganyti. Žiogai pasislėpę žiūri, kaip jam sekasi. Iš pradžių karvės, avelės,
kiaulės gražiai laksto po pievą, paskui iškrinka, veltui Niekas bando jas suvarinėt.
Tai pamatę žiogai puola į pagalbą
| ŽIOGAI. |
|
Bėkim bėkim, paskubėkim,
Gyvulius suvarinėkim... |
Visi griebia vaikyt ir gena į krūvą, kas pakliuvę, ne tik gyvulius, bet ir
žvėris, liūtus, meškas, vilkus
| PIRMAS ŽIOGAS. |
|
Pririnkom į būrį
Mes girios ožkų
Ir briedžių didžiulių,
Liūtelių ir meškų!
|
| ANTRAS ŽIOGAS. |
|
Į kaimą parvarom
Suplukę visai,
Skardena, dudena
Negirdėti balsai... |
Išėjusi Močiutė pamato, kas atsitikę, ir sprunka šalin. Ir visi, tik pamatę
žvėris, krinta iš baimės. Tuo tarpu gyvuliai ir žvėrys apsupa Nieką
| NIEKAS (kreipiasi į juos). |
|
Gyvuliai ir žvėreliai,
Nieks nenori jūsų paimt.
Ką darysim, žiogeliai?
|
| GYVULIAI IR ŽVĖRYS. |
|
Ganyk mus peržiem!
Būk mūsų karalium! |
Išlenda maža pelytė
| PELYTĖ. |
|
Valio, naujas karalius! |
Žiogai veja ją atgal
Liūtas prieina ir laižo Niekui ranką
| LIŪTAS. |
|
Ir žvėrių karalius
Klausys tavo valios...
|
| VISI. |
|
Valio Niekeliui,
Naujam karaliui! Valio! |
Niekas gauna aukso karūną
| ŽIOGAI (linkčiodami). |
|
Jei kam nepatinka karalius
Ne bėdos!
Štai baltas gvazdikas,
Rugiagėlių pėdas! |
Išneša ir pastato dvi puokštes
Geda, Sigitas. Dainuojantis ir šokantis mergaitės vieversėlis:
pjesės vaikams. - Vilnius: Vaga, l981.
Į viršų
tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt
|
|
