Bronys Raila

APIE ŠUNS GALĄ

1
Prie žiemos vartų
vėlybą vakarą
darganos verčias.
Rudenį lauko nearto
žagarai verkia.

Vėjas pragaras
žemę karia.

Birti, priberti ir apiberti:
svirtį, lauką, kiekvieną kerčią...
toli ir arti
vėjas pragaras
sniegu užverčia.

Galūlauke dumia patrakusi merga, —
nugarą šuniui apžergusi ragana
vytiniu čaižo,
barškalais barška,
padangę raižo
sniegiška marška.

Ragana, ragana, ragana
ilgu, nematomu žagaru
padangėj rango
išbalusias marškas.

Ir balta, kaip danguj,
ir darganos čerška,
kaip pragaras.

2
Žiema.
Gelžkelis — Užžertas gelžkelis
Prie gelžkelio — relsai ir sniegas;
relsai — geležiniai.

Telegrafai žiūri, telegrafai lūžta
į geležines gelžkelio pavėžes.
z  z  z  z   ————   z  z  z  z
ruja vėjas išsirėžęs.

Šniokštauja vielos, ūžauja vielos,
šniokščia, ūžia
telegrafai susigūžę
ū  ū  ū  ū   ————   ū  ū
virpa vielos,
švilpia vėjas iš girių,
iš pušynų, iš lankužės,

Pusnim vėjo verčiamas
margas šuo žergia.
Geltonos putos iš snukio kerčių
verčias...

Tamsumoje:
vielos,
šuo,
vėjas,
ū  ū   ——————   ū  ū
staugia, kaukia
velnišku balsu.

Margas šuo išsirėžė
ir patiesė kojas, kaip ėdžias,
tenai, kur geležinės gelžkelio pavėžės.

Vėji, ei, sustauk,
nasrus pavirpink,
kaip šuo prieš mirtį:
a   ——————   u  u  u!..

3

... baigia margis nusialinti.
Perveriantis vėjas — gyslos stinksi.
Iš tolo —
ekspresas,
ekspresas internacionalinis
atitrinksi.

Ekspresas internacionalinis
ant Lietuvos gelžkelių bliauna
ir margą šunį, šunį — nacionalinį
į du gabalu be gailesčio piauna.

Neapverktą šunį, nepadūsautą šunį
paliko pakrūmėje —
nieko daugiau nebebus:
ekspresas perkūnais,
kaip biesas nudūmė
per tusčius Lietuvos laukus.

Tik žiūri telegrafai, lūžta telegrafai
į geležines gelžkelio pavėžes.
ir
per cypiančius vielas
zuja vėjas išsirėžęs...

Kalba autentiška

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt