Juozas Žengė

Berniškas Jonas
„L'hirondelle“

Į viršų

BERNIŠKAS JONAS

Mes suradom naktį aklą
Su žibučiais, su žvaigždėm
Ir sukūrėm gražia peklą
Mūsų kaimo parugėj...

Mes surinkom visą smalą
Ir ištaškėm žiburiais
Šventas Jonas gėrė alų
Su mergičkom su velniais...

Mes sukūrėm šitą peklą
Šitoj velniškoj nakty
Kas bučiavo mergei kaklą,
Kas žiūrėjo į akis.

Mes pamatėm laimės galą
Su aušrinės sopuliais.
Šventas Jonas baigė alų
Su mergičkom ir velniais...

Į viršų

„L'hirondelle“

Prancūzų lekcijos.
Ant telegrafo vielų tupias sekcijos.
Ir man eilėraštis „l'hirondelle“
Ak, kam ir kodel
Tu „l'hirondelle“
Išlėkei taip
Ir tuoj po prancūzų lekcijos...

Dangus – trikampais išpiautas
Ir žąsys ir gervės – trikampingos skiautys...
Po langu pasistojęs medžio jautis
Su ragų šakom ir štangom.
Ak! aš neklausiu ką jis jaučia
Ak! aš neklausiu, kam jis panėręs akis žiūri mano langan.

Ir dar po gryčios langu
Kaip ruda katė saulė tupi
O šiaip jau.
Daugiau nieko –
Žalvarys.

Vos atveri kartais langą
Ruduo tuoj kiša
Karsto juoda, apiplėkusią, žalvarinę ranka
Ir klausia – žvangam?

Beprotis tas ruduo
Ir tas pasisitiepęs medžio jautis,
Juk aš svo širdyje,
Tik vien „l'hirondelle“ jaučiu...

Kalba autentiška

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt