Antanas Venclova
ŽEMIAUSIAS TAVO TARNAS

Galvoje sukas
vėjinio malūno sparnas.
Bažnyčia. Rytas. Nuo šventų dūmų rūkas.
— Viešpatie!
— Žemiausias tavo tarnas.

Zakristijonas žvakes dega.
Žvakės ant altoriaus spraksi.
Sužvanga kamžos guzikas segamas.
Galvoj ūžia vargonai, palubėj birzgia taxi.

— Žemiausias tavo tarnas, Viešpatie!
Kunigas kakta daužo altoriaus briauną.
— Viešpatie, kurie ieško, juk tie
viską, ko nori, gauna.

— Tad duok man, o Viešpatie, naują
gerą gražią parapiją,
kur derli žemė, ūkininkai gerai ūkininkauja,
palaima parapiją krapija.

— Duok centrą gerą tavo tarnui Sabui Jonui
su kutėm, svirnais, pakajais.
Ten bus geriau gyventi mano zakristijonui
ir mano paties dūčia nusipakajins.

— Viešpatie. Kas aš prieš tave? — Žemės vabalas. Dulkė. Nykštukas.
Žemiausias tavo tarnas. —
Kunigo galvoje birzgia taxi ir sukas
vėjinio malūno sparnas.

Kalba autentiška

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt