MŪSŲ KRONIKA
————————

Rašytojų Aktyvistų Kolektyvas
Pas draugus latvių rašytojus

Į viršų

kas savaitė renkasi redakcijos bute. Skaitomi ir kritikuojami nauji kūriniai, tariamasi dėl literatūrinės akcijos, dalijamasi nuomonėm apie mūsų ir užsienio literatūros naujienas. Čia eina įtemptas įdomus laboratorinis darbas, kurio vaisius skaitytojai mato ir matys „Trečiame Fronte“. Deja, ne visi Kolektyvo nariai yra Kaune ir tokiose sąlygose, kad galėtų dalyvauti Kolektyvo pasitarimuose. Mūsų kolektyviškam darbui sąlygos yra be galo nepalankios, tačiau jokios sienos negali trikdyti mūsų bendros valios ir bendrų siekimų. Mes gyvenami viltim, kad kada nors visas mūsų kolektyvas turės bent minimalines žmoniškam kūrybos darbui sąlygas, t. y. laisvas rankas ir kojas, užtektinai oro ir laisvės, nes tai turėti yra švenčiausia kiekvieno žmogaus teisė. Tuo tarpu šia teise naudojasi toli ne visi mūsų kolektyvo nariai...
       Neseniai išėjo iš spaudos Bronio Railos eilėraščių knyga „Barbaras rėkia“ ir jau spausdinama Petro Cvirkos apysakų knyga „Saulėlydis Nykos valsčiuje“. Šių knygų medžiaga buvo svarstoma Kolektyve. P. Cvirkos knygą leidžia rimčiausia mūsų knygų leidimo bendrovė „Spaudos Fondas“. Rudeniop Kolektyvo knygų leidimas bus labiau išplėstas.
       Rašytojų Aktyvistų Kolektyvas neapsiriboja vien laboratoriniu literatūros darbu.
       Norėdami geriau pažinti gyvenimą, dabartinį Lietuvos kaimo žmogų, jo skurdą, norėdami pažint laukų darbininką, statantį naująją Lietuvą, ir aplamai Lietuvos gyvenimą, keli rašytojai aktyvistai (A. Venclova, P. Cvirka, Br. Raila, J. Šimkus ir kit.) nutarė šią vasarą pėsti pereiti visą mūsų kraštą.
       iš šios kelionės rašytojai aktyvistai žada parašyt kolektyvinę knygą apie dabartinę Lietuvą, o kelionėj, kur bus galima, surengti literatūros vakarų.

Į viršų

Šių metų kovo mėn. pabaigoje „Trečio fronto“ redakcijos įgaliotam man teko nuvykti į Latviją, ten susitikti su mum artimesniais rašytojais ir poetais ir išsiaiškinti sąlygas ir galimumus, kurie leistų sueiti į artimesnį kontaktą ir visapusišką bendrą veikimą su mūsų kaimyninės artimos tautos plunksnos darbininkais.
       Šiaip ar taip, latvių rašytojų veikimas stovi daug aukščiau už mūsiškį, yra labai išplėstas, produktingesnis, geriau organizuotas ir — labiau išsidiferenciavęs. Palyginus latviais, mes visi, jaunieji ir senieji, vis dar atrodom „pradedančiais“.
       Latviuose dabar plačiai ir organizuotai veikia trys mum artimų rašytojų grupės, turinčios savo žurnalus su eile darbininkų: Linardo Laiceno „Kreisa Fronte“ A. Upišo „Domas“ ir mum gerai pažįstama „Trauksmės“ grupė. Be to, dar galima pažymėti daugiau kultūriškai politiško pobūdžio, negu literatūriško, gerai organizuotą žurnalą „Signals“, kurį leidžia Rygos liaudies universitetas.
       Pažangiųjų Latvijos rašytojų geresnė būklė už mūsiškę pareina nuo visos eilės sąlygų, kurių mes iki šiol neturėjome ir dar greit, tur būt, nesulauksime.
       Pirmiausia, latvių pažangiajam rašytojui yra daug didesnis galimumas palaikyti glaudesnį kontaktą su mase. Pavyzdžiui, minėtasis Rygos Liaudies Universitetas (Rigas Tautas Augstskola) turi gerai organizuotą meno ir literatūros skyrių, literatūros seminarą etc. Čia rašytojai dažnai patys laiko paskaitų apie literatūrą, skaito savo kūrinius, drauge su klausytojais juos aptaria. Dažnai ruošiami vieši masinio pobūdžio literatūros vakarai, diskusijos ir pan.
       Antra, rašytojų organizacijom veikti ir laikytis, aplamai rašytojui egzistuoti daug palankesnės sąlygos, nes nepalyginti gausesnė skaitytojų masė ir intelektualinė žmonių būklė aukštesnė.
       Dėl kiekvieno mūsų rašytojų organizacinių bandymų fiasko nedvejojant galima atsakyti: kol nebus organizuotas skaitytojas, tol ir rašytojui bus be galo sunku organizuotam būti.
       Viešint Rygoje teko susitikti su daugeliu latvių poetų ir rašytojų ir aptarti eilę svarbių literatūriško bendradarbiavimo klausimų. Visų čia ir nesuminėsi. Teko prieiti ir prie konkretiškų nutarimų. Pav., tvirtai tikimės, kad dar šį ateinantį rudenį pavyks suruošti Kaune drauge su mūsų kolektyvu jaunųjų Latvijos rašytojų literatūros vakarą. Mielai tam pritarė ir sutiko dalyvauti keliolika aktingų literatų iš „Trauksmes“, „Signalo“, ir kitų grupių. Lit. vakare bus skaitoma latviškai, lietuviškai, rusiškai, vokiškai... Vėliau toks pat vakaras, lietuvių rašytojam dalyvaujant, numatoma suruošti Rygoje.
       Todėl nuo šio momento nuoširdžiai tikime, kad mūsų broliškas, artimas literatūrinis veikimas su latviais bus nebe vien žodžiai...
       Daug malonių įspūdžių ir atsiminimų suteikė artimesnis susipažinimas su latvių rašytojais. Nedirbtinis širdingumas, bičiuliškumas, vaišingumas visų kolegų rašytojų, tarp jų ypačiai mūsų draugų: nepamirštamos „Dailės Teatro“ artistės E. Bramberg, P. Vilipo, A. Talcio, E. Skujenieko ir kitų.
       Tad — iki pasimatymo Kaune!

Br. Raila      

       Kalba autentiška

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt