Bronys Raila

AUTOPORTRETAS

Mūsų epochos žmogui
tragingas gyvenimas.
Tenka
kai kada laipioti stogais.
Tenka –
vadintis menininku.

Žemė
įliejo energiją, neišmatuojamą nei kilovatais.
Žemė
įliejo aorton kraują derlingą.
Broliai, jeigu galvojam mes apie statymą –
raumenų obuolio,
smagenų obuolio,
vadinas, nestinga?!

Broliai!
Nuo šiandie mūsų devyze:
agitacija
             už drąsą!
Jeigu gyvent pasiryžom –
metališkai
reikia disciplinuoti kūną ir dvasią!

Geros motinos
gerai pagimdė
bernų gerą tūkstantį.
Nutiesti naujo gyvenimo grindiniui
jėgų netrūkta gi!

Mūsų jaunystė išsirpo visiškai.
– Krašte
gimtasis! Kur dėsi ją? –
Jaunystė –
                tapyta ne ekspresionistiškai,
jaunystė – pati ekspresija!

Kalba autentiška

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt