|
<< Atgal
Vienos minties mirtis
Prieš penkerius metus saujelei jaunų Vilniaus
rašytojų, o tiksliau, amžinam poetiniam pankui ir anarchistui B. Januševičiui kilo
nuostabi mintis. Ji paprasta: sukurti atsvarą nuolat stabarėjančiam oficioziniam
Poezijos pavasariui ir nuolat globalėjančiam plateliškajam Poetiniam
Druskininkų rudeniui. Juk niekam ne paslaptis, kad vykstant PP ir PDR jaunas kūrėjas
jaučiasi tikrai nekaip, jis visiškai užgožtas poetinio Lietuvos establišmento ir
garbingų svečių iš užsienio. Todėl kelias šių festivalių dienas jis
paprasčiausiai prapila Trečiame brolyje ir Širdelėje.
Ši mintis patiko ir keletui Beno bičiulių bei
sugėrovų. Taip užgimė festivalis Literatūrinė sostinės žiema. Akcentuoju dar
kartą: jis gimė iš noro turėti savo renginį, kuris priglaustų visus
nuskriaustuosius literatus.
Per ketverius metus buvo visko. Skrydžių ir
kryčių, pavykusių širdžiai mielų susibūrimų ir akivaizdžių liapsusų,
beprotiškų sumanymų ir jaunatviškos energijos protrūkių. Atrodė, kad po
truputėlį, vargais negalais, formuojasi naujas literatūrinis reiškinys...
Deja. Nuolatinis pinigų stygius, vadybos stoka (koks
iš poeto vadybininkas!) ir idėjiniai organizatorių nesutarimai galop padarė savo.
Viskas baigėsi tuo, kad 2005 m. gruodžio 10 d. poetas D. Gintalas užkopė ant Vilniaus
mokytojų namų scenos ir pranešė blogąją naujieną: festivalis Literatūrinė
sostinės žiema mirė. Įvyko ir laidotuvės. Gimdytojas B. Januševičius pats
savo rankomis sukalė karstą, skambėjo atsisveikinimo žodžiai, buvo išleistas ir
atsisveikinimo raštas šis poezijos almanachas.
Apie velionį blogai nekalbama. Skaitykite šią
juodą knygutę. 44 autoriai, 2 iš jų jau mirę, kiti laukia savo eilės.
Viskas žmogiška mintis mirė, nors viltis dar
gyva.
Castor&Pollux
Šiaurės Atėnai, 2005-12-24, Nr.
778
Į viršų
tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt
|
|