|
<< Atgal
POEZIJOS ŠAGALAS
Tradiciškai ankštoje ir trapioje lietuvių
poezijos aplinkoje, dažniausiai tarp įprastų, vienodų bei atsibodusių eilėraščių
bet koks novatoriškumas sukelia vos ne literatūrinę stichinę nelaimę. Atrodytų, jog
jau nieko įdomaus iš mūsų eiliakalių nebesulauksim, bet štai atsiranda toks Petras
Rakštikas, tęsiantis garbingą Lietuvos dailininkų-rašytojų tradiciją, ir švyst
nušluosto nosis poetiniams Rašytnamio degradams. Bum!
Tapytojas savo žodžių spalvomis demonstruoja
neįtikėtiną supratimą, kokia apskritai gali būti vaizdiniais paremtos kalbos
įvairovė. Nuo beribės melancholijos kupinų panoraminių peizažų su
išsikraipiusiomis gyvulių-žmonių-paukščių kreatūromis kokiame nors iliuzinės
periferijos užkampyje arba mislingų pastebėjimų pro atvirą langą, žavintis
sezoninėmis grožybėmis, iki linksmų siurrealistinių bei trumpų tarsi kinas
akimirkų, užplūstančių sielos erdvę.
Beje, tai, ką ten matome, ne visada atskleidžia to,
kas pavaizduota, esmę. Šiai spragai užtaisyti dailininkas knygutėn įdėjo (turbūt
nereikia abejoti, kad) savo piešinius. Tad į jo kūrybą galime pažvelgti pačio poeto
akimis. Gan netikėtas naujas skaitymo rakursas.
Galop taip vadinamos poetinės miniatiūros, jei
labai pasistengi, ima haliucinuoti, iššaukia vaizdinius. Man jos pasirodė kažkuo
šagališkos: nedideli purvini miesteliai, skraidantys kiemsargiai, pardavėjos ir t.t.
Negana to, šis poeto kūrybos bruožas pakankamai glaudus fantastikos, natūralizmo,
komizmo ir erotikos suplakimas verčia svajoti. Kaip teigė Gaston Bachelard: Miniatiūra
metafizinės atgaivos pratybos, ji leidžia apsivalyti mažai rizikuojant. O kiek
ramybės šio užkariauto pasaulio pratybose! Miniatiūra ilsisi niekada neužmigdama.
Vaizduotė joje budi ir yra laiminga.
Taigi svajoja ir rašytojas, ir skaitytojas. Štai
kodėl man labiau už tylą patinka bet kokia teorija, ir dar labiau už baltą lapą
prirašytas gabalas, kuris laikomas nereikšmingu. Tai visi mano pratimai, mano
higieniškas atodūsis. Taip rašė Fransis Ponge, kurį galime laikyti dvasiniu Petro
Rakštiko broliu.
Castor&Pollux
Šiaurės Atėnai, 2005-12-17, Nr.
777
Į viršų
tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt
|
|