|
<< Atgal
PAPRASTAS KAIP VIENAS CENTAS
Pasakysiu tiesiai: niekada nemėgau filmų apie
kaubojus, indėnus, gangsterius ir mafiozus. Nemėgstu ir naujojo rusų kino: vien
bratva, bumeriai, kapeikos ir oligarchai. Per pastaruosius dešimt
metų daugumą rusų tarytumei apsėdo naujasis kaprealizmas: apie naujuosius rusus
kuriami anekdotai, filmai, serialai, statomi spektakliai, rašomos knygos.
Deja, ne išimtis ir naujasis rusų mistikas
Viktoras Pelevinas. 2003 m. pasirodžiusio jo romano Skaičiai siužetas paprastas
kaip ant lietuviškai išleistos šios knygos viršelio pavaizduotas vienas
amerikietiškas centas. Naujasis rusas stebuklingai praturtėja, paskui jį
išduria, ir jis visko netenka. Be to, ši nė sudilusio skatiko neverta fabula
gausiai papuošta postmodernistinėmis aliuzijomis į realius Rusijos politikos,
visuomenės ir verslo teatro veikėjus. Čia dalyvauja Putino portretas, FST
džedajai, naftos magnatai, čečėnų smogikai, televizijos marionetės Ziuzia ir
Čiubaika politikai Ziuganovas ir Čiubaisas. Nors imk ir dokumentinį pijaro
filmą susuk!
Negelbsti nė garsusis V. Pelevino Rytų misticizmas.
Ir kaipgi jis gelbės, jei iš taip išgirtos šio autoriaus rytietiškos
pasaulėjautos, kuri buvo ryški romane Čiapajevas ir Pustota (1996), dabar liko
tik banali dviejų skaičių 34 ir 43 priešprieša. Daug variacijų, tačiau
viskas paprasta: 34 reiškia gėrį, o 43 blogį! (Ši laimingų ir
nelaimingų skaičių magija man priminė vieną pažįstamą lietuvį, kuris,
prisiskaitęs laikraščių ir pasitelkęs etimologinius sugretinimus bei visokius
kabalistinius metodus, pranašauja politinius įvykius ir siuntinėja įspėjamus laiškus
Lietuvos saugumui.)
Gal pagal šį romaną ir bus susuktas dar vienas
naujarusių epopėjos filmukas. Tegul.
Smagu tik tai, kad V. Pelevinas ir šioje knygoje
sužiba taikliais aforistiniais posakiais. Su malonumu pateikiu keletą iš jų:
Kapitalistinio dvasingumo paslaptis menas
vartoti savo pačių įvaizdį.
Kas tas postmodernizmas? / Tai kai tu
darai lėlės lėlę, o ir pats esi lėlė.
Šiuolaikinis menininkas tai paprasčiausias
prezervatyvas, kuriuo kapitalas naudojasi ritualinės sueities su pačiu savimi metu.
Ir dar smagu dėl lietuviško posakio Eina jie
b-biop. Dėkui knygos vertėjui J. Gimberiui, šitaip gražiai išvertusiam negražų
keiksmažodį.
Ir iš tikro, tegul eina velniop, myriop ir b-biop
rusiški keiksmai ir naujarusiški romanai!
Castor&Pollux
Šiaurės Atėnai, 2005-12-10, Nr.
776
Į viršų
tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt
|
|