|
<< Atgal
Zombiai atrieda atidunda
Vakar kalbėjausi su vienu pažįstamu.
Susitikome, užsukome, užsisakėme, įsišnekėjome. Mūsų pašnekesys vėliau
kažkodėl pakrypo ne apie kultūrą ar moteris, o apie politiką. Apie politiką kalbėti
nemėgstu, su ja man viskas aišku. Tačiau mano pašnekovas atkuto, įsijautė, įraudo.
Visą valandą jis lyg užburtas kartojo tris žodžius: demokratija, laisvė, progresas.
Progresas, laisvė, demokratija. Minėjo dar kažkokias pavardes, kažkokius teroristus,
kovą su jais, normalią visuomenę, rinką, vakarietišką požiūrį. Įsižiūrėjau į
jį geriau. Ir man nušvito: jis zombis. Spindinčios iš susižavėjimo stiklinės
akys, tiesus žvilgsnis. Į nieką nereaguojantis zombis, nė trupučio neabejojantis savo
teisumu, net nesusimąstantis, apie ką kalba, manipuliuojantis televizoriaus terminais ir
formulėmis.
Maloniai su juo atsisveikinau. Toliau bendrauti buvo
neverta. Su zombiais viskas aišku, aiški ir jų gimdymo, t. y. zombinimo, sistema.
Tai ta visuomeninė sistema, kurioje mes visi gyvename šiandien.
O mes gyvename puikiame naujame pasaulyje,
kurį prieš 70 metų ganėtinai taikliai aprašė A. Huxley. Skiriasi tik kai kurios
detalės. Na, pavyzdžiui, autoriaus utopinės visuomenės vėliavoje įrašyti šiek tiek
kitokie žodžiai: BENDRUMAS, TAPATUMAS, PASTOVUMAS. Dar nesulaukėme masinio žmonių
klonavimo, dar gyva šeimos institucija. O šiaip knygoje ir gyvenime beveik viskas
sutampa: sterili civilizacija, kurioje nebėra vietos nei nešvarai, nei dievams, nei
senatvei; bukinantis kolektyvinis auklėjimas žmonės suformuoti taip, kad net
nesugeba elgtis kitaip, nei privalo; alfų, betų, gamų ir epsilon kastos (plg. su
šiandieninėmis baltosiomis ir mėlynosiomis apykaklėmis); totalinis vartojimo
skatinimas; Propagandos namai ir Jausmų technologijos institutai (plg. su viešaisiais
valstybių ryšiais ir Holivudu); biocheminis žmonių tonizavimas visi vartoja
laimės tabletes somą (plg. su šiuolaikiniais antidepresantais); laukinių
draustiniai rezervatai, aptverti aukštos įtampos vielų užtvara (plg. su sapatistų
sukilėliais Meksikoje). Ir taip toliau, ir panašiai.
Kaip vaizdžiai sakoma knygoje:
Gėlytės ir kraštovaizdžiai turi vieną esminį
trūkumą: visa tai nemokama. Meilė gamtai neužverčia fabrikų užsakymais. Tad buvo
nuspręsta panaikinti gamtos meilę.
Taigi šiandieniniam žmogui alternatyvų nedaug:
gyventi zombišką sotų ir laimingą gyvenimą puikiame naujame pasaulyje,
pasirinkti fizinę ar dvasinę tremtį arba pasielgti taip, kaip pasielgė knygos
personažas Laukinis pasikarti.
Castor&Pollux
Šiaurės Atėnai, 2005-12-24, Nr.
778
Į viršų
tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt
|
|