Killing is my business, and my business is good

       Pasaulio bamba. Didysis obuolys. Metropolis, virtęs kosmopoliu.
       Erikas Pakeris, dvidešimt aštuonerių metų multimilijonieriaus finansininkas, vieną 2000 metų balandžio dieną virsta šiuolaikiniu Ulisu, nes savo baltu limuzinu nutaria nuvažiuoti į kitą Niujorko pusę apsikirpti. Taip knygoje ir yra. Supistas jankis supistu automobiliu vyksta per supistą Niujorką. Supistas amerikoniškas Ulisas. Įsivaizduokit – apsikirpti! Pakeliui atsitinka daugybė už širdies griebiančių ir ašarą spaudžiančių nuotykių – tai kokia bombikė susprogsta, tai koks anarchistas tortą veidan teškia, tai koks protestuotojas gyvas susidegina, tai kokį teroristą apsaugininkai nušauna... Įprasta pasaulio galingojo kasdienybė savo valdose. Paprastai tokios scenos jį jaudino – didžiulė godi tėkmė, kurioje fizinė miesto valia, ego siautėjimas, pramonės, prekybos ir minios poreikiai lemia kiekvieną, net patį juokingiausią krustelėjimą.
       Viskas būtų O. K., tik va – reikia apsikirpti. Ir dar jenos kursas krinta. Ajajai! Autorius iš visų jėgų bando pavaizduoti psichologinę antiherojaus (burna neprasiveria vadinti jį Ulisu) evoliuciją. Va, tuoj tuoj besielis grobuonis taps tikru žmogumi... Bybio. Gelžbetoninė kosmopolio sistema neįveikiama. Antiherojus tuoj tuoj bus nušautas kito antiherojaus. Ko jis dar nori iki mirties? Jis įsispitrino į erdvę. Suprato, ko jam trūksta, – grobuoniško impulso, gebėjimo justi stiprų susijaudinimą, kuris stūmė jį į priekį visas tas dienas, paprasčiausio svaiginamo poreikio būti. Perfrazuojant į smegenis įsiėdusią supistą reklamą: „Žmogus yra niekas. Troškulys yra viskas“. Pinigų troškulys.

       CASTOR&POLLUX

       Šiaurės Atėnai. 2006-09-23 nr. 814

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt