|
<< Atgal
Saulėlydžio nušvitimai
Pradžiai standartinis sakinys. Vokiečių
rašytojas bei eseistas, dabar vadinamas žymiausiu prieškario Vokietijos literatūros
kritiku. Tačiau neišsigąskite. W.Benjaminas nebuvo literatūros kritikas įprasta šio
termino prasme. Jis filosofas, kultūrologas, istoriografas, civilizacijos
ekspertas.
Prisimenu, prieš kokius penkerius metus šipindamas
nagus bei dantis bandžiau perkrimsti O.Spenglerio Der Untergang des Abendlandes
(lietuviškai iš bėdos būtų galima išversti Vakarų saulėlydis). Vokiečių
matematikas sintetina žmonijos bei civilizacijos istoriją į tam tikrus kultūrinius
metasimbolius, juos atitinkamai sudėsto ir pranašauja Vakarų civilizacijos žlugimą.
Ir štai dabar jo amžininkas W.Benjaminas, ir dar lietuviškai!
Prisipažinsiu skaitant šią knygą irgi šipo
dantys (ak, jau ta vokiška filosofijos terminija...) Ir kuo toliau skaičiau, tuo labiau
šie tekstai man priminė O.Spenglerio stilių. W.Benjaminas filosofas, vėliau tapęs
profesionaliu literatu nagrinėdamas literatūros kūrinius arba kultūros fenomenus,
vien jais tikrai neapsiriboja. Skaitydamas jo recenzijas ir esė tarytum persikeli į tam
tikrą hipererdvę, iš kurios aukštybių nušvinta bendras pasaulio vaizdas. Atskiri
literatūros, kultūros, politinio bei socialinio gyvenimo reiškiniai jungiasi tarpusavy
ir susilieja į vientisą nedalomą vienį. Gražu! Ir matai, kaip šiuolaikinis minios
žmogus tvirtais ištreniruotais žingsniais žygiuoja į saulėlydžio pusę, į sutemas,
kurios slepia bedugnę prarają.
Tekstai sunkūs, bet juos perskaityti verta. Dėl
vietos stokos pateikiu tik keletą W.Benjamino perliukų:
Futliaro žmogus ieško ištaigos, kurio
kvintesencija dėklas.
Išsigelbėjimas laikosi mažame nuolatinės
katastrofos pertrūkyje.
Trumpai tariant, jei yra romano mūza dešimtoji,
tai ji pasirodo su virėjos ženklu.
Operetė yra ironiška besitęsiančio kapitalo
vienvaldystės utopija.
Nes kas yra buržuazinių partijų programa? Prastas
pavasarinis eilėraštis, perkrautas palyginimais.
Logiškas fašizmo padarinys politinio gyvenimo
estetizavimas.
Šiuolaikiniai žmonės sapnuoja Mikimauzo
egzistenciją.
Iš šių sentencijų jau turbūt supratote, jog
W.Benjaminas prisilaikė marksistinių pažiūrų (šis faktas anaiptol neturėtų
atbaidyti išprususio Lietuvos skaitytojo!) Būtent skirtingos pažiūros W.Benjaminą ir
O.Spenglerį pavertė priešais. Šios knygos autorius kairysis apie savo bendramintį
konservatorių pasakė paprastai: Ką apie jį manau? Trivialus nususęs šuo.
Štai tokios šios pernelyg politizuotos epochos
grimasos. Epochos, kurios aukomis tapo abu civilizacijos ekspertai. O kaip tvirtino
W.Benjaminas, viename kūrinyje išsaugomi visi kūriniai, kūriniuose epocha, o
epochoje visas istorijos vyksmas.
Castor&Pollux
Šiaurės Atėnai, 2005-12-24, Nr.
778
Į viršų
tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt
|
|