|
<< Atgal
AR ANTANAS VIENUOLIS
KLASIKAS?
Balandžio 6 d. Lietuvių literatūros ir
tautosakos institute įvyko mokslinė konferencija Antanas Vienuolis užmiršta
klasika?, skirta Antano Vienuolio-Žukausko 125-osioms gimimo metinėms. Konferenciją
atidaręs A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus direktorius
Antanas Verbickas priminė rašytojo nuopelnus Anykščių kraštui, pažymėjo, kad
mokiniai šiandien mažai žino apie šį kūrėją.
Kodėl Antanas Vienuolis nepateko į šimto
iškiliausių rašytojų ratą? polemiškai klausė susirinkusiųjų habil. dr.
Jūratė Sprindytė, turėdama galvoje šiuo metu leidžiamą anglakalbę Lietuvos,
Latvijos ir Estijos literatūrų enciklopediją 300 Baltijos rašytojų. Pasitelkusi
SPAM'o metaforą, ji detaliai parodė, kodėl Vienuolis kaip rašytojas
sovietmečiu buvo išpūstas. Esminė jo kūrybos recepcija, susiformavusi stalininiu
laikotarpiu, asmeninės rašytojo savybės (pragmatiniai polinkiai), lojalumas režimui,
ideologinis ir stilistinis SPAM'as skirtingo žanro kūriniuose, Paskenduolės
topika visa tai apibrėžia A. Vienuolio kaip rašytojo situaciją. Provokuojantis
įžangos žodis suteikė konferencijai intelektualinės įtampos, inspiravo diskusijas,
išjudino visus dalyvius.
Pirmas rašytoją reabilitavo prof. habil. dr. Algis
Kalėda pranešime Antano Vienuolio istorizmas ir romanas Kryžkelės.
Literatūrologas per istorinio romano poetikos prizmę aptarė Kryžkelių
erdvėlaikio, vaizduojamų įvykių modeliavimo bruožus, istorinių šaltinių ir
išmonės santykį, meniškai pavykusius gamtovaizdžius. Komparatyvistinė perspektyva
atskleidė savitą romano meninį pasaulį. Kalbos pabaigoje Kalėda retoriškai klausė:
Ar tikrai Vienuolis toks prastas?
Dr. Eugenijus Žmuida pranešime Kenčianti Madona
Antano Vienuolio prozoje teigė: Moters dalia centrinis Vienuolio kūrybos
motyvas. Jis išskyrė tris moters tipus: 1) pasiaukojanti moteris; 2) moteris
auka; 3) kenčianti moteris. Pasiaukojanti moteris dominuoja istorinės
tematikos kūriniuose (pjesė 1831 metai), moteris auka vyrauja apsakymuose ir
apysakose (Paskenduolė), o kenčianti moteris buvo įžvelgta romane
Viešnia iš Šiaurės.
Nerijus Brazauskas, remdamasis Martino Buberio
dialogo koncepcija, aptarė dialogo kaip pokalbio ypatybes Antano Vienuolio romanuose.
Įvairūs ženklai (gestai), personažų charakteristikos (remarkos), veikėjų
požiūriai į pokalbio partnerį (replikos) padeda identifikuoti dialogą. Jo analizė
parodo, kad tikrasis dialogas tai pokalbis su kitu (Viešnia iš
Šiaurės); techniškasis tai pokalbis pro kitą
(Puodžiūnkiemis); monologu perrengtas dialogas tai pokalbis per
kitą (Ministeris).
Dr. Loreta Jakonytė pabandė literatūrologijoje
prastą reputaciją turinčią Viešnią iš Šiaurės palyginti su pirmos XX a.
pusės Vakarų Europos ir Lietuvos populiariąja literatūra. Išvardijusi A. Vienuolio
romane nesunkiai atpažįstamas romansinės popkultūros formules (pasaulėvaizdžio,
siužeto, veikėjų, retorikos), pranešėja atkreipė dėmesį į istorines, socialines,
politines realijas ir ypač prieštaringą lietuvybės traktavimą. Populiariosios
literatūros terpė, prelegentės teigimu, leidžia perskaityti kūrinį nebūtinai su
neigiama konotacija.
A. Vienuolio asmenybė, jo kūrybos naujas vertinimas
tapo svarbiausiu doc. dr. Loretos Mačianskaitės pranešimo objektu. Remdamasi Bronės
Katinienės atsiminimų knyga Atodairų vasara (2002), pranešėja apibūdino A.
Vienuolio talento prigimtį, spėjamas/numanomas kūrybingumo ribas, asmenybės bruožus
(nuo pragmatiškumo, populiarumo siekio iki šykštumo buityje), galėjusius paskatinti
vėlesnį jo darymą tarybiniu rašytoju. L. Mačianskaitė geriausiai įvertino A.
Vienuolio legendas, išskyrė novelistiką, novatoriškai gvildenamą inteligento temą.
Tačiau būtų per drąsu teigti, kad jis sukūrė savitą novelės modelį (pernelyg
sekė Antonu Čechovu). L. Mačianskaitės kalbą vėliau papildė filmo Antanas
Vienuolis (1999) peržiūra. Režisierius Arvydas Liorančas filme parodė A. Vienuolį
jo amžininkų akimis.
Dar kitokį A.Vienuolio kūrybinį paveikslą nutapė
dr. Rimantas Skeivys pranešime Antano Vienuolio pasakojimo magija. Jis teigė, kad
A. Vienuolis vienas iškiliausių XX a. rašytojų, paveikusių literatūros raidą.
Jo, kaip ir Vinco Mykolaičio-Putino, kūrybos vertinimas sovietmečiu buvo labiausiai
iškraipytas. Prelegentas tvirtino, jog A. Vienuolis atskleidė lietuvių socialinių
struktūrų formavimąsi. Išsamiai aptaręs kūrybos recepciją ir suskirstęs į
chronologinius etapus, jis pažymėjo, kad kelia abejonių ketvirto dešimtmečio
kūrinių vertinimas. Ypač tai pasakytina apie Viešnią iš Šiaurės, kurią
R. Skeivys pavadino melodraminiu romanu, jungiančiu sentimentalizmo ir realizmo
stilistiką ir motyvavo jo magiją.
Doc. dr. Irena Baliulė (Šiaulių universitetas)
pranešime Literatūra ir ideologija: Antano Vienuolio Puodžiūnkiemis
normatyvinės lietuvių prozos kontekste atskleidė socrealizmo poetikos ypatybes. Ji
aptarė romano turinio kanonus (teigiamo herojaus koncepcija), kompozicinę schemą
(praeitiesateities opozicija), ideologinius ženklus (raudonos vėliavos). Pranešėja
lygino 1949 m. ir 1952 m. romano leidimus, išskirdama jų panašumus ir skirtybes.
Esminis skirtumas teigiamų herojų sukūrimas antrame variante, pažymėjo
prelegentė. Puodžiūnkiemis tai tipiškas XX a. penkto šešto dešimtmečio
normatyvinės poetikos romanas, kuriam svarbiausia ideologinė, o ne estetinė vertė. Tai
jį sieja su Ievos Simonaitytės Pikčiurniene (1953), Jono Dovydaičio romanu
Dideli įvykiai Naujamiestyje (1953).
Dr. Imelda Vedrickaitė pranešime Turistinė
kelionė į Rojų. Antano Vienuolio kelionių apybraižos analizavo kelionių
įspūdžių ciklus. Šiose apybraižose autorius yra atviresnis, o tekstai mažiau
cenzūruoti. Tai rodo ir kelionių erdvėlaikis, aksiologija, stilistinė raiška.
Aptardama skirtingų laikotarpių apybraižas, pranešėja akcentavo jų specifinius
bruožus: polinkį į utopinę realybę, urbanizacijos patosą, antžmogio temą.
Rašytojas nuolat kartoja Rojaus vaizdinį, kurį jis susieja su Lietuva. Apskritai A.
Vienuolio kelionių knygose tik ironijos prizmė gelbsti pasakojimą nuo kičo.
Ši LLTI Šiuolaikinės literatūros skyriaus
surengta konferencija atskleidė priežastis, kodėl Antanas Vienuolis nepateko tarp
šimto iškiliausių lietuvių rašytojų. Pranešimai ir aktyvios diskusijos parodė, kad
jis ten lyg ir turėjo būti. Antanas Vienuolis yra klasikas, sakė Aušra Jurgutienė,
tačiau kokio lygio, tai jau kitas klausimas. Kuo objektyviau įvertinti A. Vienuolio
kūrybinį palikimą ir buvo mėginta šioje dialogiškoje konferencijoje, kurioje vyravo
laisvas kritiškas mąstymas ir poleminė dvasia.
NERIJUS BRAZAUSKAS
Į viršų
tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt
|
|