Į viršų

prie aukuro šviesaus
geismų ir atminties
šaltiniai atsiklaus
iš grumsto jaukasties

upelių pragarmės
neriuos nalšios alšios
iš nemenčių tarmės
žodžius srauja nešios

Į viršų

Ŗ

tai upė sau kančia
ir slavų pakelėj
kupaus topsos smegčia
nerūnių sužiedmėj

tai upė sau baisi
griuvėsiai ąžuolai
dugne padebesy
žolynų nesgalai.

Į viršų

Ŗ

su negrįžta karčia
su intapais pilių
lyg neminiom nėščia
sidabro mėnuliu

ar sielą an srovės
dar nėščiuje atvers
ugnim ledais griovės
karus marus ištvers

Į viršų

Ŗ

krivyčiuos putinai
kryželiai virš visų
eglynų mintinai
giedodina paukščius

saria narta kerna
išnėrę iš sraujos
ir žvėrinę dienas
su skujų kupčiais jos

Į viršų

Ŗ

nutaikštyta gražiai
vėl pradega sena
paplūdus pamaldžiai
per šunaują diena

pasineša langai
apymiesčiuos baltuos
užklostomi sniegais
žali žaibai krantuos

Į viršų

Ŗ

kasdienėj nebaity
kalvarijų takuos
skardėdami šalti
apsiverkia verkiuos

ant skardžių atlapi
šaltiniai sidabru
tai rėvose slepi
save nai po karų

Į viršų

Ŗ

saulužė sau žvilgės
mėnužio atsiskirs
lanka šniaulias žalgės
su šnipiške pasvirs

brasta ten neri jau
pažvingauja žirgai
nuo metų mėrių jai
šarmoti auskarai

Į viršų

Ŗ

prieš srovę jau plaukei
grimzdai nertvėj šakų
ir krikštytis šaukei
iš min daug o laukų

minėjai ilgesy
kitas žinias nešei
karūnoje šviesi
dausojai ir teisei

Į viršų

Ŗ

varaujantys krantai
paniekinę vadžios
širdim kiek užmatai
pušynus uždagios

išlikusi pradžia
kaip ūrupės žliūgės
kalba genties graudžia
kėlėjai praregės

Į viršų

Ŗ

sa vy tau ta statys
nelaisvėj žytkavos
sapnuos ką pamatys
toli nuo Lietuvos

and Vylna iškeliaus
šventumas ir klasta
sau šlidinsis toliaus
bris kruvina brasta

Į viršų

Ŗ

skandenės debesuos
dubakloniai žieduos
piliaviečių gaisuos
žvynarandžiai juoduos

virš Nemuno Neries
karūnos palaikai
ką dar išsiderės
genčių žūties laikai?

Į viršų

Ŗ

karalių ten kapai
šukelės pajautos
karūnoje likai
su am žin dien tautos

ten Dievo pakelė
iš dievmedžių išaugs
devynis žiedus klės
iš padugnėlių šauks

Į viršų

Ŗ

seimus plukdei neriuos
krauju raudai balai
juodavo duburiuos
visų bėdų galai

kur solka nortas ten
į rapą ir šiluj
latruj arrap krantan
arrap ulaž staubuj

Į viršų

Ŗ

su radvilais iškęs
po metraščius bražuos
su brolžudžiais vėl švęs
savižudžiai beržuos

ar atrojas kramtys
kai žuvusius dausos
liks upės atminty
tik ašara šviesos

Į viršų

Ŗ

vargonais ir varpais
atėję paskelbti
anta kapų kapai
totorių supilti

ten ba toro eitis
tau rė tau pralieta
mėnulis kaip krūtis
ties juodpelkės vieta

Į viršų

Ŗ

kol tiltus vis renti
už slenksčių nevilties
su karčiupiais kenti
su gaivalais mirties

mėnulio mėnuo jau
an žodiškės kalvos
atklaus pamė no jo
virš bekešo galvos

Į viršų

Ŗ

atgos ir gos tautoj
sa piegoj kruvinoj
gedaus minės lauktoj
karūnoj svetimoj

aprėdys nekaltai
ar gedulais užklos
gedaus mantus baltai
prie skališkių olos

Į viršų

Ŗ

tenai kur ne menčios
sukilėliai miškuos
sostapilio varčioj
lyg įkirsti smuikuos

iš ežerų išplauks
verpetais sūkuriais
ir plėnim atsišauks
ulėnuos gamtmeldžiai

Į viršų

Ŗ

už balto stalo sės
už vyno kralio jau
kupoliais pasisės
dalei dal valio je

maskoliams pilniavos
ir zapadnyj bus kraj
Litvos ne Lietuvos
ir šitaip bus gerai

Į viršų

Ŗ

burnodama kenti
tai atgaila už tuos
kurie bus nekalti
išduodami užstos

sukilėliai brasta
iš panerių sugrįš
tai titnago skalda
ja vieškelius išgrįs

Į viršų

Ŗ

ten akmenys tėkmėj
numindyti velnių
lyg ištaros sakmėj
mildingų pragarmių

tai kryžkelės vėlė
šešėliai ištremtų
po kartuvėm žolė
iš sėklos pakartų

Į viršų

Ŗ

mėnulis šviesumu
lyg auksu apsitvers
ir baltų aukštumų
kalvagūbrius atvers

su liepomis klevais
iš sendvarių tumų
primins iškeliavai
iš sielos ir namų

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt