<< Atgal
|
VIDMANTĖ JASUKAITYTĖ |
Metinės
Šis laikas
Balandžių slėnis
Jausmai
Vyrai ir moterys
Į viršų
Metinės
Praėjo metai, švęskime.
Pripildyk tuščią taurę nesamo vyno.
Nieko nėra.
Ką atsinešėm bendro čia ateidami,
Pasitraukė tolyn kažko išsigando.
Nieko nėra švaru.
Tarsi laukčiau šiaurės pašvaistės atjojant.
Vienoj pusėj vartų lelija, kitoj rūta
Jaučiu pasitrauksime tuoj į tautosaką ir laistysim
Nulaužtus senovinių darželių žiogrius
Atminties bičių pienu.
Pajutau, kad moku dainuoti kaip vėtra.
Pajutau, kad suprantu vėjo bildesį kaminuos
Ir galiu nuraminti drebančius židinių pelenus.
Nori? išversiu tau santūrią, senovišką
Inteligentiškos senatvės kalbą.
Ja kalba tyla, akmenys prie jūros, fiordai skandinavų
literatūroje arba
Išprotėjusios pamirštos senutės
Beprotnamių vaikų skyriuose.
Tu nuolatos gauni jos laiškus, bet nemoki skaityti tylos.
Nori? nuraminsiu tave,
Inteligentiška senatvė visai nesiskundžia, ji beveik tas pats, kas būtis.
Ji išsilavinusi, ji apsimeta kuo tik nori netgi įdomia moterimi,
klasika,
Geru skoniu ar seno vyno tauriu aromatu.
Ji rūko, flirtuoja, šypsosi, bet jos neapgausi
Ji žino pati, kas yra.
Ji tvirta ir apsisprendusi tokia būti lig pabaigos.
Ji jokių priekaištų niekada nedarys.
Jau metai praėjo
Pajutau, kad galiu dainuoti kaip vėtra.
Arba žvilgsniu skaityti jaunų poetų mintis.
Visas. Nuo gimimo.
Kvailystės tiek daug, ji dusina jauną talentą, bet
Kiekvienam savas kelias
Matau, kaip virpa spalio šviesa ant lapais nukloto grindinio,
Ir šviesa mane mato taip pat
Nežinau, kada beregėsiu šviesiai salotinį
Pavasario liepose pumpuruojantį nuodą,
Pilną gyvybės ir ateities, kurioje būsim neatpažįstami patys sau.
Ir tai bus visa.
Ir visada nieko daugiau nebebus šioj būty skirta mums.
Į viršų
Šis laikas
Šis laikas prasideda kaip muzika, kaip apeigų šokis
Šis laikas derliaus laikas, ir pavasaris kvepia obuoliais,
O pokalbiai prie laužo vyšniomis
Atverti aruodai, ir yra kas žvelgia į juos su pasigėrėjimu.
Kažkas didžiuojasi mumis, matai? mums iškilmingai ploja
Aš didžiuojuosi tavo klėtimis, tu didžiuokis, kad man tas triūsas brangus,
Gyventi labiau nei įmanoma. Pažinti daugiau nei parodoma apskritai
Didžiuokimės, kad sustojome ten, kur svarbiausia.
Kad galiu kalbėtis ženklais, kuriuos supranti.
Visi žodžiai prisirpę.
Ir lūpose vyšnių skonis, kai juos ištarsiu.
Visi žodžiai vyno spalvos, vakarais už horizonto kažkas vėl kūrena laužą.
Degantys nuodėguliai žėruoja paskubomis mestame žvilgsnyje,
Pralekiantis vėjas gali sukelti gaisrą arba užgesinti tai, ką slėpėm.
Vėl kvepia jūržolėm, rūkoma žuvimi ir nebūtim.
Nueinanti moteris sustoja, atsigręžia atgal ir žvelgia
Naujas laikas jai atrodo lyg laivas,
Kuris netikėtai pasuko į pažįstamą prieplauką pro senovinį molą.
Kad išvežtų iš čia laimingus su vyšnių skoniu ant lūpų,
Su išgerta imbiero spalvos vienatvės arbata,
Su nuostabos atodūsiu koks gražus saulėlydis
Aruodai atverti.
Jie pilni, ir tviska ištylėta, sukaupta, neišbarstyta meile
Atlikta
Į viršų
Balandžių slėnis
I
Esu purplelis Balandžių slėnyje.
Esu basa murzina mergaitė pilku rūbeliu iki žemės,
Vaikščiojanti keliuku per slėnį esu alkana.
Akys žiūri aukštai į uolas, kur urvuose gyvena purpleliai,
Man reikia prisijaukinti save ir pagauti užmetus tinkliuką.
Man reikia nešti save į prekyvietę ir parduoti už pinigėlį.
Paplotėlio kąsnis suteiks man jėgų ir išgelbės gyvybę,
Kai būsiu aukojama ant neturtingųjų aukuro
Didžio ir Amžino Dievo garbei.
Moterų-purplelių populiacija niekada neišnyks
Galėsiu tęsti užaugusi vargšų giminę.
Kiek nekaltų avinėlių bus išgelbėta,
Kai, neišgalėdami jų nusipirkti,
Aukos mane mažą ir pigią.
Esu purplelis Balandžių slėnyje, esu
Basa mergaitė pilku rūbeliu iki žemės...
II
Ėjo pro šalį toksai vienas...
Baltu austu rūbu, su sandalais. Iš toli...
Nuo Nazareto link Genezareto.
Mačiau, kaip jis vaikščiojo pakrantėje
Jį sekiojo iš pradžių keli, paskui daugelis...
Jis kalbėjo jiems kažką.
Po to pasiuntė juos į visas puses
Ir pats vienas grįžo atgal.
Po to vėl ėjo pro šalį. Apiplėšytas toks...
Savam krašte pranašu nebūsi, kartojo praeidamas.
Sustojo ir sakė,
Gaudyk gaudyk, mergaite, savo purplelius...
Parduok prekyvietėje, kad vargšai turėtų ką aukoti...
Ir purplelis įskrido į mano tinkliuką, ir gailiai dairėsi,
Ir jo širdis daužėsi.
Priglaudžiau jį prie savęs ir buvau soti.
Buvau vieniša, kaip ir jis.
III
Kur tu, kurs ėjai per Balandžių slėnį,
Kur purplelis, kurį atsiuntei į mano tinkliuką?
Esu mergaitė maža ir basa,
Kuriai pasakei porą žodžių...
Kur tu esi? Pasakytum gal, kaip užaugti...
Vaikštau su purpleliu prie širdies keliuku pro uolas
Nuo Nazareto iki Genezareto...
Nebeini pro Balandžių slėnį,
Ir pakrantėj tavęs nematau.
Tik matau, kaip žvejai traukia tuščius tinklus,
Pakilus ant pakrantės kalvos, prisiglaudus prie žemės,
Kalno pamokslo klausaus...
Žolė užsirašė visus Kalno pamokslus,
Kad moterys-purpleliai nakvotų naktį žolėj,
Kad jų patalas būtų tyras,
Kad atmintis neišblėstų,
Kaip piemenų laužas iš plynioje surinkto
Kupranugarių mėšlo
Apie tą, kuris ėjo keliu
Nuo Nazareto į Genezaretą,
Apie tuos,
Kurie aukojo jas mažas ir pigias.
Į viršų
Jausmai
Kaip svaigsta pirštai,
Trokšdami paliesti lūpas,
Kokie neišauklėti jausmai
Gyvena galūnėse.
Į viršų
Vyrai ir moterys
Jūsų kalba, mūsų žodžiai,
Jūsų muzika, mūsų garsai,
Jūsų paveikslai mūsų spalvos,
Jūsų vargonai mūsų pirštai,
Jūsų papirusai mūsų rašmenys,
Jūsų akmenys mūsų runos,
Jūsų begalybė mūsų milimetrai,
Jūsų tūkstantmečiai mūsų akimirkos.
Jūsų uraganai, viesulai, škvalai, jūsų traukos kryptis.
Mūsų gimdymas.
Jūsų atradimai mūsų gimdymas.
Jūsų šlovė mūsų gimdymas,
Jūsų kova, mūsų gimdymas.
Neatiduosime jo.
Jūsų pasaulis, mūsų gimdymas.
Niekada neatiduosime.
Niekam, mūsų gimdymas.
Jūsų namai, miestai, keliai, idėjos,
Jūsų sėkmės ir nesėkmės,
Jūsų istorija, filosofija, matematika ir visokie paranormalūs reiškiniai.
Mūsų gimdymas.
Mūsų gimdymas.
Mūsų gimdymas.
Mūsų gimdymas.
Jūs kuriate civilizciją mes gimdome,
Jūs griaunate civilizaciją mes gimdome.
Jūs ginčijatės, ar yra Dievas mes gimdome.
Jūs paneigiate Dievišką pasaulio kilmę mes gimdome.
Jūs vėl įrodote Dievą mes gimdome.
Jūsų tiesos ieškojimas, mūsų gimdymo varpai.
Gimdymasgimdymasgimdymasgim-dy-mas...gim-dy-mas.......
Gim-dy-mas! Gim-dy-mas! Gim-dy-mas! Gimdymas!....
Gmdmgmdmgmdmgmdmgmdmgmdmgmdmgmdmgmdm.....
Mūsų gimdymas.
Ar suprantate, kas esate?
Mūsų gimdymas.
Į viršų
tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt
|