|
<< Atgal
HAIKU ŠVEDIJOJ IR KITUR
Švedų enciklopedija, poezijos vadovėliai
apibrėžia haiku kaip trumpą japonų eilėraštį, savotišką miniatiūrą, kurią
sudaro septyniolika skiemenų. Tačiau joks žinynas neaiškina, kad dabar haiku jau tapo
tarptautine poezijos forma, tiesa, kilusia iš Japonijos, bet nesilaikančia minėtų
tradicinių skiemenų taisyklės. Toks griežtas skiemenų skaičius, ko gero, yra
atbaidęs ne vieną poetą, išvaikęs įkvėpimą beskaičiuojant tuos skiemenis.
Patys japonai neseniai surengtoje tarptautinėje
konferencijoje pripažino, kad nuo 1950-ųjų haiku paplito po pasaulį kaip daug
laisvesnė poetinės raiškos forma, nesuvaržyta septyniolikos skiemenų skaičiaus,
metų laikų ar tam tikrų temų. Posmelio dalijimas į tris eilutes dažniausiai išliko,
nes tai svarbu, tai lyg minties pauzės, padedančios patirti trejopą išgyvenimą,
būdingą haiku.
Daugelis rašo haiku laikydamiesi japoniško
skiemenų išdėstymo: 5 7 5, pvz., T. Tranströmeris. B. Setterlindas, haiku
pradininkas Švedijoje, juos kūrė nepaisydamas griežto skiemenų skaičiaus. Daugelis
švedų poetų pirmenybę teikia vaizdui, o ne formai. Jų manymu, griežta forma
apsunkintų vaizdą, jį užgožtų papildomi žodžiai. Tačiau yra poetų, kuriems
patinka ieškoti tokių žodžių, kurie tiksliai tiktų tai poetinei dėlionei.
Haiku, šiaip ar taip, turi išlikti vizualus. Kuo
mažiau žodžių, tuo didesnė pasirinkto žodžio energija. Skaitant svarbu ne tik jų
prasmė, bet ir tarpusavio ryšys. Galbūt dėl to haiku dažniausiai skaitomas du kartus.
Nuo to, žinoma, dingsta pirminis nuostabos įspūdis, bet atsiskleidžia kiti dalykai.
Tarptautinį haiku paplitimą tikriausiai ir nulėmė
tai, kad vaizdas čia yra konkretus, visiems ir visur suprantamas, kiekvienas jį gali
įsivaizduoti, atpažinti. Abstrakcijos haiku nepriimtinos, joms stinga vizualumo, be to,
jos išreiškia subjektyvų vertinimą. Haiku rašantys poetai turbūt pritartų danų
poetei M. Tafdrup (prieš kelerius metus ji buvo mūsiškio Poezijos pavasario viešnia),
jos nuomone, eilėraščiui ne visada tinka tokie žodžiai kaip ilgesys, netektis,
skausmas, siela. Net žodžio Dievas vartojimas per daug užgožtų haiku būdingą
išgyvenimą.
Tikrasis haiku japonui turi perteikti gamtoje
patirtą išgyvenimą, todėl gamtos motyvai čia svarbiausi. Kai haiku atsiranda žmogus,
įvairios aktualijos, kai visa tai perteikiama su humoru, japonas tokį rašymą vadina senryu.
Tačiau vakariečiui beveik neįmanoma atskirti gamtos nuo žmogaus. Gamta, žmogus, koks
nors žvėris ar gyvūnas dažniausi vakariečių haiku motyvai, kuriuos kartais
paryškina humoras.
Tradiciniame haiku japonai kiekvienam metų laikui
perteikti vartoja vis kitus gėlių, vabzdžių, paukščių vardus. Jie turi savotiškus
haiku kalendorius, kuriuose nurodyti keli tūkstančiai metų laikams būdingų žodžių.
Verčiant visų tų subtilybių neįmanoma perduoti.
Anot japonų, haiku erdvė tokia nedidelė, kad
poetui su savuoju aš ir savo jausmais ten nebėra vietos. Haiku turi rodyti, o ne
ką nors įrodinėti. Toj ribotoj erdvėj haiku papasakoja tai, ką daugelis aprašytų
per keliolika ar keliasdešimt puslapių. Vaizdas čia turi būti toks ryškus ir aiškus,
kad skaitytojas pats pajustų išgyvenimą, o ne poetas jam apie tai pasakytų.
Metaforos haiku eilėraščiui nereikalingos, jos
būtų kaip koks balastas, nukreiptų nuo siūlomo koncentruoto vaizdo. Pasak švedų
poeto P. Västbergo, metafora čia būtų kaip sraigtasparnis, kuris staiga nutarė
pakeisti nusileidimo vietą. Tačiau metafora švedų lyrikoje turi tokią gilią
tradiciją, kad ji tiesiog neišvengiama haiku rašančių poetų eilėraščiuose.
K. Falkmanas, Švedijos haiku draugijos pirmininkas,
mano, kad haiku Europoje paplito šeštąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį, kai britai
ėmė aktyviai versti japonų klasikinę haiku poeziją. Ja (beje, kaip ir dzen)
ypač susidomėjo bytnikai. Ėmė kurtis haiku draugijos Amerikoj, Anglijoj, Kanadoj,
Vokietijoj, Balkanuose, Švedijoj, Prancūzijoj. Anglijoj buvo leidžiami dvikalbiai haiku
žurnalai, kurie sulaukė didelio populiarumo. Toks žurnalas Švedijoje eina iki šiol.
Dabar Japonijoje haiku daugiausia rašo vyresnio
amžiaus moterys (jos turi daugiau laiko ir patirties) ir jaunimas. Mokyklose mokiniai
mokomi tiksliai išreikšti savo išgyvenimus vartojant kuo mažiau žodžių. Jaunimui
patinka tokia greita, mobili, stimuliuojanti raiškos forma, haiku ten rašomos sms
žinutės.
Prieš porą metų Švedų haiku draugija išleido
antologiją, kurioje sudėti net 103 poetų haiku eilėraščiai, įdomiai perteikiantys
šiaurietiškus gamtos įspūdžius.
Z. MAŽEIKAITĖ
Į viršų
tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt
|
|