|
<< Atgal
ĖVĖ SIMONAITYTĖ IR JOS PREMIJOS
Vasario 2 d. Klaipėdos apskrities I.
Simonaitytės bibliotekoje buvo įteikta jau dvidešimtoji literatūrinė I.Simonaitytės
premija. Ją už eseistikos rinktinę Kitas pasaulis pelnė poetas ir eseistas
Rolandas Rastauskas.
Premijos skyrimo komisija, sudaryta iš Klaipėdos
apskrities administracijos, Klaipėdos universiteto, I. Simonaitytės bibliotekos ir LRS
Klaipėdos skyriaus atstovų, ilgai suko galvas, kaip iš naujausiųjų A. Petraitytės,
A. Kuklio, S. Poškaus ir R. Rastausko knygų išsirinkti geriausią. Bene svarbiausias R.
Rastausko knygos privalumas, nulėmęs balsavimo rezultatus, buvo stilistiniai autoriaus
atradimai ir meninė knygos branda.
Gavęs laureato diplomą R. Rastauskas pažymėjo
kelis įdomius sutapimus jau dvidešimt metų kaip jis gyvena ir dirba Klaipėdos
krašte, dešimties metų derlius buvo sudėtas į Kitą pasaulį ir magnetinis
skaitytojo bilietas, kurį vakaro metu jam įteikė bibliotekos direktoriaus pavaduotojas
rašytojas J. Šikšnelis, taip pat baigiasi skaičium 20.
Kalbėdamas apie R. Rastausko eseistiką kritikas M.
Šidlauskas bandė ieškoti sąlyčio taškų su I. Simonaitytės kūryba. Jei I.
Simonaitytė vadinama savo krašto, Mažosios Lietuvos metraštininke, tai R. Rastauskas
yra savo laiko akimirkų fiksuotojas ir taip pat savotiškas metraštininkas. Kritiko
teiginius tarsi pailiustravo pats premijos laureatas, raiškiai paskaitęs vieną savo
esė, kurios veiksmas vyko greta Lietuvininkų aikštėje. O ar ne apie tas vietas
kažkada rašė ir Ėvė Simonaitytė?
Naujajam Klaipėdos apskrities viršininkui premijos
teikimo ceremonija buvo vienas pirmųjų pasirodymų miesto visuomenei. Viršininkas
pasidžiaugė, kad tradicija nenutrūko, premija, nors ir vėluodama, pasiekė adresatą.
Premija būdavo teikiama sausio 23 d. per I. Simonaitytės gimimo dieną jos vardu
pavadintoje bibliotekoje. Be to, premija literatūrinė, fotografai B. Aleknavičius
ir O. Pajėdaitė laureatais tapo ne už nuotraukas, o už prisiminimus apie žymią
rašytoją.
Tuos faktus priminiau, kad ateityje literatūrinė I.
Simonaitytės premija nebūtų painiojama su kita, beveik to paties pavadinimo (nėra tik
žodelio literatūrinė) premija, kurią daug vėliau sugalvojo ir įsteigė
Agluonėnų kaimo seniūnija. Bet kokį premijų atsiradimą reikia tik sveikinti
pinigai ir garbė nesugadins jokio tikro menininko, tačiau kodėl buvo pasirinktas kone
identiškas pavadinimas? Gal premijos steigėjams pritrūko fantazijos, o gal specialiai
bandoma klaidinti I. Simonaitytės kūrybos gerbėjus ir paprastus skaitytojus, siekiant
nuvertinti literatūrinės I. Simonaitytės premijos prestižą? Taip vienoje laureatų
gretoje atsiranda rašytojas R. Sadauskas, akademikas V. Kubilius, profesorius D. Kaunas
ir tautodailininkas, žurnalistas ar literatas, tarkime, V. Rimavičius. Atsiranda
veikėjų, kurie darosi sau reklamą net iš mirusios rašytojos Ėvės Simonaitytės.
O gal tai ne pirmoji ir ne paskutinė premija
apsišaukėlė? Gal vieną dieną koks Obelių ar Nobelių kaimas įkurs dar didingesnę,
pasaulinio garso premiją?
R. ČERNIAUSKAS
Į viršų
tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt
|
|