|
<< Atgal
ANDERSENUI JI ATKIŠO VEIDRODĮ
Anderseno pasakos yra palikusios neišdildomą
įspūdį daugeliui skaitytojų visame pasaulyje.
Andersenas labai mėgo keliauti. Šiemet švedai jo
dviejų šimtų metų jubiliejaus proga išleido knygą Nuostabios H. C. Anderseno
kelionės po Švediją. Pirmoji jo kelionė į Stokholmą laivu ir diližanu truko
visą savaitę, vėliau jis tai aprašė savo knygoje Kelionė į Švediją. XIX a.
viduryje Švedijoje pradėjo veikti pirmosios geležinkelio linijos, o 1865 m. H. C.
Andersenas traukiniu iš Malmės per Geteborgą nuvažiavo į Stokholmą. Koks
pasikeitimas, koks greitis! susižavėjęs rašė jis. H. C. Anderseną žavėjo ne
tik traukiniai ir geležinkelis, jį apskritai kerėjo technikos naujovės. Falu miestelio
vario kasyklose jam didžiulį įspūdį padarė aštuoni šliuzai, o Motalos dirbtuvėj
jis pirmą kartą pamatė garlaivio sraigtą, turėjusį pakeisti tuo metu įprastą
mentinį ratą. H. C. Andersenui patiko ilgi, šviesūs švedų vasaros vakarai, banguotas
kraštovaizdis, aukšti kadagiai, kuriuos jis lygino su kiparisais.
Vis dėlto stipriausią įspūdį jam paliko
bendravimas su švedų rašytojais, kultūros žmonėmis. Stokholme ir Upsaloj jis
susipažino su daugeliu to meto garsenybių, buvo kviečiamas į literatūrinius salonus,
kur skaitydavo ištraukų iš savo kūrinių. Lankydamasis Švedijoj H. C. Andersenas
susitiko su garsiu publicistu Larsu Johanu Hierta ir leidėju Albertu Bonnieru.
Knygoje Nuostabios H. C. Anderseno kelionės po
Švediją pasakojama, kaip jaunas Andersenas, plaukdamas Jotos kanalu, sutiko savo
bendraamžę, būsimąją garsią švedų rašytoją Fredriką Bremer. Abu dar buvo menkai
žinomi rašytojai, tad nesivaržydami diskutavo apie kūrybą ir kūrėjo misiją. Iki
Stokholmo jie taip atvirai įsišnekėjo, jog tapo draugais visam gyvenimui.
H. C. Anderseno kūryba, ypač jo pasakos, buvo
reikšmingos ne vien švedų vaikų rašytojams Astridai Lindgren ar Marijai Gripe, bet ir
Selmai Lagerlöf, Augustui Strindbergui, P. Q. Enquistui ir daugeliui kitų. A.
Strindbergas buvo vienas iš tų, kurie užaugo su H. C. Anderseno pasakom. Perskaitęs
Skiltuvą, jis taip buvo paveiktas, kad Hagos parko drevėse ieškojo paslėptų
lobių. Anderseno pasakojimo stilius jaučiamas A. Strindbergo novelėse, jos tarsi
parašytos H. C. Anderseno pasakų dvasia.
1905 m., švenčiant H. C. Anderseno šimtmetį, A.
Strindbergas Politikoje rašė, kad šio rašytojo kūryba atskleidė jam kitą
pasaulį tą aukso amžių, kuriame vyrauja teisingumas, gailestingumas, kur tėvai
iš tikrųjų myli savo vaikus, o ne vien tampo juos už plaukų... Savo straipsnį jis
pasirašė: Augustas Strindbergas, H. C. Anderseno mokinys.
S. Lagerlöf yra prisipažinusi, jog savo knygą
Nuostabioji Nilso Holgersono kelionė ji parašė paveikta H. C. Anderseno pasakų.
Rašytojas ypač mėgo muziką. Kai garsi to meto
švedų dainininkė Jenny Lind lankėsi Kopenhagoj, jis akimirksniu ja susižavėjo.
Tačiau keturiasdešimt aštuonerių metų liesas, aukštas, negražus rašytojas
dvidešimtmetei nepadarė jokio įspūdžio. Po kelerių metų vėl koncertuodama
Kopenhagoj, dainininkė kiek šilčiau jį priėmė, nes F. Bremer buvo sakiusi, kad tai
vienas garsiausių pasakų rašytojų. Tačiau J. Lind jis atrodė toks negražus, jog ji
vieno pasimatymo metu atkišo jam veidrodį, kad pats tuo įsitikintų, bet ir tai
atkaklaus įsimylėjėlio neatbaidė. Galiausiai jis atvirai prisipažino mylįs, o
dainininkė išsigandus parašė jam laišką: Dėl Dievo meilės, nevykite virvės
inkarui iš voratinklio. Nerodykit to, kas mane gąsdintų ar verstų susigėsti Jūsų
akivaizdoj. Būkite man Brolis, o aš Jums visada liksiu tik seserimi.
Savo knygoje Mano gyvenimo nuotykiai H. C.
Andersenas vėliau rašė, kaip 1845 m. prieš Kalėdas jis viešėjo Berlyne. Tuo metu
ten gastroliavo ir J. Lind. Tikėdamasis Kalėdų išvakares praleisti kartu, jis atmetė
visus kvietimus, mat Vokietijoj jis jau buvo išgarsėjęs pasakų kūrėjas. Tačiau
dainininkė jo neprisiminė. Kalėdų rytą jis parašė jai liūdną laišką. Jenny
iškart atsakė ir pasiūlė kartu sutikti Naujuosius. Jiedu kalbėjosi, vakarieniavo,
gurkšnojo arbatą, valgė ledų. Šiaip ar taip, jie tapo sielų draugais. Abu turėjo
sunkią, varganą vaikystę, bet sugebėjo prasimušti ir išgarsėti. Apsakyme
Lakštingala H. C. Andersenas vėliau pavaizdavo nelaimingą savo meilę švedų
dainininkei.
F. Bremer, dėkodama H. C. Andersenui už atsiųstą
Naują pasakų knygą, 1884 m. rašė: O didis Andersenai, rašykit savo pasakas!
Vaikus jos žadina būti mąstančiais žmonėmis, o mums, pagyvenusiems, vėl leidžia
pasijusti linksmais ir gerais vaikais.
Z. MAŽEIKAITĖ
Į viršų
tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt
|
|