|
<< Atgal
INTRIGAVIMAS MOKSLO ŽINIOMIS
Švedų leidėjai įsitikinę, kad šiais metais
perkamiausios bus mokslo populiarinimo knygos. Tai patvirtino ir specializuotas
laikraštis Švedų knygų prekyba. Specialistų nuomone, dabar šis žanras
tikras klondaikas. Pernai pavasarį aukso gyslą užčiuopė leidykla Bonniers,
pradėjusi leisti Dano Browno bestselerius. Knyga Da Vinčio kodas tapo bene
perkamiausia per visą Švedijos knygų prekybos istoriją.
Mokslą į literatūrą pirmasis atvedė prancūzų
rašytojas Jules'is Verne'as, šiemet pažymimos šimtosios jo mirties metinės. Jis ir
sukūrė naują žanrą mokslinį romaną, science fiction. Herojai leidžiasi
į nuotykių kupinas ekspedicijas įmantriais erdvėlaiviais, elektra varomais
povandeniniais laivais ar net gariniais drambliais, tačiau svarbiausia mokslo šaka
rašytojas laikė kartografiją.
J. Verne'as nei gyvenime, nei kūryboje nebuvo
didelis psichologas, veikiau mizantropas, anot G. Apollinaire'o, net jo stilių sudaro
vieni daiktavardžiai. Vaizduodamas naują techniką, jis sukūrė savotišką utopiją
mašinos išvaduosiančios žmones iš kapitalizmo ir industrializacijos vergovės.
Šis pažangos optimistas literatūros istorijoje kažkodėl apibūdinamas kaip vaikų ir
jaunimo rašytojas, nors savo knygas jų per ilgą gyvenimą sukūrė net šimtą tris
jis skyrė išsilavinusiam ano meto skaitytojui.
Šiandieninių skaitytojų domėjimąsi populiariomis
mokslo knygomis gerokai paskatino TV kanalo Discovery laidos, be to, vis didesnio
dėmesio sulaukia žurnalai, nagrinėjantys istorijos, technikos, gamtos mokslų sritis.
Tarptautinėje knygų rinkoje mokslo populiarinimo
knygos jau senokai tapo bestseleriais, kad ir fiziko Stepheno Hawkino. Pernai švedų
leidykla Historiska Media Lunde išleido trisdešimt penkias tokio pobūdžio
užsienio ir švedų rašytojų knygas. Idealu, kai tokių knygų autorius puikiai išmano
vaizduojamą dalyką ir sykiu yra geras pasakotojas, tačiau tai retas atvejis. Todėl
švedų leidėjai stengiasi patys išsiugdyti savo autorius, prityrę leidyklos
redaktoriai nurodo rašytojui būsimos knygos gaires, pataria vengti ilgo ir sauso
teorijos dėstymo, būdingo disertacijoms, padeda dramatizuoti pasirinktą medžiagą,
atmiešti faktus beletristika.
Prieš kelerius metus minėtoji leidykla išleido
britų karo istoriko Antony Beevoro knygą Stalingradas 100 000 egz. tiražu, pernai
tokio pat tiražo susilaukė kita šio autoriaus knyga Berlynas. A. Beevoro knygos
ne tik Švedijoje, bet ir Europoje noriai skaitomos galbūt dėl to, kad jų autorius
sėkmingai derina istorijos faktus ir autentiškus žmonių išgyvenimus, pvz., įvykiai
Stalingrade pasakojami visą karą ten praleidusio gydytojo lūpomis. Ir leidėjai,
ir rašytojai supranta, kad faktų ir grožinės literatūros derinys patraukia
skaitytoją. Beje, šiemet švedai išleidžia naują A. Beevoro knygą Olgos Čechovos
paslaptis apie rusų aktorės ryšius su Trečiuoju reichu.
Jau pasirodė ir kitos įdomios knygos. Britų
istorikas Frederickas Tayloras, remdamasis anksčiau įslaptintais istoriniais
dokumentais, savo knygoje Drezdenas piešia Drezdeno ir jo gyventojų kasdienybę
iki 1945-ųjų, kai šis miestas buvo žiauriai subombarduotas. Rašytojas teigia, kad
dėl propagandos per bombardavimą žuvusiųjų skaičių naciai gerokai padidino.
Yngve'as Rydas parašė dvi knygas apie samių
kultūrą. Knygoje Sniegas elnio augintojo lūpomis paaiškėja, jog samiai sniegui
nusakyti turi per penkiasdešimt daiktavardžių. Mes sakytume pusnis,
vėpūtinis, o samis ras žodį, kuris nusakys, kada, kaip, kur ir koks vėjas
supustė tą pusnį. Atlydžio sniegas vadinamas kitaip negu pūgos ar speigo sniegas. Tas
pats autorius kitoje knygoje Ugnis. Liepsna ir žarijos samių ugnies menas
pasakoja, kaip ši tauta net atšiauriausiomis sąlygomis, per vėtras ir pūgą, sugeba
susikurti laužiuką. Čia aiškinama, kad basomis vaikščioti per žarijas nėra koks
nors antgamtinis sugebėjimas. Pasak Y. Rydo, žarijos tik atrodo grėsmingai, iš
tikrųjų žerplojančios medžio anglies temperatūra daug žemesnė negu liepsnos.
Švedai mano, kad jų skaitytojus patrauks ir knyga
apie debesų istoriją kaip debesys gavo vardus, kaip atsirado moderni meteorologija.
Čia įdomiai pasakojama apie anglą Luke'ą Howardą, kvakerio sūnų, kuris turėjo
mokslinių ambicijų ir galiausiai tapo pasaulinio garso tyrinėtoju. Jis ir sukūrė
terminą cumulus kamuoliniai debesys. Elegantišką esė apie debesis yra
parašęs net J. W. Goethe, o tapytojas Johnas Constable'is tiesiog buvo apžavėtas
debesų formų.
Švedų skaitytojų laukia knygos apie visatą,
elektrą, apie pirmąsias fotografijas Švedijoje penktajame XIX a. dešimtmetyje, apie
geologą Nicolausą Steno, kurio tyrinėjimai aplenkė C. Darvino evoliucijos teoriją.
Vokiečių žurnalisto Stefano Kleino knyga Laimės formulė. Ką mokslas mums sako
apie laimę pernai buvo perkamiausia Vokietijoje. Galbūt naujausi smegenų
tyrinėjimai, neurologijos mokslo vystymas padės žmonėms nugyventi laimingesnį
gyvenimą.
Parengė Z. MAŽEIKAITĖ
Į viršų
tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt
|
|