TEKSTAI.LT - fototekstai - Gytis Norvilas

Gytis Norvilas
Fotografijų paroda „SKERDYKLA Nr.28“

       Veiksmo vieta: Krekenava, vienas iš niekuo neišsiskiriančių kaimo kiemų.
       Laikas: du tūkstančiai penktų metų sausio dvidešimt aštunta diena po Kristaus užgimimo.
       Oras: -5 laipsniai pagal Celsijų, kritulių nerasta, giedra, sniegas tikras, tobulas saulės apšvietimas.

       Visų pirma – tai ne fotografijos, greičiau nuotraukos, tai kas nutraukta… Beje, buvo nutrauktos ir kelios gyvybės. Čia nėra jokių pretenzijų į meną, klys ir tas, kas matys tik pliką natūralizmą, kūnus, peilius, kraują etc.
       Neįmanoma fotografuoti dalyvaujant veiksme, galima tik staiga pripuolus nutraukti kadrą. Žinoma, „įdomiausia“ lieka už kadro ir ačiū „kiaulių karaliui“, nes vagiant iš plikos realybės reikia turėti saiką, nekalbant jau apie tai, jog galima pavogti ir bekono sielą…
       Regis, dažniausiai sausis yra tas mėnuo kai kaimuose, gyvenvietėse rytais karts nuo karto pasigirsta falcetinis kiaulės riksmas, trumpas, kartais ištęstas su variacijomis, bet visad nutrūkstantis. Kiaules skaičiuok žiemą…
       Kiaulės pjovime yra kažkas rituališka (beje, apie tai viename iš esė tobulai yra rašęs S. Parulskis), nekvestionuojama, nepaneigiama, tai kas tikra, nesumeluota, be galo atvira, nepaslepiama ir neslepiama, nes natūralu, natūralu kaip miegas, kaip gimimas ar mirtis.
       Kaip natūralus yra garuojančio kraujo kliuksėjimas iš stiklinės į burną ar kiaulės galvos pasodinimas į pusnį, kaip iškart kepamos kepenys pietums ar verdama kopūstų sriuba su ką tik išluptu krūtinkauliu ir degtinaitės butelėlis „po visko“.
       Šis „ritualas“, savotiškas medžioklės atkartojimas turi savo tvarką: varovai, nudaigotojas ir kitas aptarnaujantis personalas žino ką turi daryti, viskas vyksta beveik be žodžių ir tuščių kalbų, nebent apie orą („na, matai, oras kaip užsakytas, nešalta ir po būzą nereikia maurot … “) ar apie tai kas būtina („atnešk vandens, paverčiam, palaikyk, uždek, nutrauk nagus, pakabink bambą zylėms, baigias dujos, lašinius skiriam ar kartu, greičiau geldą …“).
       Paklausit, kam visa tai? Kodėl tai fotografuojama (nutraukiama)? Daug nevograusiu.
       Todėl, kad poniutės ir ponai valgo nebe mėsą, o kepsnį, daržovių ir vaisių prisiskina „Rimi mi mi mi mi“, mykiama apie kultūrą, apie jos pardavimą pasaulyje, apie medžioklės ritualus atkartojamus gatvėse, tarpuvartėse, todėl kad pudruojama, estetizuojama „gyvenimo mėsa“, todėl kad civilizacijos virškinami indėnai „atvirais pilvais lošia kauliukais iš paskutinės Lakotos erelio plunksnos“.
       Čia ne moralas. Nieko neabsoliutizuoju ir nemykiu, neva, apie tai kas prarandama… Svarbu neprisirišti.
       O BŪDAVO
       - - - - - - - - -
       NEBŪDAVO

Įtariamasis