Remigijus Audiejaitis
Ką tu matai?

       – Žmonės tavęs klausia, ką tu matai.
       – Kartais klausia, ir aš atsakau: nieko. Tai ir yra NIEKO... Nėra nei vaizdo, nei spalvos kategorijos. O leistis gilyn į kažkokius dvasinius regėjimus...
       – O kai fotografuoji? Juk esi net surengęs parodą.
       – Tuomet garsas – pagrindinis šaltinis.
       – Tačiau vis tiek manai, kad ten – kažkoks vaizdas...
       – „Vaizdas“ yra tiek, kiek aprėpia mano rankos. Galiu atsistoti, paliesti sieną, ir viskas.
Žinoma, pasaulyje yra daug naujos technologijos, kuri padeda tą suvokimą praplėsti.
       – Kurtieji, jei turi klausos aparatą, garsą gali išgirsti. Galbūt aklas žmogus ateityje taip pat kažką pamatys.
       – Niekada neregėjusiam būtų baisu. Juk apsiverstų visi pojūčiai, visas pasaulis. Galima ir išprotėti... Reikėtų rimtai psichologiškai ruoštis. Kita vertus, sakoma, kad regėjimu perteikiama tik dešimt procentų informacijos, o daugiau – visais kitais pojūčiais.

       Su REMIGIJUMI AUDIEJAIČIU kalbasi Audra Baranauskaitė
       Šiaurės Atėnai. 2003-11-08 Nr. 675

1	2	3	4	5
6	7	8	9	10
11	12	13	14	15
	16	17	18

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt