<< Atgal VIENĄ KARTĄ GYVENO VIENAS ŽMOGUS Pocevičius D. VIENĄ KARTĄ GYVENO VIENAS ŽMOGUS. - V.: Vaga, 2003. Tai pirmoji žodžių dėliotojo poezijos knygelė. Tokių neįprastų tekstų dar nebuvo. Knyga - tarsi visa žmogaus gyvenimo odisėja, aprašoma nuosekliai, nuo gimimo iki mirties per kūniškus ir tik per kūniškus pojūčius. Valgis, seksas, skausmas, mėsa, mirtis, gimimas, senėjimas. Įtraukti beveik visi žmogaus fiziologiniai procesai. Į juos reaguojama skausmingai, su nuostaba, dažnai skeptiškai. Toks požiūris į pasaulį ir aplinką primena šiuolaikinę rusų prozą (V. Sorokiną, pavyzdžiui). Kiti šios knygelės tekstai - poetine proza parašytos alegorijos ir parabolės, gana pesimistinės, apie žmogaus bergždžią, bet amžiną norą suvokti savo vietą pasaulyje, nenumaldomą laiko bėgsmą, neišvengiamą visa ko pabaigą. Bet kuriuo atveju autorius šiais tekstais provokuoja skaitytoją, verčia tyčia ar netyčia savęs paklausti: "Ką aš čia iš tikro darau?" Poetinė kalba paprasta, tačiau tonas įžūlokas ir kartais net agresyvus, nesuprasi, ar autorius šaiposi iš skaitytojo, ar tiesiog linksminasi per se. P.S. Kai rašiausi pastabas šiai apžvalgai, sėdėdamas Senamiestyje, pro šalį žmonės nešė karstą į bažnyčią. Sprendžiant iš sunkumo, labai pilną. Ir išmetė. Gerai, kad iš vidaus Niekas neiškrito... bm tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti |