SEPTYNI PASAULIO
PASAPNAVIMAI

pirmasis pasapnavimas

kaip aš miegodamas danginau dangų ir žeminau žemę ir nenorėjau aš žemėn pradingti

kai aš beldžiu viešpatie kai aš beldžiu* kai didžią savo giesmę gieda kiekvieno sieloj visata neišmanau kaip išbalint kaip išskalauti tave kad būtum tyra mano siela vėl privalau nutilti kad išgirstų net paskutinė dulkė gyvą kristų jau nieko netrokštu o jeigu ir trokštu tai tikro stebuklo bekrypčio beprasmio galinga ugnim o kaip norėčiau kad žodis tapęs kūnu lėtais žingsniais kaip pavasario šiltas lietus ateitų pas mane kad nueičiau iki tavęs kad sugrižčiau atsiklaupti dar moku vis sunkiau atsikelti angele mano atminki mane ir aš būsiu baltesnis už sniegą tau giesmę sudėjęs giedosiu prie katedros durų gražiai nuodėmingųjų lūpos sudėtos maldai tekanti kūnu šviesa ji giliau už nuogumą mano siela lūžtančio dievo spalvos o tulpės žiede blyksi skaidrios rasos koks grožis dieve tavo kūrinių gandras paraistėje išdidus kaip bažnyčia įsibridę snieguos sodo obelys žiedus sapnuoja liūdesy pasiguosk budi motina meilės pilnoji poetais patapę ramybės žodyną aukojom ir vertėm į užmirštą kalbą mes šventąjį raštą šitiek nelaimių iškentę viešpatie meldžiam tavęs nuo pražūties mūsų gentį gelbėk į santarvę vesk

* - pasapnavimų fragmentai paimti iš įvairių Lietuvos poetų eilėraščių, išspausdintų paskutinio dešimtmečio "Poezijos pavasariuose" (Atgal)

antrasis pasapnavimas

kaip aš užsnūdau tvarte ir pramiegojau ir sėją ir rugiapjūtę ir visą savo gyvenimą ir prabudęs visko gailėjaus

sėdžiu prie svetimo svirno pats sau jau svetimas raunu aš savąjį džiaugsmą lyg morką iš svetimo daržo tarsi vaikystės ugnelė prie kurios atsimenu sykį atsigulė karvė atsiduso ir ėmė atrajoti arklys sau sode skaniai rupšnojo žvilgančią šerkšnotą žolę sudžiūvo batai pastatyti ant gonkų susiraitė prikritę juodų klevo lapų pačią gražiausią knygą man užsnūdus karvė suėdė ir užtvindė lygumas pienu kumelės miegas tokią naktį neramus kai dievas rojuj skiepija obelaites ir pelyja pelai o peliukai peluos pelėja motinėlė jau neprigirdinti trepena po trobą į tvartą į daržinę viščiukai įšoka į priemenę musė daužos į stiklą ieškodama šilto plyšio pjūklo dantys godžiai kimba į malkas laidare stripinėja šviežiai aplaižytas veršiukas pašoka ir klumpa prie sklidino šulinio snaudžia kiauras kibiras kamarose puodynės uždangstytos ten gyvena tamsa todėl toks neramus miegas mėnulis danguje gaidelis kanapėtas užgieda vėl smagiai debesys raini guli ant plaukų gal tu pareini pirkion iš laukų paskui mėnulį nueis gailios šalnos mes nusegsime šalną gailėdamies šunio ir veršio

trečiasis pasapnavimas

kaip per miegus nutįso seilė man per visą mano žandą ir prabudau aš ant šlapios pagalvės

jau šakos baigia rūdyti pilkšvu mėnesienos pelėsiu apėjusios trupančiais žingsniais žuvėdros uždaro tamsai vartus pievų gelsvi pergamentai atskleidžia slaptingą paklydėlių būtį ant bitės sparnų ištirpsta šarmos šviesa baltas žydinčių sodų traukinys pro mane nudunda sidabriniai auksiniai varpeliai sumirga nuo vėjo aidėjimu dūžtančias širdis susaistę esi teisi sakydama kad esu vėjas o tu žiedas kai mano siela siaučia kai sukas apsvaigusi galva ratu kai tavo kūno klavesinas švelnia oda maniesiems pirštams groja lenkiu tave kaip taurę uostau kaip žiedadulkę aš visas vingriame tavų garsų glėby lyg melodingoj mylimosios rankų kilpoje mes mylimės ant sienos laša apšekšniję degantys mūsų sparnai trapūs švieži pyragaičiai su meile sklidini šokolado palaimos tu jau miegi pailsusi tavo kvėpavimas gula švelnia rasele ant mano akių tinklainės o viešpatie kaip visa stebuklinga ką atspindėjo paslaptys krūtų taip mylimoji mes kilsim drauge į patį giliausią pasaulyje ežerą aš nubučiuosiu sniegą nuo tavo lūpų aš būsiu vienišas kiras tavo akių vėjyje eime prisiskinsim žvaigždžių įsilipę į linguojančius ajerus prasiskleis iš taurėlapių kvapas pasklis tai poezijos dvasios nemari paslaptis

ketvirtasis pasapnavimas

kaip aš prisiminiau nebuvusius draugus ir per sapnus
aš spaudžiau ranką jiems ir patapšnojau petį

medinėj pirkioj kaime tolimam vėlyvą rudenį ilgai skaitau homerą išdidžiai kantriai vienišas nyka lyg lašas nuo plunksnos nutiškęs chajamo iš šulinio žvelgia charonas klastingomis sukčiaus akutėmis užgriūnantis lyg būgno dundesys danguj hefaistas daužos išprotėjęs lyg erodo kruviną taurę vėl apvertė dangų audra hadas griebia persefonę į glėbį pūkšdamas sunkiai nuo žemės kelia riebų jos užpakalį dar be nuodėmės pirmos rankoj žėri rilkės tomas pilotas tardytojas vėl karalių tardo kamantinėja juokias plaunasi rankas kol iš savų žiedų pasimuistęs išsprūsta saturnas po letargo prabunda tesėjas tas pats labirintas niekas nepavaldu dėsniams merfio nei froido no rankos judesiui sapnui strindbergo erdvei euklido nebėra oriono į akmenis krinta sietynai neveikia archimedai sutriko kliošas hegelis ir kantas karūnuota širdis mysterium magnum vagneris maleris rilkė novalis ampulės oskaras miglos karietoj davadasių pliažai ties pilkais gango vargonais bachas kamiu bodleras puota platono ir sokrato kapas lakštingala sapfo orfėjo stygos kartais prisimenu tik vieną kitą vardą vytautas alfonsas sigitas

penktasis pasapnavimas

kaip aš maniau kad aš esu žmogus bet užmigau bebūnant vyru o prabudau aš moterim

skylės vaikų kojinėse užklumpa mane kaip nesuskaičiuojamos ordos mes tik vergės šiame pasaulyje tik vergės mano pečiai per siauri mano širdis sulopyta o veide per daug liūdesio esu lyg nuotaka savižudė ar paliesi ar nubrauksi tą liepsną nuo apsunkusių mano krūtų apsisiaučiu vakarykštės dienos rankšluosčiu ir brendu į tavojo troškulio gelmę šildausi delnus ant blauzdų tavo nugaros strėnų nusliuogia šilta gyvatė po pilvu sužėlusioj žolėj rankos tampa vėju ir žemė ima suktis greičiau negu vakar ima ir ima mielas už rankų eiti ir eiti turi taip eina šaknys į grumstą o lapai į debesis vanduo į kalnus rugiai į slėnį akimirka kuomet jau esam atsivėrę dangaus skliaute pažyra gėlės tąsyk dievo valia palietė mūsų galvas buvo atverti mūsų kūnų slaptažodžiai nuodėmės ugnis nedegino ji tik trumpam sušildė ir paguodė mes kartojome ir kartojome viens kito kankinimo ir mylėjimo pratimus skaudančios akys skaudančios rankos skaudantys kūnai greta ak ir vėl gimdyvės marškiniais kūnas kenčia o dvasia pilnėja

šeštasis pasapnavimas

kaip aš netyčia išsižiojęs užmigau ir krito man burnon daiktai visokie ir atsikėlęs spjaudžiaus aš visokiais žodžiais

pamišęs liūdnas avinėlis suspardė pilnatį mėnulio kaip kartus vainiklapis esminis vasarai veisėsi sunaikinime kūną reikėjo sudeginti ant parfumerinio fabulos posūkio širdo askaridės dulsva vanduo ankstyvas prezervatyvai giria šviesiosios iniciatyvos dangiškoji sfera kopos vanduo koplytėlė poetė bildanti fauna pamėniška flora mėšlinos šakės ant nuogo rojalio jis taranuoja tremtį kiek pasaldintą ir pervažiuoja savo išnarą dulkėtą giliamintišką sentenciją ir stabą virtas kiaulės kraujas teka į lėkštės porcelianą skandindamas žydiaspalves našlaites gelsvaakiuose atvatynuose siūbuoja aukštos kartuvės trys gražios fleitistės ir psicho-druska veda nupeštą gaidį aušta kava šiaudiniai plaukai blaškosi paraštėse lyg molinės golemų gyvatos nuriedėjusi uoga į kavą virsta vaškine delčia visos šventumo komandos peršoka juodąjį gaidį ir juodojo šerno vidurius smuiko raktą ant lėkštės persmeigia sidabrinė šakutė šokoladinė baimė iš džinsų prie bulvių duobės klajūnas su klejonėmis apie žmonių tarpupročio klijus rasterotai nailoninėm kiškom virš šventinės baltijos maišos reikia žinoti ir jausti kaip vakuumuos sukas ventiliatoriai nuo nesuprantamų žodžių chaanan bnai m'odiuntur tuoj užsiliepsnos berilas ir lavonai sulaikys kvėpavimą

septintasis pasapnavimas

kaip miegodamas atminiau savo sapnus ir pasidarė man baisiai graudu ir panorau pabusti iš naujo

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ orfėjas _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ dievas _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

pašaukimas _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ ir tėvynė _ _ _ _ _ _

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

_ _ _ _gamta _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ ir tvartas _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

_ _ _ _ _ _ _ meilė _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ seilės _ _ _ _ _ _ _ _

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

_ _ _ _ ir moters sėdynė _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ pabusti

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ busti _ _ _ _ _ _ _

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ __ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

_ _ _ _ _ __ _ _ _ keltis_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _  _ _ _ _ jau užteks miegoti _ _ _

__ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

_ _  nieko _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

_ _ _ _ _ _ _ _ _ nieko _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ nieko jau nebesapnuoti 

Darius Sapnevičius