|
<< Atgal
TOBULIENA
Dviejų dalių onirinė pjesė inspiruota Patricijos Šmit eilėraščių
knygos "Tobulas pasaulis", išleistos L.R.S leidyklos 1999 metais.
Prologas teatre.
Jeigu knygas rašytų knygos, manau nereikėtų kritikos straipsnių, nei
pačių kritikų. Jeigu knygas rašytų knygos nereikėtų net poetų.
Pasaulis atrodytų tobulas: vien tik knygos, knygos ir knygos. Dabar gi mes
kritikai prilygstam vos ne kažkokiems psichoanalitikams, parapsichologams
ar net, kas baisiausia, ginekologams. Dirbdami su taip vadinama siela norom
nenorom tampam sielų inžinieriais ir nors ši aukščiausia duotybė yra
tik Dievo prerogatyva, bet kartais leidžiam ir sau, atlikti tokį mentalinės
profilaktikos aktą. Žinoma, ne visada pasiseka, todėl esame taip pat
verti kritikos. Taigi kritika dėl kritikos. Patricijos Šmit knyga sudomino
ne dėl joje esančių kūrinių, o dėl tų kūrinių įvertinimo. Todėl
lai šis fiktyvus kliedesys pasilieka kaip nedidelis pokštas.
Pirma Dalis.
Veikiantys asmenys: T.Venclova, S.Geda, S.Parulskis, M.Kempinskis.
Veiksmo vieta: Šatėnų universitetas.
Laikas: vakar ir visados.
Kulisams atsidarius scenoje matosi keli suolai, didelė lenta, stovintis
Kempinskis. Prasiveria durys, įeina Tomas Venclova.
VENCLOVA. Laba diena ponas dėstytojau Kempinski.
KEMPINSKIS. Sveikas, studente, Venclova.
VENCLOVA. Atnešiau referatą apie Patricijos Šmit knygą "Tobulas
pasaulis". Už jį norėčiau gauti visus visatoje įmanomus literatūros
titulus.
KEMPINSKIS. Gerai, studente. Pažiūrėsim, ką jūs parašėt, po to
testuosime, tarsimės su demiurgų komisijos atstovais ir nuspręsime. O
dabar galite eiti, mes jus iškviesime.
(Venclova palieka referatą, išeina. Kempinskis paima referatą ir balsu mąsto).
KEMPINSKIS. Aha, Tomas Venclova, pretendentas gauti: hab. dr, mg, pr, ir net
nob. pr; nebuvo labai stropus studentas, retai lankė paskaitas ir
seminarus, o jei ir pasirodydavo - tai būdavo pastoviai pagiringas, ginčydavosi
su dėstytojais, burnodavo prieš valdžią
Bet man jis patinka, tas
prokatlivyi junoša, patinka net jo kūryba ir dabar, kai tenka jį
egzaminuoti, jaučiu, didelį džiaugsmą. Taigi, studentas Venclova, nors
ir nelabai įsisavino lietuvių XX amžiaus antrosios pusės poezijos kursą,
bet vis vien parašė referatą apie P.Š kūrybą. Prie kiekvieno jo
teiginio dėsiu pliusą arba minusą kas reikš teisingą arba neteisingą
atsakymą.
(Kempinskis prieina prie lentos ir replikuodamas rašo kreida).
KEMPINSKIS. Venclova apie Patricijos Šmit kūrybą:
1.Galbūt geriausia lietuviškai rašyta poezija. (Na, žinote - nusišausiu)
- minusas [ - ].
2.Kurią esu skaitęs pastaraisiais metais. (Mažai skaitai!) [ - ].
3.Ar net dešimtmečiais. (Oho!) [ - ].
4.Kaip retas Lietuvoje. (Labai dažnas!) [- ].
5.P.Š valdo sunkiausią eiliavimo techniką verlibrą. (Na,netikiu,
netikiu.!) [ - ].
6.Be to ji absoliučiai atspari pseudoavangardo tuščiažodžiavimui.
(Nejaugi?!) [ - ], [ + ]
7.Nei vieno iš jos taupių , tikslių, prasmingų žodžių negali
praleisti. (Gali!) [ - ].
8.Juo labiau sukeisti vietomis. (Ir dar kaip!) [ - ].
9.Gal dar joks mūsų poetas nėra taip skaudžiai ir aiškiai rašęs apie
kūną ir motinystę, silpnybę ir ligą, senėjimą ir mirimą. (Gal būt,
a, tiek to - lai būna pliusas) [ + ].
10.Jos biografinės miniatiūros, operuojančios užuomina ir elipse (kas
tai yra elipsė?) nebūna nei pertemptos, nei nuobodžios. (Ir nuobodžios
ir pertemptos.) [ - ].
11.Keliolikos eilučių tūryje sukaupiama medžiaga, kurios pakaktų rimtam
prozos veikalui. (Greičiau tik antkapiniam paminklui.) [ - ].
12.Jos beveik visada pritrenkia nepamėgdžiojamu atvirumu ir tikrumu. (Pamėgdžioti
galima viską, net Venclovą, ką labai sėkmingai paskutiniuoju momentu
daro Marčėnas.). [ - ], [ + ].
KEMPINSKIS. Fuuuu (šluostosi prakaitą), taigis - kaipgis - studentas
Venclova iš dvylikos punktų teisingai pataikė tik į vieną, o į du maždaug
apytiksliai. Taigi iš 12 tik 3. Testas turėtų būti neišlaikytas, bet
kadangi esu korumpuotas dėstytojas, propaguoju kyšius pinigais ir ypač
natūra, o be to studentas Venclova man patinka - tai praleisiu būsimą
literatūrologą į antrą turą. Na, o antrą turą, gaila, bet taip dažniausiai
būna, kuruoja ir prižiūri valdžia. Kas pas mus valdžia? Valdžią mūsų
Šatėnų universitete atstovauja literatūros profesorius S. Geda ir
greitai tapsiantis literatūros profesorium toks pats Sigitas tik Parulskis.
Galite įsivaizduoti, ką už tokius atsakymus jie padarys su Venclova.
Geriau jau nematyti ir negirdėti. Aš prisipažinsiu jų taip pat bijau
(Scena šiek tiek pasislenka, išryškėja durys ant kurių parašyta
"Demiurgai". Atsiranda ir Venclova.).
VENCLOVA. Na, kaip ponas dėstytojau?
KEMPINSKIS. Aš jus įvertinau teigiamai, studente Venclova, todėl galite
pereiti į antrą turą. Už durų jūsų laukia Parulskis ir Geda -
eikite
VENCLOVA. Ačiū ponas dėstytojau.
( Jis atidaro duris ir dingsta už jų. Po kelių akimirkų tylos pasigirsta
širdį veriantys klyksmai. Maksas Kempinskis užsikemša ausis ir išeina.
Bet greitai kažkur iš po scenos pasigirsta jo balsas.).
KEMPINSKIS. Komisija pasiūlė, studento Tomo Venclovos (gim. 1937.m.)
egzamino rezultatų neįskaityti, o po to dar kažką jam padarė. Ką? Aš
to nežinau
(Durys atsidaro ir žiūrovai mato, kaip apsiverkęs Venclova, persimetęs
per petį maišiuką, išeina į pasaulį ieškoti užtarimo, laimės ir
pinigų, tam, kad galėtų užsimokėti už skolos lapelį.)
Tuo mūsų absurdo pjesės pirma dalis ir baigiasi. Kulisai užsiveria.
Antra dalis.
Veikiantys asmenys: Patricija Šmit, Edgaro Lee Masterso šmėkla,
S.Geda, M. Kempinskis, Eilėraščiai, Mirusių ir Ne - mirusių poetų
dvasios.
Į sceną įbėga Patricija Šmit, dėl pirmos dalies visiškai
susinervinusi ir esanti (kaip sakant) desperacijoj ir traumoj. Bet ji pamato
beatsirandantį Kempinskį ir jai užeina melancholijos priepuolis. Moteris
nuvirsta ant kušetės. Tribūnoje iš dūmų pasirodęs Kempinskis pradeda
sodriu balsu skaityti.
KEMPINSKIS. Kažkada Danila Charmsas, nusivylęs jį slegiančia tuštuma,
sušuko - "Pasaulis yra lavonas". Po daugel metų leitenanto Šmito
dukra Patricija jam atliepė - "Tobulas pasaulis".Peršasi išvada
viena - tobulas gali būt tik lavonas. Skaitant poetės knygą, du keliai
vieną mąstymą pasitinka. Pusė veikalo - tai gryna armonikinė - arielkinė
literatūra, kaip kažkada apie kaimiečių poetiką išsireiškė
profesorius Tomas Venclova (T.V vis dėlto gavo išsilavinimą ir titulą
Jeilio universitete), tokios eilės jam visiškai negalėjo patikti. Bet ką
gali žinoti, T.omas kartais taip pat gali parodyti gerą dūšią. Antra
tobulos knygos pavara - tai epitafiškos istorijos, aiškus Edgaro Lee
Masterso metodinis parafrazavimas. Tik žinoma, kaip ir dera lietuviams,
daug kartų mažiau vykęs. Bet apie tai papasakos abiejų menamų poetų
specialistas. Prašom maestro.
(Įeina Geda.).
GEDA. Skaitant poetės kūrybą, prieš mūsų akis atsiveria Lietuvos
provincija, žmonių portretai, jų dramos ir komedijos kaleidoskopiškai
keičia viena kitą: daktaras ir fotografas, kino mechanikas ir audėja,
vargonininkas, agurkų augintoja, keliaujantis siuvėjas, pupų tyrėja,
kunigas ir slaugė, istorijos mokytojas, matematikos mokytoja, rusų kalbos
mokytoja, laiškanešys, , paukščių globėjas, sapnų aiškintoja,
batsiuvys ir t.t- šios vėlės by - loja į mus, ne lyg Lietuvoje nuo
mokyklos suolo visiems į galvą įkaltos Martyno Mažvydo knygelės -
lietuvninkams ir žemaičiams
Kokių tik personažų čia nesutinkame, o
viskas sukasi apie tobulo pasaulio ašį, esančią pačioje mūsų tėvynės
širdyje. Mirties akivaizdoje kiekvienas veikėjas sako tiesą, be gailesčio
apnuogindamas pats save, savo sielos slaptavietes. Viskas vyksta eiliniam
skaitytojui nesunkiai atpažįstamam fone. Kiekvienas kalba savo balsu,
individualia intonacija. Gyvi prasčiokiški posakiai pinasi su mo
KEMPINSKIS. Please schat down. Tai juk tekstas apie E.Lee. Mastersą, tik
pritaikytas Šmitaitei.
(Geda susigėdęs išeina.).
KEMPINSKIS. Patricijos Š. Beveik antkapinės istorijos nesudaro visumos ir
nėra persipynusios.Labai gaila. Uvy! Kūriniai tačiau panašios tematikos
bei dvelksmo. Tad palyginkim kad ir du tekstus apie tos pačios profesijos
žmones.
P.Šmit. "Daktaras". /nekenčiau jų - tų narkomanų/neigiančių
ir naikinančių/savo gyvenimą/troškau/gražaus švaraus tikro pasaulio/o
turėjau juos gelbėti per prievartą/nuo jų pačių/daugelį kartų norėdavau/gaut
automatą/ir ištaškyt juos visus/tarp šitų mūro sienų/iškeliavau į
Rytus atostogų/draugai sakė/būčiau geriau negįžęs/bet grįžau -
dirbt/atsigult ant operacinės stalo/kad užkrėstų mano kraują/ir dėl šito
numirčiau/nešvarioj ligoninėj
E.L.Masters. "Mejersas, daktaras". /Niekas, išskyrus daktarą Hilą,/nepadarė
čia žmonėms daugiau už mane./Grūsdavos pas mane nusilpę, šlubi,
nuskurę, visi, kas buvo be skatiko./Buvau geraširdis, gerbiamas daktaras
Mejersas./Turėjau sveikatą, laimę ir palankų likimą, lemtis nepašykštėjo
man geriausios žmonos, augo vaikai,/kūrė savo šeimas, darė gera žmonėms./Ir
ūmai, vieną naktį poetė Minerva/atėjo su savo rūpesčiu verkdama./Norėjau
pagelbėti - numirė - /apskundė mane,apjuodino laikraščiai,/žmona
sunyko palaužta širdimi./Mane pribaigė plaučių uždegimas.
(Baigus skaityti eilėraštį pasirodo advokato Edgaro Lee Masterso šmėkla.
Ji sukinėjasi aplink poetę, sėdinčią ant kušetės, ir smalsiai ją apžiūrinėja.)
KEMPINSKIS. Na matote, kaip gražu! Patricijai reikėjo pasivadinti ne Šmit,o
Lee Masters. Pagalvokite, kaip didingai skambėtų: Patricija Lee Masters. O
Je! Už moters, turinčios tokią pavardę, turbūt norėtų užsiženyti
net pats Geda.
(Į sceną susijaudinęs ir visas suprakaitavęs įbėga Sigitas ir
agresyviai artinasi prie Patricijos Lee Masters. Bet piktoji advokato
Masterso šmėkla pragarišku žvilgsniu nužvelgia mūsų poetą ir užriaumoja:
JI MANO!)
{Geda pabėga.).
(Naratorius M.K tęsia toliau.)
KEMPINSKIS. Nieko baisaus, gerbiamieji spoksotojai, jog Patricijos Šmit eilėraščiai
panašūs į E.L. Masterso epitafijas. Visa lietuvių literatūra yra
epigoniška. Pas mus veiste veisiasi begalės tautinių Verlenų, Milošų,
Vijonų, Rilkių, Brodskių, Celanų, Traklių, Kavafių ir t.t. Neteks jau
būti originaliems, neteks
Tas, manau, nieko baisaus, nes taip jau
susiklostė. Savo kaime mes tikrai atrodome puikiai. O Pasaulyje? Pasaulis
puikiausiai gyvuos ir be mūsų.
(Po šių žodžių sugieda gaidžiai ir šmėkla išnyksta. Patricija
atgyja. Į sceną sueina visi dalyvavę vaidinime, žiūrovai ploja, kulisai
užsidaro. PABAIGA.)
P.P (paguodos prizas)
Jei reikėtų sudaryti 10 geriausių Lietuvos poečių sąrašą, P.Šmit į
jį įtraukšiau.
WILJEMAS ŠAKĖSPYRIS
Į viršų
tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt
|
|