|
<< Atgal
PROCESAS arba G.N BYLA O.K
Tai teisinės literatūrologijos procesas, skirtas nuteisti Gytį Norvilą
ir jo knygą "Akmenskeltės", įvykęs virtualaus literatūrinio
pasaulio Teismo rūmuose. Todėl dėl įtakos realiam gyvenimui nevertėtų
baimintis.
Veikiantys asmenys: Prokuroras Max Kempinski, advokatė Jolanta Paulauskaitė,
taip pat dalyvauja LRS mišrus choras, stebi teisiamojo giminės ir
artimieji, prijaučiantys draugai bei neprijaučiantys pažystami.
Situacija. Pustuštė teismo salė, narve sėdi nusiminęs G.N, pirmose eilėse
susikrimtę artimieji - toliau LRS choro atstovai ir visi kiti. Girdisi šurmulys
Į salę įeina apsigaubę juodomis mantijomis M.Kempinskis ir J.Paulauskaitė.
Jie užima savo vietas.
M.K Stok, literatūrinis teismas eina. Visi atsistoja. Tyla.
M.K. Šiandien mes čia susirinkom nuteisti 2002 metų P.K autorių. Pagal
surinktą, adaptuotą ir išnagrinėtą medžiagą, liudininkų parodymus
bei ekspertų išvadas Lietuvių literatūros vardu aš kaltinu Gytį.Norvilą:
1.Už aklą lietuvių literatūros mistiko Sigito Gedos sekimą, kitaip
sakant epigoniškumą.
2.Už kūrybos biografinį dokumentiškumą.
3.Nerišlumą bei fantazijos nebuvimą.
Kitus kaltinimus pateiksime teismo eigoje. Dabar žodis suteikiamas
teisiamojo advokatei Jolantai Paulauskaitei.
J.P. Aš manau, jog mano kaltinamasis visiškai nėra vertas šių kaltinimų.
Kaltinimas už epigonizmą yra nepagrįstas, o be to M. K jo visiškai
nekomentavo išsamiau. Nepateikė įkalčių taip sakant. Literatūroje
epigonizmas vos ne įprastas reiškinys, ypač 21 amžiuje. Aš tai norėčiau
įvardinti kaip mokyklą. Turint omenyje S.G kūrybą ir asmenybę, nieko
nuostabaus, kad atsiranda pasekėjų. Visais laikais meistriškumo buvo
mokomasi mėgdžiojant ir kopijuojant. Aš todėl atmetu kaltinimą
epigonizmu - prašom M.K, argumentuoti.
M.K Taip. Viskas būtų labai gražu, jei būtų negražu. Bet reglamentas
verčia skubėti. Kaip paprasta, gerbiamoji, kaip gražu - vienas piemuo
veda visą avinų bandą, bet velnias žino, kur jis nuves ir ar pajėgus
dar vesti
Problema ta, kad mūsų amžius yra labai sąmoningas - visi
viską žino, bent jau nujaučia. Nagrinėjamuoju atveju yra siaubingai pažeistas
dvasinis copyrigtas. Iš esmės Gyčio Norvilo poezija yra paremta
specifiniais S.G kūrybos modeliais. Ir tai yra pagrindas ant kurio stovi
jaunasis pkšnikas. Bet kas dar įdomiau
J.P. Kaip sakoma mokykis ir būsi suprastas, bet žiaurusis M.K ką jus
turite omeny?
M.K. Mokykis ir išmoksi tai ką ir visi išmoksta. Bet kuris šiek tiek
talentingesnis rašytojas gali gan lengvai nukopijuoti kito rašytojo
stilistiką - tai visai nesunku. Bet kas įdomiausia, Gyčio Norvilo
pamatinis kūrybos impulsas laikosi ant pačių lengviausiai nukopijuojamų
gediškųjų intonacijų. Geda iš esmės yra beveik 80% rimuotas t.y techniškai
tradiciškas. Tuo tarpu Gytis Norvilas nesugebėdamas įveikti lingvistinės
eilėraščio darymo technologijos ( matyt koją jam čia pakiša tai, kad
jis neturi filologinio išsilavinimo) užkibo ant pačių keisčiausių ir
eksperimentiškiausių S.G pavyzdžių. Kitaip sakant ant tokios Gedos
stilistikos , kuri yra labiausiai draikališka, bezobrazna ir armagedoniška.
Aš išvedu G.N gedafilinę estetiką iš tekstų atsiradusių "Žalio
gintaro vėriniuose", "Jotvingių mišiose" ir iš gražiausiai
išleisto, bet pačio blogiausio S.G rinkinio" Skrynelė dvasioms
pagauti". Taip, kad Gedos skrynelė pagavo vieną dvasią ir turbūt
labai džiaugiasi.
Netikėtai salėje pasidaro tamsu - įslenka Gedos šešėlis, visi ima drebėti
it epušės lapai ir kalenti dantimis tttttttttt.
M.K. GGGalll paskambinnnkim Gedddai - mes juk jį užmiršom pakviesti?
J.P. Skammmbinnam - dai svoi mabilnyi.
LRS CHORAS. Neeee
M.K. Tylos. (paduoda telefoną.)
M.K. Atsargiai, nesulaužyk.
J.P. Nieko, kaip nors. Skambina, bet niekas neatsako
M.K. A, tu, turbūt skambini senu telefonu, o ten nieko nėra. Geda juk seną
butą pardavė, dabar jis gyvena Antakalnyje naujam name - arčiau literatūros
muziejaus, Gedimino pilies, LRS bei Antakalnio kapinių
J.P. Tai sakyk naują telefoną.
LRS CHORAS. Neeee
M.K. Nesakysiu, aš persigalvojau. Štiš, štiš
Dar ateis ir viską
sugadins. Atiduokit Ericssoną.
(Gedos šešėlis išnyksta, prašviesėja, salėje girdisi atodūsis, reiškiantis
palengvėjimą)
J.P. Dvasia yra toks neapibrėžtas dalykas. Ir kaip jūs drįstate kaltinti
mano ginamąjį tuo, ko ir jūs greičiausiai nesuprantate. Neįmanoma,
gerbiamasis, lyginti uolos su akmenėliu, o dar gi prikišti kompetetingumo
stoką. G.N. nelenda ten kur nieko neišmano . Tektų pripažinti tai, kad
jis gerbia S.G autoritetą, bet visiškai neimituoja jo lingvistinės
poetikos, nes mano manymu tai neįmanoma. Matyt jūs prikišate tai, ką ir
pats norėtumėt daryti. Beje, stiprus kūrėjas veikia ne tik asmenybes,
bet ir ištisas epochas. Nematau čia nieko blogo. Kitas dalykas, kad
dauguma Lietuvos poetų kūryba grindžiama tam tikros autobiografijos detalėmis.
Tai kažkokioje recenzijoje jūs niekingai pavadinote "Čto vižu to
poju" Ar nemanote, kad kiekvienas kūrėjas siekia autentiškumo būtent
taip?
M.K. Dvasia, būtis, sielų giminystė - ką jūs kalbat. Mes gyvenam
kompiuterijos amžiuje, o ne budistiniame rojuje. Aš kartoju, kalba ne
visuomet yra svarbus dalykas. Autentiškumas, koks jis bebūtų, yra asmeniškas
kaip ir asmeniškas yra kiekvieno kūrėjo gyvenimas, tačiau tas asmeninis
gyvenimas turi išsireikšti tik per jam pačiam būdingus virpesius. Jeigu
Norvilo virpesiai ir kraujo apytaka yra autentiški Gedai - tuomet atsiprašau
Reikia pasveikinti Gedą - pagaliau sulaukęs 60 ties jis tapo tėvu
dvasiniu,
žinoma. Pakelkim taures linksmybės. Į salę įnešamos šampano taurės
visi geria, įtampa atslūgsta. Pauzė
Trrrr - suskamba telefonas
M.K. Matau, kad skambina Geda. Atsiliept?
LRS CHORAS. Neeee
M.K. Gerai, ir išjungia telefoną.
M.K. O be to, visi kiti klausimai , tiesą sakant, neturi reikšmės , nes
jie išplaukia iš pirmojo kaltinimo ir jį tik papildo. Nes nagrinėjamuoju
atveju, sakinių konstrukcija, ritmika, kalbiniai eksperimentavimai tik
interpretuoja kito žmogaus formą per savo prizmę. Todėl belieka tik
paviršius, t.y asmeninis poeto gyvenimas ir tai yra vienintelis dalykas kas
G.N kūryboje yra originalu, nes nėra autentiškų dviejų egzistencijų.
Beje, jei Norvilui atrodo, kad tokia gedamanija yra sveikintina - tegul
pasikeičia pavardę. S.G manau neprieštaraus. Jį patį, kaip kokį Sokratą,
vertėtų nuteisti už jaunimo literatūrinį tvirkinimą. Geriau gerbiamoji
pateisinkit kitus kaltinimus: dėl autobiografiškumo, dokumentikos ir
fantazijos nebuvimo.
LRS CHORAS. Uuuuuuu, sudju na mylo
M.K. Raminkitės gerbiamieji - o tai pakviesiu Gedą. Salė nutyla
J.P. Tiesiog nesuprantu apie ką kalbate. Per daug piktnaudžiaujate
dialektika, todėl pats esate be galo nenuoseklus. Juk jūs apskritai
atmetate autoriteto galimybę. Tai visiška nesąmonė. O dėl stiliaus -
tai galima pasirungti. Labai jau nedaug rašytojų surado savo rašymo
manierą: Proustas, Flaubertas, Borgesas, Joyceas; iš poetų Baudelaireas,
Rimbaudas ir dar vienas kitas. Forma kainuoja brangiai - sakydavo Valery.
Savo stilių surasdavo tik labai talentingi žmonės, o jūs kimbate prie
pradedančiojo.
M.K. O dokumentika?
J.P. Dokumentika dabar išties populiari. Nieko nėra lengviau, kaip kalbėti
apie save, savo patirtį. Toks žanras mažai teturi fantazijos, nes čia
jos beje ir nebūtina.
M.K. Tačiau mes čia turime vieną liudininką, kurį reikėtų išklausyti,
mat kito kol kas neatsirado.
Iš LRS choro išsiskiria Darius Pocevičius, prieina prie tribūnos, padeda
ranką ant G.N. knygos "Akmenskeltės" ir skiemenuoja - prisiekiu
sakyti tik tai tiesa ir tiesą ir nieko apart tiesos
M.K. Gerai, kalbėk
D.P. Tėvas vaikystėje išmetė mane iš lopšio aš susikreivinau nosį ir
pradėjau vogti. Vogiau ir valgiau am am amen supuvusius kaimyno ridikus,
krentančias vynuogines sraiges iš Krekenavos kapinių. 100 metrų vielos,
200 talonų kupiūrą šabakšt šabakšt salietros maišą šventas šventas
nesu
J.P. Stop. Ką jis čia šneka? Aš nieko nesuprantu - jis kaltina, ar savo
nuodėmes išpažįsta?
M.K. Ne, paprasčiausiai liudytojas nori pasakyti, kad G.Norvilo poezija yra
labai autobiografiška ir tiek
J.P. Tačiau autobiografiškumas nėra nuodėmė - žiūrint kaip jis
pateiktas
M.K. Bet tokiu būdu atsiranda eilėraščiai, prikimšti įvairiausių užuominų
apie poeto asmeninio gyvenimo aplinkybes ir todėl iki galo suprantami tik
autoriui arba nedaugeliui išrinktųjų. Tokia poetika labai trikdo
skaitytojus ir neretai siutina.
J.P. G.N gan neblogai įvaldęs tokį autobiografinį - neautobiografinį
savo metodą. O, beje, iš kur jūs žinote, kad tai poeto biografijos
faktai. Jis jums tai sakė?
M.K. Na, gerai, jau gerai. Gal neverta taip kibti prie, kaip jūs sakote,
pradedančiojo. Jūs taip pasakėte, tiesa? Poezijos virpesys gali atsirasti
ir nesąmoningai. Ir paslaptis, kodėl taip atsitinka. Reikia pripažinti,
jog gimsta visiškai skirtinguose žemės kampeliuose, visiškai skirtingais
laikais, panašiai mastančių žmonių. Stilius ne tai ką tu parašai, bet
tai kas yra tavo viduje ir tau diktuoja. Prisiminkim ką sakė Barthes (
atsiverčia knygą) skaito
Kalba egzistuoja šiapus literatūros, o
stilius - beveik už jos: Vaizdai, individuali kalbėsena kyla iš rašytojo
kūno ir praeities, pamažu tapdami jo meno pačia savastimi. Tuo būdu
stiliaus pavidalu formuojasi autarkinė kalba, pasinerianti tiktai į
autoriaus asmeninę ir paslėptą mitinę sferą, tą žodžio hipofizę,
kurioje formuojasi pirmoji žodžių ir daiktų pora, kurioje visiems
laikams susitelkia jo egzistencijos didžiosios verbalinės temos. Ir t.t ir
t.t. Bet žiūriu, aš pats to nenorėdamas, imu gintį jaunąjį eiliakalį.
OHO!
LRS CHORAS. Bravooo!
M.K. Patarčiau Norvilui bandyti keisti savo stilistiką, kas ne taip jau neįmanoma.
Juk daug kas iš Lietuvos poetų reformavo savo stilių, ir tas pats Geda ir
Bložė, ir Vaičiūnaitė ir kt. Svarbu , kad Norvilas suprastų tai ir
stengtųsi - ieškotų kitų kelių, o ne plūduriuotų baloje, pašildytoje
Gedos energija. Geda ,aš manau, labai džiaugiasi, kad po daugelio metų
atsirado žmogus , kuris juo seka, kalbina
Hm! Maloni sielų giminystė. Ką
jau padarysi, taip atsitinka ir to greičiausiai negalima smerkti. Bet
teismas yra susirūpinęs G.Norvilo dvasiniu augimu ir kismu. Ką pasakysite
jūs, gerbiamoji? Teisiamasis vis vien nevertas išteisinimo!?
LRS CHORAS. Laisvę Norvilui, laisvę Norvilui! Vėl pasirodo S.G šešėlis
ir choras ima spiegti dar garsiau.
J.P. ( tyliai) Tiesą sakant, man jau ganėtinai viskas atsibodo, gal
padarom pertrauką ir einam papietauti?
M.K.Tylos, tylos! O dabar pasakysiu dar keletą olimpinių žodžių -
Pertrauka.
Teisėjai išeina. Visi nurimsta, šešėlis dingsta. Pauzė.
Po Pertraukos.
M.K.(tyliai). Na kaip pavalgėt?
J.P. (tyliai). Nekaip, jūs juk žinot kokios yra valstybinės valgyklos.
M.K. (tyliai). Taaaip, nors kyši būtų biezdariai atnešę, bet ko čia
tikėtis iš literatų
J.P. (garsiai). Dabar galiu atsakyti į replikas. Na, žinoma, stilius yra kūrybos
pagrindas, todėl suprantu, kad tam reikia skirti pagrindinį dėmesį. Ir
suprantu, jog dėl to galima mestelti keletą priekaištų G.N. adresu. Kaip
matyti "pavaryt" yra didžiausia M.K malonumas, kas baisiausia su
kai kuo netgi sutinku. Bet aš linkusi pateisinti ir ginti būtent pradedantįjį.
Juk Pirmas Kartas! Ne visada galima kažko tikėtis, tačiau verta
pabandyti. Gytis yra tikras mokinys, imituojantis mokytoją, bet tai nėra
blogai. O rūpintis S.Norvilo augimu tikrai būtina, gal prižiūrimas jis
ims bręsti?
M.K. Mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis, kad siela užturėtų dar daug
, daug nuotykių ir kad jo skrynelė sugautų įvairesnių demonų bei dvasių,
šnabždančių neįprastus žodžius. Prisipažinsiu, kad iš šito mokinio
gali išeiti visai neblogas meistras, bet palikime tai spręsti ateities
kartoms. Taigi, manau pakaks tuščiažodžiauti, nes reikia pasitarti dėl
nuosprendžio.
M.K ir J.P. šnabždasi, o salėje mirtina tyla. Po to atsistoja M.K.
M.K. Pagal Literatūrinio teismo įstatymus, protokolo nr 1 surinktą ir
aptartą medžiagą bei liudininko parodymus - vyriausioji teismo komisija
skelbia nuosprendį. Gytį Norvilą, gimusį 1976 metų gruodžio 24 dieną
Jonavos mieste, už nusikaltimus lietuvių kalbai ir literatūrai nuteisti:
Šimtui metų vienatvės, Parduotoms vasaroms, Šuriko nuotykiams, Altorių
šešėliams, Meilei , Džiazui ir Velniui, Prarasto laiko ieškojimams ir
Brisiaus galui. Teismo sprendimas nekeičiamas, neapskundžiamas ir įsigalioja
nuo paskelbimo datos. G.N. procesas baigtas O.K!
Po nuosprendžio paskelbimo atsidaro salės durys ir įbėga visas sušilęs
S.Geda. Pavėlavau - išsprūsta nevilties šūksnis ir šiuo garsu užsibaigia
visa misterija.
J.P & MAX FACTORY LTD
Į viršų
tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt
|
|