Pavelas Basinskis
DVYLIKA
(Literatūros kritikų tipai)

       1. Debiutantas
       Į laikraščio redakciją atnešęs dviejų puslapių apimties straipsnį apie Homerą, vėliau atkakliai domisi savo kūrinio likimu. Redaktorius, neskaitęs šio straipsnio, galų gale ištaria: "Puiki medžiaga, balandėli! Sutrumpinkit iki dvidešimties eilučių. Taip, beje... Reikėtų ir priežasties. Ar neartėja koks nors eilinis jūsų Homero jubiliejus?"

       2. Senolis
       Seniai nieko neberašo, išskyrus prašymus Rašytojų fondui. Nieko nebeskaito, išskyrus savo senus straipsnius. Metams bėgant jie vis labiau ir labiau jam patinka...

       3. Triukšmadarys
       Savąją tiesą rėžia taip, kad įžeistų kuo daugiau žmonių. Kai įžeistųjų skaičius pasiekia kritinę ribą, jis jau gali nieko nebebijoti. Niekas nebenori prisipažinti turįs bandos jausmą.

       4. Tylusis
       Tylutėliai aptarnauja rašytojus, kuriuos jam rekomenduoja įvairios redakcijos. Tuo pačiu šiems rašytojams duoda aiškiai suprasti: daugiau ir nesitikėkite.

       5. Nesutaikomasis
       Iki tam tikro laiko tiki, kad jeigu blogus rašytojus vadins blogais, tai jų sumažės. Nesigaili jų nei dėl amžiaus, nei dėl vardų, nei dėl ankstesnių nuopelnų. Jo įsitikinimus iš dalies patvirtina vis didėjantis "blogųjų" rašytojų infarktų skaičius. Po kurio laiko jis liūdnai tai supranta.

       6. Niurzglys
       Skaito viską. Rašo neaiškiai ir nesuprantamai. Jo santykiai su literatūrine bendruomene visuomet perdėm sudėtingi. Protesto vardan kartą per metus išeina iš kokios nors komisijos narių tarpo. Po to pradeda žymiai geriau rašyti.

       7. Abejingasis
       Nieko neskaito lyg ir iš principo. O iš tikrųjų tam neturi laiko. Kiekvieną dieną pastebimas įvairiuose pristatymuose, visada girtas. Rašo apie bet ką, ką jam nurodo. Prisigėręs painioja užsakomuosius straipsnius su savais. Pastaruosius dėl visa ko pateikia kaip paslėptą reklamą.

       8. Karys
       Gyvena pagal principą: mušk savus, kad ir svetimi bijotų. Draugystės labui kartais nieko neberašo apie savo draugus. Galų gale "saviškiai" tampa "svetimais", o "svetimieji" lieka tokie, kokie buvo.

       9. Nesuprastasis
       Begalinis estetas! Parašo straipsnį, kuriame niekas nesupranta nė žodžio, ir nemirksėdamas spokso tiesiai į akis. Kaip sakoma, užkliuvo už varčios, ir vėl iš pradžios... Sunkiai atsidūsta ir pradeda rašyti suprantamiau.

       10. Šventuolis
       Kiekvieną kūrinį vertina Tiesos, paprastai krikščioniškos, požiūriu. Iškrapštęs krislus ir šapelius iš artimo akių, sukrauna juos į lauželį ir surengia savo mažą autodafe.

       11. Biznierius
       Prieš visus pučiasi, kad neima mažiau lito už eilutę, kad pasirašo tik tūkstantines sutartis. Jo skaityti neįmanoma - "užsilituoja" akys.

       12. Salonų liūtas
       Jo specializacija - aukštuomenės kronikos. Apie pokylius visuomet rašo su neslepiama panieka. Panašus į žmogų, kuris visą naktį su draugais geria, o rytojaus rytą rašo skundą policijai, kad draugai jį nugirdė.

Versta iš "Literaturnaja gazeta", 2002 m. gruodžio 25-31 d.
Vertė Darius Pocevičius

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt