Gimiau 1906 m. rugsėjo m. 25 d. Vidugirių vienkiemy, Troškūnų v., Panevėžio apskr.

     Augau trijų seserų ir trijų brolių tarpe — balsingų, išdaigininkų, muzikantų, mėgstamų ir senių ir jaunų. Visų mūsų galva buvo motina, nes tėvelis, būdamas 20 metų už ją vyresnis, man pradėjus eit mokslus, iškeliavo iš gyvųjų tarpo. Tat motina mums išdainuodavo šimtus dainų, pripasakodavo aibes pasakų, padavimų, nusidavimų, būtų ir nebūtų — šiurpių, siaubingų ir drauge taip prastai prasmingų, kuriais pasigrožėt dažnai mintimis nuklystu į seną buvusią tėviškę, į tamsius rudens vakarus.

      Skaityt rašyt pramokė brolis Antanas, tada dar pradžios mokyklos mokinys, piešęs gražiausius pasaulyje piešinius, kurių garsioji kolekcija per nesusipratimą kartą atsidūrė krosnyje. Ilgiau liko jo piešto alfabeto raidės — pirmieji mano vadovai į platųjį pasaulį. Nors tebuvau pipiras, gerai atsimenu Antano dirbtą didžiulį medinį dviratį, kuriuo iki vidunakčio mane vėžino ir trankė, kol tas sulūžo; atsimenu jo dirbtus arpus ir kitus mažutėlius ūkio padargus, kurie buvo kiekviena proga dirbami ir už paslaugas man dovanojami ir kurie buvo daug įdomesni už kombinuotas ūkio mašinas. Atsimenu, kuriuose laukuose ir ant kokio kalnelio stovėjo jo mūriniai malūnėliai, svirneliai ir kalvės. Neveltui tat netrukus už savo darbo smuiką jis parodoje laimėjo premiją. Ir smuikuodavo gerai. Neužsileisdavo ir kiti broliai — vienas su klarinetu, kitas su armonika. Tuo laiku brolių kapela apylinkėj buvo tiek pat žinoma, kaip seserų darželis, ir taip mėgstama, kaip mūsų motina.

     Geriausia namuose skaitytoja buvo sesuo Alesia; pramokęs — aš turėjau ją pavaduot. Greit visi taip įprato, kad kito skaitymo nė klausyt nenorėjo. Susirinksim, būdavo, trobon kurį vakarą, ateis dar vienas kitas kaimynas, ir tuoj už knygos. Šalia gražiosios Magelanos — Valančius,. Baranauskas, Šatrijos Ragana. Vienožinskį mama mintinai mokėjo, Strazdelį — dėdė Juozapas, gyvenęs kaimynystėj. Nusibos knyga — šokis, žaidimas, daina. Ir gražių gi balsų būdavo: užtrauks tylų vakarą kaimynė už poros kilometrų, atsilieps broliai šienaudami, suvaliuos kiti — visa apylinkė aidi!

     Gimnazistas buvau priimtas į pramogų dalyvių tarpą. Parvažiuosi atostogų, nugirs kas, kad kur vakarėlis ar gegužinė, tuoj broliai kinko porinį vežimą, susėdam visi ir trenkiame! O kiek patys su kaimynais suruošdavom tokių pramogų! Vidugirių vienkiemiečiai apylinkėj išgarsėjo, imdavo mus net kitur kviestis. O tai buvo tik pasibaigus vokiečių okupacijai. Tada kiekviena pavykusi pramoga būdavo keletą metų apylinkėj minima. Susijieškodavom tokių vaidinimų, kuriems mūsų vienos šeimos „artistų" pakakdavo. Aš, nors jauniausias, būdavau „režisierius". Kiek tada atskirai esu prideklamavęs klojimuose, gegužinėse ir visur,, kur tik susitelkdavo būrys klausytojų — į jaučio odą nesu­rašytum!

    Tolimesnis mano kelias tebėra dabartis ir apie ją, jei bus reikalo, vėliau bus ir kalbama.

     Mokiausi Panevėžio gimnazijoj, vaidybos studijoj,, universitete.

     Dirbau labdarybės įstaigose, redakcijoj, v. teatre. Dabar esu v. radiofono pranešėjas ir kalbuosi su radio klausytojais. Pamilau mikrofoną, kaip geriausią bičiulį.

     Rašant šias eilutes, girdis, Kauno gatvėmis skardenas! Dievo Kūno procesija. Taip norėtųsi tyliai nuslinkti į mieląją tėviškę, prisėst ant pilko akmens, pasikalbėt su medžiais, su paukščiais, su tais senais ir gerais bičiuliais, nuklyst į tas vietas, kur pirmą kartą patyriau ir vargo kartumą ir džiaugsmo pilnatį.

     Kada pradėjau kurt? — Nežinau. Gal tada, kai dar pupa būdamas, pagautas neišsakomo veržimosi, kur tik nutrūkęs, kalbėdavau tūkstančiu kalbų — paprasčiausiais ir kartu įmantriausiais niuansais. Nuo to laiko pamilau žodį, raštą lygiai tiek, kiek ir tą žemę, kurios oru alsuojame.

     Bet apie tai, kas mylima, dažnai ir daug kur nutylima.

     P. S. Mūsų šeimoje bandė plunksną ir mama; bet jau vėliau, tik prieš keletą metų, jau pervirtusi šeštą dešimtį. Jos dainų pluoštą esu paskleidęs mūsų spaudoje.

    

     K. Inčiūra. Kaunas, 1936 m. birželio 11 d., Devintinės

    

     Kazio Inčiūros raštai:

    

     1. SU JAUNYSTE — pirmoji eilėraščių ir dainų knyga, 1928 m.

     2. FATIMA BURTININKĖ — apysakos. Išleido „Vairas", 1929 m.

     3. SAVANORIO DUKTĖ — („Pasiilgę Aušros Vartų") — trijų veiksmų vaidinimas su prologu, 1929 m.

     4. PAINIAVA — trijų veiksmų vaidinimas, „Žinija", 1929 m.

     5. ANT EŽERĖLIO RYMOJAU — romanas, „Sakalo" leidinys, 1930 m.

     6. TYLIŲJŲ SAULĖLYDŽIŲ ŽEMĖJE — eilėraščių ir dainų knyga, Šv. Kazimiero dr-jos leidinys, 1931 m.

     7. MYLINČIOS MOTERYS — apysakos, „Sakalas", 1931 m.

     8. TRYS TALISMANAI — trijų dalių pasaka misterija su prologu, „Sakalas", 1936 m.

     9. VINCAS KUDIRKA — šešių paveikslų vaidinimas (rankrašty).

     10. GIMTOJI ŽEMĖ — penkių veiksmų vaidinimas (rankrašty).

    

     Naujosios poezijos antologija „Antrieji vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. Spaudos fondas, Kaunas, 1936.

 

     Poezijos antologija Vainikai 2 1936