tekstai.lt

Naujesniosios poezijos antologija VAINIKAI (1921). Motiejus Gustaitis. Autobiografija

 

      

Gustaitis_Motiejus_foto
Gustaitis_Motiejus_foto

 

 

       — Autobiografija —

       Vieša asmens išpažintis:

       Idant pavyktų aktas šis,

       Įkvėpk, Baltoji Gudija!

 

       Juk ties Berezina sriauna

       Senolių buvo gimtinė,

       Kuriuos Oustov'ais*) praminė

       Gamta gėrybių kupina.

 

       Nors pranokėjai žemdirbiai

       Praitim nesižymi garsia,

       Tačiau žvaigždė jų rytuose

       Švytėjusi gana tvaskiai.

 

       Nūn krinta ponų baudžiava

       Sunkia našta ant jų pečių.

       Motiejau, spjauk ant tų svečių

       Ir danginkis į Lietuvą!

 

       Ne lengvas tremtinio likims,

       Bet Kauno Nemunas platus

       Išties pabėgėliui žąstus —

       Nurimk! Jis prieglobstin priims,

 

       Su lietuvaite sužiedos

       Ir tikį skirs panemunėj,

       Kame naujoji giminė

       Sulietuvės, išsišakos ...

 

       — Dabartės tu, vaikovaiki,

       Atskleiski savo veidą mums:

       Koksai tarp mūsų panašums,

       Ir ką sveikutis beveiki?

 

       — Ei Mūza, ką sakyt turiu:

       Ar kad išaušo man diena

       Pajėsyje ties Šlapakšna

       Septyniasdešimt — vasariu?

 

       Ar jogiai tėviškė — Rokai,

       Kur tarpe brolių seserų

       Globoj gimdytojų gerų

       Aš augau ... dingo visiškai?

 

       Arba kad kelią skynė man

       Marijampolė su Seinais;

       Freiburgo, Romos žinynais

       Žengiau viešan gyveniman;

 

       O grožio deivę pirmu kart

       Išvydau Alpių dausose,

       Kuriai simfonijos dvasia

       Pamokė ritmiškai pritart,

 

       Ir nuo to laiko dailėje

       Tebskendi siela bei širdis ...

       — Jinai darbų tesie ašis,

       Gyvenimo poezija!

 

       Tačiau prikišt turiu šį tą:

       Kad jau su kanklėmis tuokeis,

       Kam klaidžioji mirties keliais?

       Styga rūdyja nebžaista!

 

       — Tai kaltini pelikanu,

       Kurs žeidžia pats save. Iš ties,

       Reikėtų boti be širdies,

       Kad tuomet žaimojus menu:

 

       Kai romų šlyja palaikai,

       Kai užgulė naktis baisi,

       Kai žmonės gelbėt šaukiasi.

       Nūn skamba jau kiti laikai;

 

       Jiems ir giesmė kita pritars,

       Jeigut aukštasis lems dangus.

       — Tylusis darbas nors brangus,

       Bet tau jis kanklių nebatsvers!

 

       20. IX. 20.

 

       M. G.

 

       *) Густовъ nuo žodžio густой — tankus.

 

       Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. „Švyturio“ bendrovės leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.