tekstai.lt

Naujesniosios poezijos antologija VAINIKAI (1921). Mykolas Vaitkus. Poezija

Vaitkus_Mykolas_foto
Vaitkus_Mykolas_foto
        Mykolas Vaitkus gimė Gargždų miestely (palei Klaipėdą) 1883 m. spalių mėn. 27 d. Tėvas išmokė skaityti lenkiškai. Pats vaikas išmoko skaityti lietuviškai. Toliau mokėsi Gargždų pradedamoj mokykloj. 1895 metais įstojo į Palangos progimnaziją, o 1899 — į Liepojos gimnaziją. 1903 m. įstoja Žemaičių kunigų seminarijon. Paskiau mokėsi Petrapilio kunigų akademijoj ir Tiroliaus Innsbruck'e. Darbavosi prieš karą Telšiuose kaipo kapelionas 4 metus, paskui Kaune „Bažnytinės Apžvalgos” redakcijoj. Dabar drauge su prelatu Dambrausku leidžia „Ganytoją” ir redaguoja „Žvaigždę”. Eiles pradėjo rašyti 1905—06 m. Pirmasis eilėraštis pasirodė „Vienybėje” 1907 metais. Pirmuosius bandymus „Margumyną” išleido Kaune 1911 m. šv. Kazimiero draugija. Vaitkus yra parašęs dar šiuos dalykus: „Laimė”, „Genijus ir Meilė”, „Šviesūs Krislai”, „Upytė”, „Brėkšta” ir „Liepsnelės”.

 

 

NUŠVITUSI DULKĖ

 

Didžiojo Grožio gaiviam spinduly,

Tartumei aukso svajonės kely,

Ilgesį rojun kurs veda nušvitęs,

Skraido dulkytės.

 

Gražios, Šviesa vainikuotos, tyliai

Kuria stebuklų simfoniją jai ...

Žemės Krisleli, Šviesos užkerėtas,

Kas tu? — Poetas.

 

Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. „Švyturio“ bendrovės leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.

 

 

 

NIEKADOS

 

Niekados, niekados nebišvysim Tavęs ...

Niekados! niekados! Koks tas žodis gilus!

Pragyvensim dienų vargingųjų eiles,

Ir amželis prabėgs — nebišvysim Tavęs ...

 

Ir, kad liūdna mums bus, spindulių nebemes

Ta akis niekados... Ir kad liūdna mums bus...

Niekados, niekados nebišvysim Tavęs!

Niekados, niekados... Koks tas žodis skaudus!

 

Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. „Švyturio“ bendrovės leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.

 

 

 

DEDIKACIJA

 

Gyvasis Grožis spindulaitį metė

Į dainiaus sielą — į žemužę našią.

Vien vėjas jautė, vien saulutė matė,

Vien gilios dausos tai tyloj užrašė.

 

Gėlė išaugo ... Miršta jau rugpiūtis.

Skinu Grožybės pasodintą žiedą

Ir Jums aukoju. Jis, deja, menkutis —

Krūtinėj tvysta sopulinga gėda ...

 

Bet gal atleisit: juk žiedeliai jaukūs,

Lankų žiedeliai, kartais net Grožybei

Papuošti gali aukso šilko plaukus ...

Menki žodeliai, o jausmai beribiai.

 

Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. „Švyturio“ bendrovės leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.

 

 

 

MIRŠTANTI GULBĖ

 

       Versta iš Balmonto

 

Sietuva. Vandens gelmė nurimusi.

Tik, kur nendrių miegantis būrys,

Kažkieno dainelė skundžias gimusi,

Lyg prieš mirsiant atdūsys ...

 

Tai skausmingai verkia gulbė mirdama;

Šneka ji su savo praeitim ...

O diena, nuo žemės atsiskirdama,

Žiūri gęstančiom akim ...

 

Ir kodėl tas skundas skausmo sklidinas?

Ir kodėl krūtinė regis plyš?

Karštas geismas sieloj gimė, didinas —

Sugrąžinti, kas nebgrįš ...

 

Viskas, kuo gyveno, kuo gėrėjosi,

Viskas, ką žadėjo meilė jai, —

Dingo, lyg svajonė švystelėjusi,

Ir nebšvystels amžinai ...

 

Nebpataisoma slopiną kankinį:

Paukštis lieja dainą iš kančios,

Tartumei iš gimtojo iš tvenkinio

Meldžia gulbė atlaidos ...

 

Ir kada sublizgo žvaigždės danguose,

Ir kai skleidėsi migla platyn,

Dar giesmė skambėjo oro bangose...

Vis liūdnyn, tylyn, tylyn ...

 

Gulbė mirė, dyvinai pragydusi,

Nes ji troško širdį dar atvert,

Kad, mirties tylias gelmes išvydusi,

Matė tiesą pirmąkart.

 

Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. „Švyturio“ bendrovės leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.

 

 

 

IŠNYKS KAIP VISKAS

 

Man liūdna, liūdna, man širdį skauda.

Sudrėkę akys į tolį sminga.

Mintims pareikšti man žodžių stinga.

Valia slopina krūtinėj raudą.

 

Kas ašėn Jūsų šviesioj kelionėj?

Medelis menkas, kur liūdnas šlama;

Miglos paveikslas, kur aušrai gema,

O rytui nyksta gamtos svajonėj ...

 

Matau rytojų, tamsa užklotą:

Linksmai praeisit pro mano šalį —

Užmiršit tylų lankos medelį,

Į tolį skrisit švelniai miglotą ...

 

Gulės ant stalo šita kortelė,

Žiūrės iš josios nuliūdęs veidas,

Kitų dienelių išblankęs aidas;

Sakys tos akys: „Man širdį gelia”...

 

Laikų pakalnėj dienelės dygsta ...

Kortelė guli kukliai ant stalo.

Ją žiūri žmonės. Ji laukia galo ...

Sunyko. Viskas pasauly nyksta.

 

Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. „Švyturio“ bendrovės leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.

 

 

 

TOLIMIEJI KRAŠTAI

 

Tolimieji kraštai, saulingieji kraštai!

Malonieji, regiu jus iš tolo ...

Ten žaliuoja miškai, susikimšę ankštai

Prie tyriausio vandens, prie krikštolo.

Ir blikčioja jame, vandeny giliame,

Geltonieji saulutės piršteliai,

Prasigręžę takus per žaliuosius lapus,

Kad pašviestų auksinei žuvelei...

Tankumynai miškai! Pasislėpęs giliai,

Aš norėčiau jumys' pasilsėti!

Su didžiūnais žaliais, su linksmais spinduliais

Užsimiršęs tyliai pašnekėti!

Vandenėlio gelmėj, — debesėlio versmėj,

Slėpiningų gražybių ieškoti...

Ir čiurlenant vilnims ir žybčiojant žuvims —

Sau svajoti, svajoti, svajoti!...

 

Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. „Švyturio“ bendrovės leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.

 

 

 

KELEIVIS DEBESĖLIS

 

Pilkas debesėlis plaukia

Per dangaus gelmes

Į slaptingą žydrą tolį —

Į šiltas žemes.

Ten jis savo lengvą naštą

Maloniai pames

Į plačių Juodųjų jūrių

Mėlynas gelmes.

Ei, pasveikink, debesėli,

Debesių versmes,

Tas gilybes, tas platybes

Gyvas, neramias!

 

Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. „Švyturio“ bendrovės leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.

 

 

 

GEGUŽĖS SNIEGAS

 

Ramusis vakaras atėjo.

Švelnioj tamsoj paskendo sodas.

Iš tolo žaibas sublizgėjo,

Ir vėl dangus tamsus, vienodas ...

Medeliai taip sūdriai žaliuoja!

Gardžiai jauni žiedeliai kvepia!

Krūtinė neramiai kvėpuoja,

Savy slaptingą geismą slepia ...

Einu takais. Sodelis miega.

Tylu, tylu ... Po kojų balta ...

Randu ant tako ploną sniegą —

Lengvutį, gryną ir nekaltą.

Ant veido krinta jo krisleliai;

Apsnigę, sunkios šakos svirsta ...

Bet tai — ne sniegas! Tai žiedeliai

Tyliai nuo medžių žemėn birsta ...

 

Užsnigęs sodas vos kvėpuoja.

Nurimęs bėga laisvas takas.

Nustebus siela nebdejuoja,

Ramiai širdis krūtinėj plakas ...

 

*

 

Žiedais apsidengę medžiai svajoja.

Šiltasis vėjelis kvapą nešioja,

Tai švelnų, tai stiprų, stebėtina, brangų,

Ir skleidžia po žemę ir kelia į dangų.

 

Baltieji lapeliai vis krinta ir krinta,

Ir puošia takelį, per žolę sumintą ...

 

Po orą svaiginamas geismas skrajoja,

Neramią krūtinę plečia, kilnoja;

Ir siela svajonėj švelniai apsiniaukia ...

Ei, laimės skaisčiųjų stebuklų ji laukia ...

 

Švelnieji žiedeliai vis krinta ir krinta;

Sūdrusis, tamsusis žolynas vis švinta.

 

Stebuklų stebuklai auga bujoja,

Gražybėmis, turtais gamtą apkloja.

Kur pakreipi akį — taip miela ir gera!!

Taip viskas į skaisčiąją pasaką dera!

 

Žiedelių lapeliai kvepėdami krinta ...

Ir gėrisi siela, svajonėmis minta ...

 

Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. „Švyturio“ bendrovės leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.

 

 

 

NUOSTABIOJ LANKOJ

 

Sapnuoja plačioji lanka margaspalvė ...

Tas oras lengvutis, lyg skaisčios svajonės!

Taip kvepia puokštelės, meilingos žiponės!

Taip šypso, lyg draugė, žvaigždelė baltgalvė!

 

Skubėki, broleli, skubėki, sesute,

Į skaisčiąją lanką, pas gamtą matutę!

 

Kaip upės gaivinamos vilnys, banguoja

Linksmutis vėjelis po margąjį plotį,

Paliejęs ambrozijos brangų ąsotį,

Gaivina krūtinę ir veidą bučiuoja.

 

Skubėkit švelniųjų džiaugsmų paragauti,

Meiliai pasilsėti, giliai atsigauti!

 

Į gražųjį tolį! Į mylinčią lanką!

Į minkštąją žolę, tarp smilgų, žiedelių!

Kaip gera, kaip miela! Ei, pulsi ant kelių!

Ei, Dievo bučiuosi galingąją ranką!!

 

Skubėk, dobilėli! skubėk, lelijėle!

Atrasite atilsio švelniąją gėlę ...

 

Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. „Švyturio“ bendrovės leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.

 

 

 

RYTMETYS

 

Ankstybas, jaunas rytas;

Jo veidas rimtas, baltas,

Kaip angelo meilingas,

Kaip angelo nekaltas.

Šviesus miglos apsiaustas

Nuo jauno kūno krinta;

Švelniai ant balto veido

Lyg gėdos varsos švinta.

Lipšni saulutė kyla

Apšvietus jo grožybę,

Nekaltą, kaip leliją,

Ir tylią, ir beribę.

Skaisčioji saulė stebis,

Ir žemė, atsibudus,

Nors taip dažnai jį mačius,

Nors taip prie jo prigudus.

Linksmai gamta motutė

Jam himną sudainuoja ...

Skaistusis, nusiminęs,

Didžiau vis raudonuoja.

 

Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. „Švyturio“ bendrovės leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.

 

 

 

ANT BIRUTĖS KALNO

 

Aukštai ant brangiosios vienuolės kalvos

Mes sėdim nurimę, nutilę,

Tarytum nuo žemės vargingos, šaltos

Laimingai jau amžiams atskilę ...

Brangintinio kalno galingi pečiai

Ant sosto iškėlę mus laiko ...

Po kojų žemai — vandenyno laukai,

Kur vėjas nenuorama vaiko

Išdykęs šaltąsias guviąsias bangas

Ir laivą drąsuolį linguoja,

Kilnoja meiliųjų pušelių rankas,

Pakilęs mums veidą bučiuoja.

Nuvargusi mūsų atvėso galva;

Mes sėdim nurimę, nutilę;

Minty atminimai margąja krūva

Mums pasakas šnibžda, prabilę ...

Į tyrąjį orą iškilę aukštai,

Ant sosto mes sėdim valdovai.

Žemai išsitiesę plačiausi kraštai

Galiūnų, tarytumei, kovai ...

Laisvojoje jūroj be galo platu!

Praplinta laisvutės krūtinės ...

Nušvitęs džiaugiesi, dūsauji kartu,

Tėvynės nelaisvę atminęs ...

Birute! Birute ... Tarp žemės, dangaus

Mes sėdim nutilę, nurimę,

Ir laukiam gyvenimo naujo, šviesaus,

Iš naujo, tarytumei, gimę ...

 

Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. „Švyturio“ bendrovės leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.

 

 

 

***

 

Matei krikštolo daugkampį indą,

Blizgantį, gryną?

Matei blikčiojant, matei putojant

Brangųjį vyną?

Apšvietus saulei gražuolį stiklą,

Gyvas skystimas,

Kaip džiaugsmas, švinta, niūriai tamsėja,

Lyg nuliūdimas,

Ir nuolat mainos, ir mirksi varsos,

Gražios, turtingos ...

Stebuklą daro matutės saulės

Jėgos slaptingos ...

Širdis jautrioji — skambus krikštolas,

Gyvas, kaip skausmas;

Jame blikčioja gilus bekraštis

Dyvinas jausmas;

Pašvietus Tavo saulutei sielai,

Taip gi atgyja!

Blikčioja, mirksi, tarytum žvaigždės

Krintančios lyja ...

 

Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. „Švyturio“ bendrovės leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.

 

 

 

ATSIMINIMO GĖLĖS

 

Tyliam griovy, prie seno šilo

Išaugę neužmirštuolytės;

Meiliai, ramiai į žmogų žiūri

Maželės žydros jų akytės.

„Atmink per amžių miško tylą

Atmink vėjelio dulsią bylą,

Atmink tą gražųjį žalvarnį!

Juokingą, rimtą pievų garnį!

Minėk: gegutė čia kukavo,

Sesutės čia tyliai dainavo,

Meilingą šneką čia šnekėjai ...

Ar skaisčią vietą tu mylėjai?

Tos pievos, girios tebgrožėjas;

Jas šildo saulė, lanko vėjas ...”

Tyliam griovy prie seno šilo

Nutilk, nutilk, neužmirštuole!

Laimingi, šviesūs atminimai

Nedils, nedils širdy, skaistuole!

 

Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. „Švyturio“ bendrovės leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.

 

 

 

PASKUTINĖS ŠILTOS DIENOS

 

Dienelės gražios, dienelės šiltos,

Kaip sveikatėlė, lengvutės, aiškios!..

Linksmutės tekat, rudens apviltos,

Dienelės gražios, dienelės šiltos ...

Sidabro taurės senai pripiltos;

Dar lašas — galas; jo žymės reiškios ...

Dienelės gražios, dienelės šiltos,

Kaip sveikatėlė, lengvutės, aiškios!

 

*

 

Nušvito dar sykį senuolis dangus;

Saulutė pasaulį karštai nubučiavo;

Pradžiugo, atgijo nuliūdęs žmogus;

Nušvito dar sykį senuolis dangus ...

— Bet žiauriosios šalnos suvaržė laukus;

Jautrieji lapeliai gailiai sudejavo;

Geltonosios varsos apdažė miškus ...

Taip, sendamas, žilsta iš lėto žmogus ...

Iš ryto išvysti tyliajam sodne,

Kaip šaltis nuvirinęs puikų jurginą,

Kaip gėlės ... tarytum bjauriajam sapne,

Tau akį vien juodos gėlelės kankina!..

Taip liūdna! Nubėgo skaistieji laikai

Į platųjį iždą taupios praeities

Ir blizga iš tolo, tarytum krislai

Tyriausių briliantų. Ten — karstas širdies!

Tą mirksintį iždą lankysiu dažnai ...

Tenai įkvėpimas man stygą palies ...

Taip liūdna! Nubėgo skaistieji laikai

Į iždą gausingą brangios praeities ...

 

*

 

Iš tolo skaistus žiburys —

Praėjusi vasara blyksi.

Ei, sieloje kyla jausmų sūkurys ...

Širdele, ramiai nebužmigsi!

Aplinkui mirgučių žvaigždelių būrys.

Pažįstamą vieną sutiksi ...

Iš tolo, iš tolo skaistus žiburys —

Praėjusi vasara blyksi ...

 

Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. „Švyturio“ bendrovės leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.

 

 

 

***

 

Veržiasi sielon banga atminimai

Kūdikystės šviesiųjų dienų ...

Sesių daina, stebuklingi suopimai ...

Valandėlės auksinių sapnų;

Vietos vietelės, o brangios, o dailios,

Kur jaunatvėj laimingas buvau ...

Minijos vilnys ir tylios ir bailios

Kur guviąsias žuvytes ganiau ...

Meiliosios vietos! Į eilę sustoję

Čia kalneliai įvairūs, linksmi,

Dirvų apklotais margais apsikloję,

Kur nestaigūs, bet platūs, žemi;

Neša ten kitas žaliuojančią girią,

O krūmeliuos paskendęs giliai ...

Būrį upelių jis Minijai skiria;

Šie blikčioja čiurlena meiliai;

Pievų žaliųjų gaivina jie rūbą —

Tą žolelę, gražius žiedelius ...

Prieglobstin upės matutės jie skuba,

Kur brangiuosius supils lašelius.

Motina džiaugias, vaikelių sulaukus;

Juos priglaudus karštai prie savęs,

Plaukia sau, karklų bučiuodama plaukus,

Kur nusvirę į josios gelmes.

Blizga vilnis margaspalvė ir mainos,

Ir užgesusi teka tolyn ...

Skamba po slėnį lakštingalos dainos,

Belydėdamos Miniją marių glėbin ...

Brangiosios vietos, nepaprastos, dailios,

Kur jaunatvėj laimingas buvau!

Minijos bangos, nesriaunios ir bailios,

Kur linksmąsias žuvytes ganiau!...

 

Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. „Švyturio“ bendrovės leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.

 

 

 

ŽEMĖS RAUDA

 

Kiek tūkstančių metų lėkiau aš erdvėj,

Erdvėj begalinėj, slaptingoj, tuščioj;

Kiek amžių plačiosios krūtinės gelmėj

Liepsnojo ugnies galingoji jėga!

Mane glamonėjo etero banga ...

Man sesės žvaigždutės šypsojo tamsoj;

Ir brolio mėnulio švelniojoj aky

Regėjau aš, meilės blizgėjo liepsna;

Ir saulės matutės vaikučių būry

Buvau aš laiminga!.. Buvau aš jauna!

 

Bet tūkstančiai amžių praėjo .. Jaučiu,

Kaip šąla krūtinė, kaip pajėgos nyksta,

Kaip stingsta man kūnas ... Jau šaltį kenčiu!...

Oi, motina saule pastiprink mane!

Karštų spindulių paskandinki tvane!

Bet veltui! Iš tolo mirtis jau atvyksta ...

Ir niekas manęs nebišgelbės! Ledais

Ji šaltąją mano krūtinę apkraus

Ir savąją auką galingais sparnais,

Tur būt, amžinai, amžinai jau apsiaus!

Jūs, žmonės, jūs, mano mieliausi vaikai!

Aš jūsų nebglausiu prie savo širdies ...

Kur dings tie žvėreliai? kur paukščių pulkai?

Nejaučia linksmieji liūdnos ateities?

Pražus ir neblinksmins matutės akių

Gražybės pievelių ir girių tankių!

Tamsusis dangus jiems lietaus nebelies ...

Išnyks ežerėliai ir upės ir jūrės ...

Sudie, vandenynai, kur puošėt matutę!

Žus visa, ką buvo Aukščiausis įkūręs!

Ateis griuvėsiai, griuvėsiai, suirutė ...

 

Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. „Švyturio“ bendrovės leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.

 

 

 

BRANGUSIS VAKARAS

 

Buvo tai vakaras ... Sieloj diena:

Sieloj saulutė mirgėjo.

Žiemą tai buvo ... Už sienos šalna.

Vakaras juodas ... Bet sieloj diena!

 

Buvo gražu. Valandėlė viena ...

Kam gi taip greitai praėjo?!

Buvo tai vakaras. Sieloj daina;

Sieloj laimužė mirgėjo.

 

Vakaras buvo. Nelaukiau šviesos.

Vienas liūdėjau ...

Ne! nebužmiršiu jau tos valandos!..

Vakaras buvo. Nelaukiau šviesos.

 

Džiaugsmas aplankė. Dabar gal sustos

Laikas, Kūrėjau!..

Vakaras buvo. Nelaukiau šviesos.

Skaudžiai liūdėjau ...

 

Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. „Švyturio“ bendrovės leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.

 

 

 

GROŽIS IR AŠARA

 

Jaunas spindulaitis, saulei patekėjus,

Palietė sodely puikią baltą gėlę. —

Kalba nūn grožybė, tamsoje tylėjus,

Ir išvydo akys jos bekūnę vėlę,

Saulei patekėjus.

 

Glamonėja akys gražią baltą gėlę ...

Ei! tylėk, širduže! nuslopinki dėjus!

Buvo ... Grįžk, svajonę skaisčią palytėjus!

Ant gėlės lapelių blizga ašarėlė,

Saulei patekėjus.

 

Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. „Švyturio“ bendrovės leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.