Gimiau 1895 m. gruodžio 4 d. Svedarų m., Kauno gub. iš Stepono ir Karolinos Matelytės — Buivydų. Man trečiuosius metus einant persikėlėm į Anykščius. Ten mokiausi privačiai iki tėvelis išvažiavo į Afriką. Kada prisiuntė pinigų, aš išvažiavau į Kauną ir įstojau į „Saulės” buhalterijos kursus. Iš mažens be galo mėgau skaityti; čia būdama pamėginau parašyti ir, mano džiaugsmui, pirmą pasiųstą dalykėlį „Lietuvaitei” išspausdino. Kursus baigiau 1912 m. ir praktikavau Kaune „Grožybės” krautuvėj. Tas darbas be galo netiko. Ir aš vėl grįžau namo ir ėmiau rengtis į keturklasę Utenos mokyklą. Rudenį 1913 m. ir įstojau trečion klasėn. Ten būdama jau daugiau rašinėjau ir buvau redaktore mūsų at-kų menkučio rankraštėlio. Baigiant keturklasę prasidėjo karas; prisiėjo išvažiuoti į Vilnių, o iš ten sykiu su visais moksleiviais atsidūriau Voroneže. Tą rudenį įstojau Yčo gimnazijos VI klasėn ir 1918 m. baigiau VIII klases. Pirmuosius savo bandymus ėmiau spausdinti „At. Sp.“ 1918 m. grįžau tėvynėn ir pradėjau savo mėgiamąjį darbą — mokytojauti.

 

Tyrų Duktė-Buivydaitė

 

 

 

***

 

Savo skambančia

daina,

savo meilės

šypsena

paviliojau aš tave ...

Akių degančiais

žvilgiais,

meilės jausmo

sūkuriais

sužavėjau aš tave.

Ritmais, rymais

apipyniau,

tavo žiedą

nusiskyniau...

Ir džiaugiuosi! Aš linksma!

Ir viliodama tolyn,

aš skrendu

aukštyn, aukštyn

lygu šėlstanti audra ...

Jei manęs

tu nebijai,

neapkirpti

tau sparnai,

eikš, pasieksime žvaigždes!

Ką? Atlieki?

Tu bijai?

Ar nugąsdino

vargai?

Tai keliauki pažemės...

Kas laisvu

negali būti

ir padangėmis

klajoti ...

mano siela nemylės!

 

Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. „Švyturio“ bendrovės leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.

 

 

 

ANKSTI RYTĄ. IMITACIJA

 

Anksti rytą

aušrai tekant

tu pažadinki

mane...

Ir mes eisim

Pasidžiaugti

miškais ošiančiais,

upe.

Mes sutiksime

saulutę —

spindulėliai

pabučiuos...

Skinsim melsvąją

žibutę,

piemenėliai

paraliuos ...

Ei, drauguže!

Mes prisieksim

vargti, džiaugtiesi

drauge —

Rankas saulėn

mes ištiesim —

susivienysim

malda...

 

Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. „Švyturio“ bendrovės leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.

 

 

 

RYTOJ

 

Rytoj juoksis

rausvos gėlės —

tai lūputės

mergužėlės...

Linksmas juokas

jos krūtinės

bus akordais

sutartinės.

Juokais gims

aidų dainelės,

juokais nyks

skausmų godelės...

Nes tarp lapų,

tarp žiedų

rytoj būsi

jau ir tu!

 

Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. „Švyturio“ bendrovės leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.

 

 

 

ŠIENAPIŪTĖ

 

Skamba pievose

žvangučiai;

bailiai stiepias

gėlės,

kad pamačius

pažiūrėjus,

kas čia

žvang atėjęs?

Aštrus plienas

skina gėles,

padeda dainelė...

Baltos kojos

mina gėles,

šypsos

grėbėjėlė ...

 

Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. „Švyturio“ bendrovės leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.

 

 

 

IŠ „VASARĖLĖS MONAI”

 

— Žiedas nubiro,

uogos išsirpo! —

juokias mergelės,

džiaugias vaikai.

— Su krepšulėliais

bėkime rinkti! —

skamba po pievas

skardūs balsai.

— Čia raudonesnės,

nei paunksmėje —

bučkiais saulužė

krėtė rasas ... —

Kalbas mergaitės,

rausta veideliai,

vėjas sudraiko

gelsvas kasas.

— Rinkim, skubėkim,

juokias mergaitės,

— ryt, ar poryt jau

skins šienpiūviai.

— Rinkim, skubėkim,

kalbas mergaitės,

— dar netaisyti

mūsų grėbliai ...

 

Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. „Švyturio“ bendrovės leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.

 

 

 

***

 

Tarp suvytusių

žiedų

šalnos numyluotų,

tai stovėjome

mudu,

vargų nubučiuotu ...

Mintys įkirios

ratu

sukos, šokinėjo...

Mirtis gęstančius

mudu

ramiai glamonėjo ...

Lūpos stingo...

Akyse kibirkštys

priblėso

ir jaunystė

pamažu šalo,

stingo, geso ...

Ir stovėjome

mudu

tarp žiedų

spalvotų

liūdnu, liūdnu,

neramiu,

žiemos pabučiuotu.

 

Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. „Švyturio“ bendrovės leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.

 

 

 

TU IR AŠ

TU

 

Diena saulėta,

gėlės žiedai;

ieva skrajoja

gražūs vaikai...

Sukasi, sukasi

ratas didus ...

Saulė bučiuoja,

glosto vaikus.

— Bučkį tam duosiu —

kas man sugaus;

ką pamyluosiu —

laimę pajaus! —

Juokias mergužė,

juokias graži...

Bėga lenktynių,

vejas visi...

Kažką nutvėriau ...

— Jau sugavai! —

Aš pažiūrėjau,

tu tai buvai ...

 

 

AŠ

 

— Ar tau baisu ?

Tai aš esu!

Aš, kur sielą

pamylėjo

tik verpetai

šalto vėjo ...

Aš, akis

kur nubučiavo,

tik šalna

dvelkimu savo ...

Aš, kur saulė

ugnį kūrė,

kam likimas

vargą būrė ...

Bučkis tyliai

paslapčiomis

mano lūpas

palytėjo —

tai mergelė

dovanojo,

ko laimužė

nežadėjo ...

 

 

TU IR AŠ

 

Melsvą jūrą

pamylėję

tai atbėgom

tu ir aš ...

Basas kojas

glamonėja

baltos bangos, —

mylim jas!

Tu taškaisi,

aš juokiuosi,

gaudau tavo

rankutes...

Tu pabėgi,

aš vejuosi —

lyg pasiekiu

lūputes...

Ūžia, plakas,

blaško jūra

jau įniršusias

bangas...

Mes — tik juokiamės,

tik žaidžiam,

mus nė vėtra

nesuras...

Pūtė vėjas,

pūtė žiaurus,

sniegu žemę

klojo...

Mus beeinant

gražius, jaunus

vėsula

nešiojo.

Ir mes, sniego

glamonėti,

vėsulos mylėti,

ėjom, juokėmės,

dainavom,

viens kitą ,

bučiavom ...

Pūtė vėjas,

švilpė vėjas,

mes — tik šokom,

ėjom ...

Mes ir vėją,

mes ir žiaurią

vėsulą

mylėjom ...

 

Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. „Švyturio“ bendrovės leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.

 

 

 

***

 

Verkti, dejuoti man jau gana —

Nors tamsu sieloj ir dargana ...

Kažko man trūksta, ko neturiu, —

į miglų tolj liūdnai žiūriu.

 

Dingo, pradingo šviesūs laikai,

lūžo, nulūžo sielos sparnai ...

Vienos svajonės teblanko mane,

ateitj šviesią rodo sapne.

Vai ilgu, ilgu ... nyku čionai,

sunku man vienai rymot liūdnai.

Geisčiau ramybės, geisčiau tylos,

ošiančių medžių, paukščių bylos.

 

Nieks neateina, ramu visai...

Kažkur rods šneka tylūs balsai.

Glūdi aplinkui kryžiai, kapai...

Skamba padangės' gūdūs varpai ...

 

Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. „Švyturio“ bendrovės leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.

 

 

 

MANO GĖLĖ

 

Tiek laiko laukus,

naktis nemigus,

lūkesy kėlus,

ilgesy gulus ...

Tik šiandien mano

gėlė pražydo!

Lapelius glosto

skaisti saulutė,

bučiuoja vėjas.

Ir aš ant kelių

prie jos priklaupus

meldžiu Dievulį,

kad sulaikytų

greitąjį laiką,

kad taip nebėgtų.

Ir mano lūpos

vis ją bučiuotų,

ir mano akys

vis ją regėtų.

Šiandien man linksma,

linksma be galo!

Sieloje šventė —

šviesu, gražu!

Žydėki, mano

graži gėlyte,

auki, klestėki,

linksmink mane!

Nesuprantama

kančia atskrido ...

Nenujaučiama

jėga sujudo ...

Tu draskeisi,

tu vaitoįai

ir norėjai bėgt į tolį ...

ten parpulti,

suraudoti

ir dantims draskyti žemę.

Tu norėjai

negyventi,

tavo akys

krauju virė,

žaibus mėtė ...

Rods, norėjai

nert į jūrą.

Gal tik jūra

begalinė

ir jos dukros,

šaltos bangos,

būtų maldę tau krūtinę,

Gal tik vėjas

lakūnėlis

but nunešęs

tav' į tolį,

į padanges

nusagstytas

šimtais žibančių žvaigždučių.

Būtų dainą

sudainavęs —

ne ilgesio,

ne liūdnumo,

tiktai meilės nekaltos ...

Tavo širdį

būt raminęs,

atgaivinęs jauną sielą...

Tu raudojai, —

aš juokiausi.

Aš norėjau,

kad nors juokas

užliūliuotų žiaurų skausmą.

Bet tas juokas

draskė širdį...

Aš norėjau,

kad nors žodžiai

būtų jausmus užtroškinę...

Bet...

tu raudojai

aš ... kentėjau ...

 

Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. „Švyturio“ bendrovės leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.

 

 

 

***

 

Rods, parpulčiau,

nesikelčiau,

lig meilužis pabučiuos.

Ir nejusčiau,

lig atbusčiau

skaisčios saulės spinduliuos.

Atsikelčiau,

pasinerčiau

į melsvas padanges...

Ir nupynus

iš svajonių

tinklą, supčiausi jame ...

Ir nuskrisčiau,

nusijuokčiau.

Sudainuočiau,

laisvės dainą,

nerčiau atbalsių bangos ...

 

Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. „Švyturio“ bendrovės leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.

 

 

 

RUGIAGĖLĖS

 

Kai saulutė

patekėjo,

tai pražydo gėlės —

 

Sumirgėjo

žalioj pievoj

melsvos rugiagėlės.

 

— Kam pražydo,

susiūbavo

tiek melsvų žiedelių?

 

Čiauška, klausia

dukružėlės

savų sengalvėlių.

 

— Jau, dukružės,

šieno pjauti

rengias bernužėliai,

 

tai Dievulis

puošia pievas,

ir klėsta žiedeliai. —

 

Ir dukrelės —

mergužėlės žiūri,

šnekučiuoja

 

Klausos, toli

bernužėliai

pievoj sudainuoja ...

 

Ir ...supranta

kam čia pievoj

tiek melsvų žiedelių ...

 

Kiek mergelių

grėbėjėlių,

tiek ir vainikėlių ...

 

Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. „Švyturio“ bendrovės leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.

 

Tyrų Dukters kuriniai.

Vasaros šnekos. Eilių rinkinys. Tilžė, 1921.