tekstai.lt

Naujesniosios poezijos antologija VAINIKAI (1921). Vaidilos Ainis (Julius Janonis). Poezija

Julius-Janonis-foto
Julius-Janonis-foto
Julius Janonis (Vaidilos Ainis) gimė 1896 m. kovo mėn. 23 d. Biržų apylinkėje. Pradėjęs namie mokslą, jis toliau ėjo Šiaulių gimnaziją. Karo metu, 1914 m., draug su kitais moksleiviais jis išvažiavo Rusijon ir toliau ėjo Voronežo gimnaziją. 1916 m. jis persikėlė Petrapilin. Bet ten ne ilgai jam teko mokytis. Susektas dalyvavime revoliucijos darbe, jis buvo žandarų suimtas ir į kalėjimą pasodintas. Užėjusi 1917 m. revoliucija jį paliuosavo iš kalėjimo. J. Janonis anksti pradėjo rašyti. Rašė eilėmis. Pirmosios jo eilės pasirodė 1913 m. laikraščiuose. 1916 metai buvo gausingiausi: tuomet velionis daugiausia buvo rašęs. Eilių motyvai — pilietiniai. „Rymo, liūdi, bernužėlis”... Tais dainos žodžiais galima būtų apibūdinti visą J. Janonį: savo eilėse, ypač vėlesnio laiko, jis dažniausia „liūdi” dėl „vargdienio bedalio”.

 

Nėra jose gyvenimo džiaugsmo, drąsos ir noro. Nenuostabu: sunkios gyvenimo sąlygos juos išdildė. Mokslui nebuvo pinigų. Velionis turėjo ne tiktai jam uždirbti, bet ir duonai, kas svetur, tremtinio sąlygomis, sunku buvo. Silpnos sveikatos būdamas J. Janonis veikiai pavargo. Liga da labiau pakirto sveikatą. Nelaiminga meilė atėmė noro gyventi. Velionis geso. Nupuolęs netoli Petrapilio po einančių traukiniu, jis rado išeitį savo nusivylimui... Amžinai atsiskyrė su šiuo pasauliu 1917 m. gegužės 17 d., vos sulaukęs 21 m. amžiaus. Pomirtinis jo eilių rinkinys išleistas Voroneže 1918 m.

 

V. P.




AVE VITA, MORITURUS TE SALUTAT!

 

Pamilau dangaus žydrumą,

Auksu spindančią mėlynę,

Buinų vasaros žalumą

It krikštolas skaidrią rasą.

 

Pamilau ir mergą jauną,

Dar skaistesnę užu saulę,

Dar lieknesnę už žolyną

Ir blaivesnę užu rasą.

 

Ir svajojau siekti laimės

Su visu plačiu pasauliu,

Kam nuo kojų pančiai krinta,

Kam dievų aušra sušvito.

 

Milžino darbai vaidinos.

Aš tikėjau juos atliksiąs,

Herkulio ir Prometėjaus

Kuriamus žygius nupinsiąs.

 

Bet, lyg beržas žalialapis,

Sprogstant, kirmėlės pagraužtas,

Kad dar gyvas netrunyčiau,

Pirma laiko jaunas žūstu.

 

Pirma laiko jaunas žūstu,

Nė jėgų neišmėginęs.

Ateities žygius nešuosi

Su savim j šaltą kapą.

 

Su savim nešuosi meilę, —

r mergelės, ir pasaulio,

To plataus, to dailaus pasaulio,

Kur it pumpuras dar sprogsta.

 

Nesulaukiau jo pražystant,

Bet širdy užsiauginęs,

Žengdamas į šaltą kapą,

Sveikinu jį greit bujosiant.

 

Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. „Švyturio“ bendrovės leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.

 

 

 

ATŽALOS

 

Smarkūs vėjai, skaudus lytus,

Žiaurios audros nugalavo

Jauną girią, kur taip puikiai

Prieš dešimtmetį žaliavo.

 

Virto aukštos tamsios eglės,

Griuvo beržai baltmarškiniai,

Krito medžiai, žuvo miškas,

Bepaliko tik kelmynė.

 

Ir po kraštą, kur bujojo

Jauna žalio miško siena,

Vienas vėjas belakiojo,

Švilpinėdams naktį dieną.

 

Vien šikšnosparniai slaptingi

Ties kelmyne sukinėjos;

Vien apuokai ir pelėdos

Šukė gūžtas ir perėjos.

 

Ir tik vietomis netyčia

Tarp stuobrių, sveiki išlikę,

Skurdo beržas ar eglaitė,

Atsiskyrėliai sunykę.

 

Rodos, miškas jau pražuvo;

Rodos, jis jau nebegali

Beišdygti, beužaugti,

Bedabinti šitą šalį.

 

Bet aure plikas plotas,

Kur tik vėjo sukinėtas,

Vėl atgijo, vėl jau žalias,

Vėl jau atžalų prisėtas!...

 

Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. „Švyturio“ bendrovės leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.

 

 

 

NEKALTINKIT MANĘS...

 

Nekaltinkit manęs už tat, kad aš visai
Nedaug tepadariau, kad greitai parkritau,
Kad pakeltos aukštyn galvos aš nelaikiau,
Kad nežengiau tolyn, lyg milžinas tvirtai...
Nekaltinkit manęs, kad aš lyg bailys,
Bijodamas mirties, pabėgau nuo kulkos.
Ir taip jau man sunku, ir taip jau nėr dienos,
Kad švysterėtų man ramumo spindulys...

 

Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. „Švyturio“ bendrovės leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.

 

 

 

KALINIAI

 

Kodėl tu, drauguži, toks liūdnas?

Kas tau atsitiko, sakyk!

Mane nesenai tu pažįsti,

Bet niekniekio to nepaisyk.

Abu juk už laisvę kovojom,

Abu juk netekome jos,

Tai ko tau, drauguži, dar slėpti,

Ko akys aptrauktos rasos.

Tai niekis, kad aš kiek vyresnis,

Ir čion pirmiau tavęs patekau,

Kad kęsti anksčiau aš pradėjau,

Kad teko kovot man mažiau.

Sakyk, nes ir man dar grandinės

Nespėjo apkalti širdies,

Nespėjo ir man iš krūtinės

Išplėšti skaisčiosios vilties.

Man kūnas tebuvo apkaltas,

O siela lakiojo laisvai,

Todėl, nors kalėjimas šaltas,

Bet man kunkuliuoja jausmai.

Teisybė, užuojauta mano

Padėti tau daug negalės,

Bet vis dėlto skaudančią širdį

Atdenk man — skausmai sumažės.

 

Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. „Švyturio“ bendrovės leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.

 

 

 

ZIGMO GĖLĖS ATMINIMUI

 

Laki vaidentuvė po erdvę skrajojo

Ir pynė vainiką iš aukso sapnų.

Jautrioji gi siela mylėjo, svajojo,

Ilgėdamos laimės saulėtų dienų.

Dausų sužavėta širdis suvirpėjo

Ir plaukė, bangavo malonūs garsai,

Skairieji akordai kas kartą tvirtėjo,

Kas kartą garsesniai skambėjo aidai.

Ir naują pasaulį armonijos

Vaidino gražieji Gėlės kūriniai,

O lūkesčio pilnos jo dainos malonios

Gaivino lyg saulės skaisčios spinduliai.

Jis grožiu gėrėjos, jis meilę telaukė,

Jam kelrodžiu buvo auksinė viltis.

Jis laime tikėjo, bet greitai nutraukė

Gyvenimo siūlą žiaurioji mirtis.

Ir ilsis svajonių apviltas poetas

Šaltosios motutės žemelės glėby,

O laikas svajotas, o laimė tikėta,

Dar vis nepasiekta, dar vis ateity.

 

Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. „Švyturio“ bendrovės leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.

 

 

 

KLOUNAS

 

Aš klouno margą kepurę nešioju

Ir jūsų smagumui vaipausi, juokiuos,

Jūs manot, kad aš, kuris visad kvatoju,

Laimingas, kad aš gyvenu vien džiaugsmuos?

Jums linksma matyti, kaip mirga blizgučiai

Ant apdaro margo, o mano širdies

Nenori matyti; jums tinka žvangučiai —

Per juos jūs nejaučiat kartumo tulžies.

Sotiems jums nuobodu ir einat žiopsoti

Į cirką, o man ar malonu prieš jus

Kraipytis, neklausiat; tik teikiatės ploti

Už juokdymą — klouno gėdą, skausmus.

Jei manot, kad klouną cirko estrada

Vilioja, kad niekniekius lengva plepėt,

Tai klystate: klounas kenčiantis badą

Tetampa... Bet kas? Jūs nenorit tikėt?

Jūs raukotės: žodžiai tiesos jums netiko?

Daugiau nekalbėsiu, kvatosiu linksmai...

Kitaip paskutinio netekti skatiko

Galiu, o už scenos badauja vaikai...

 

Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. „Švyturio“ bendrovės leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.

 

 

 

DRAUGAMS

 

Manau aš apie jus, kai ryto tylume

Tamsus pasaulis aukso spinduliuose grimsta,

Kai balti debesiai susnūdę erdvume,

Manau aš apie jus — ir man širdis nerimsta.

Ir kai, lyg ašaros, rasa matyt laukuos

Ir žvaigždės sužiba, saulutei nusileidus,

Klajoja ilgesys ankštuos kalėjimuos,

Kur paslėpė mielų draugų balsvuosius veidus

Visa gamta džiaugsmuos — visur žiedų žiedai,

Visur sruvus vanduo, vėjeliai supėjėliai,

Tiktai brangių draugų pilni skausmų veidai

Ir lydi juos visur nakties kančių šešėliai...

Visa gamta džiaugsmuos — visur aidai dainų

Ir marių laisvos bangos supasi ir mąstos,

Tik jūs, mieli draugai, suspausti akmenų,

Ir jūsų dainos vis nutyla nesuprastos ...

Bet spindint mėnesiui pusiaunakty gilioj,

Kad visko ilsiama ir bildesio nutilta,

Mintis nors sudaužyt grandinių nevalioj,

Į laisvę veržiasi, į saulę tiesia tiltą...

Tada ir vėl siela pilna senos narsos,

Ir vėl drąsi širdis ir virte verda kraujas,

Per akmenis matyt dangus rausvos varsos

Ir, rodosi, jau tuoj išauš rytojus naujas ...

 

Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. „Švyturio“ bendrovės leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.

 

 

 

KALVIS

 

Pasitrauk, nekliudyk! Juk matai, kad kalu.

Man plepėt su tavim nėr kada.

Bepigu tau vėpsot, kad prikimšta mašna,

O aš galo sudurt negaliu su galu,

Nors kalu, dieną naktį kalu.

 

Jam gražu pažiūrėt, kaip gyvena vargšai!

Gal dar mąsto, kad skursti — saldu,

Kad tai niekis per dieną mosuoti kūju,

Ir matyti, kaip miršta iš bado vaikai!

Jam gražu, kaip gyvena vargšai!

 

Jam gražu! Cha, cha, cha; bet tada bus gražiau,

Kai varguoliams kantrumo pritruks,

Kai vargdiniai visi iš nagų jums išspruks...

Pakalbėsim tada apie tai, ką kenčiau!

Cha, cha, cha! Tada bus dar gražiau!..

 

Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. „Švyturio“ bendrovės leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.

 

 

 

KUMIEČIŲ DAINA

 

Trauk, bėruti, trauk greičiau, —

Poną einant pamačiau.

Jis ir vėl mane rūgos

Neišvarius nė vagos.

 

Kiek jau priariau vagų!

Gal tiek pat, kiek man vargų!

Trauk, bėruti, trauk greičiau!

Ponui mūrus pastačiau.

 

Trauk, bėruti, o pačiam

Reikia dirbti alkanam:

Duonos kąsnio neturiu,

Nors ariu, ariu, ariu.

 

Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. „Švyturio“ bendrovės leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.

 

 

 

DARBO KARIUOMENĖ

 

Vos rytas prašvinta, nuskurę būriai

Per miegantį miestą žingsniuoja niūriai:

Tai darbo kariuomenė traukia.

 

Ilgai tarkši gatvių pilki akmenai,

O tvankių dirbtuvių stiebai kaminai

Jau rūksta — ateinančių laukia.

 

Kai vakaro sutemos miestą apgaubs,

It kraugerės šmėklos, dirbtuvės subaubs,

Ir vėl tarkšės priemiesčių gatvės.

 

Belaimiai, kas traukia neturto keliu,

Juo pradeda eiti mažu vaikeliu,

Ir eina kasdien lig senatvės.

 

„Tėveli, tėveli, kas ten taip atdunksi?"

— „Miegokit, vaikeliai, tai juodvarniai krunksi",

Ramina Laisvūnas vaikus,

Nors pats jis kažko neramus.

 

„Tėveli, tėveli!" — vyresnis nubunda:

„Kas ten taip-atžvangsi? ko žemė taip dunda?"

 

—„Tau žvangsi, matyti, sapne ...

„Tai ošia, vaikeli, giria" ...

Ir vėl visi miega. Tik vienas pašoksta:

„Tėveli! Kas ten? Ar tai akmens taip sprogsta?

 

Tėveli, iš kur ta pyška?"

Bet niekas nė žodžio — tyla.

 

Ir pradeda klykti. Mažučiai sukyla.

Kukčiavimas. Verksmas lyg ryto netyla.

Tik auštant suminga vaikai.

Linksmi nekalti jų sapnai.

 

Šypsodamos saulė iš užmiškio rieda.

Pušynas nubunda, čiulbūnai jau gieda.

 

Bet kas tarp žaliųjų pušų

Pakasta po žemių šviežių?

Šypsodamos saulė apšviečia ir kelią,

Bet kas ant jo dulkių tą debesį kelia?

 

Greičiau pasitraukit iš čia:

Tai joja kazokai risčia.

 

Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. „Švyturio“ bendrovės leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.

 

 

 

AR TU MATEI?

 

Ar tu matei,

Kaip grįžęs iš dirbtuvės

Namo šeimynos tėvas rado

Vaikus numirusius iš bado,

Ir kaip mergaitės — paleistuvės,

Nors girtos, su svečiais kvatojo,

Širdy jaunų dienų raudojo?

Ar tu matei?

 

Ar tu matei,

Kaip alkanąją minią

Nagaikomis kazokai vaikė;

Nuvirto budeliams krūtinė,

Ir jie sau nuopelnu palaikė,

Kad jų širdis nesudrebėjo

Ir gatvę lavonų prisėjo?

Ar tu matei?

 

Ar tu matei,

Kaip beprotė motutė

Basa bėgioja vis kas rytas

Į šilą, kur jos sūnus krito,

Ir verkė apkabinus pušį

Ir ašaromis žemę šlakstė,

Ir juokdamos po mišką lakstė?

Ar tu matei?

 

O aš mačiau!...

Kol nemačiau to vaizdo,

Laikiau skaudžia ir savo žaizdą.

Dabar gi supratau, kad mano

Kančiai — tai tik kančios šešėlis;

Kad mano skurdas — lašelis

Prieš visą skurdo okeaną.

O aš mačiau!...

 

Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. „Švyturio“ bendrovės leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.

 

 


NEVERKIT PAS KAPĄ...

 

Neverkit pas kapą narsiųjų draugų:

Kas krito kovoj, tie didvyriai,

Kiekviena kova reikalinga aukų —

Laimingi už laisvę numirę.

 

Nelaistykit kapo gailiąja rauda,

Bet tęskit pradėtą jų žygį:

Pasiektas jo tikslas minės visada

Paguldžiusi galvą karžygį.

 

Minėkit ne pragaištį mirtį, kapus,

Bet kovą, vien kovą be galo:

Geresnio paminklo didvyriams nebus,

Kaip vykdymas jų idealo.

 

Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. „Švyturio“ bendrovės leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.

 

 

 

RUDENĮ ANT KAPŲ

 

Į pakastą kapą, apsuptą beržų,

Papuoštą vainiko gyvųjų gėlių,

Nespaudžiamą, kryžiaus iš kieto akmens,

Žvelgiu, sužavėtas rudens.

Apklodami žiemai tyliuosius kapus,

Beržai baltarūbiai jau barsto lapus

Ir rudenio vėjas vis baras piktai,

Kad kliudo skraidyti kapai.

Dangus apsiniaukęs, bet drovisi lyt,

Lyg mirštančiai gamtai bijotų kliudyt

Gėrėtis, kol baltas sniegelis žiemos

Dar lovos minkštos nepaklos.

Į paprastą kapą vargdienio žmogaus

Žvelgiu sugraudintas ir skausmo gilaus

Apimtas, beržo pasirėmęs, verkiu,

Ir ašaros byr ant gėlių.

Verkiu ir jaunystės blogai praleistos,

Ir krintančių lapų, ir grožio gamtos,

Ir saulės skaistutės šiltų spindulių,

Ir savo svajonių gražių ...

 

Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. „Švyturio“ bendrovės leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.

 

 

 

***

Pažiūrėk į erdvę — neišvysi galo.

Žmonės nesupranta pilno idealo.

Bet dangaus mėlynė žavi mus dažnai.

Siek gi idealo, kiek tik jo žinai!

Pažiūrėk, kaip šniokščia,

Mankosi ir rangos

Trupinančios krantą laisvos

Marių bangos.

Pažiūrėk, kaip laksto virš

Kalnų arai,

Ir save paklauski: „Ar tu taip darai?"

 

Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. „Švyturio“ bendrovės leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.