tekstai.lt

Mirties antologija. Sigitas Geda

 

       

sigitas geda
sigitas geda

 

 

Septyneilis
apie nebyliąją prapultį
 
Dabar jau mūsų neišgelbės nieks
tu baltas ciklamenas prapulties
bučiuoki kaukolę ir nebijok mirties
dabar jau meilė ar mirtis žydės
balta šviesa ji mėlynos nakties
spindėjimas ir žiedas prapulties
mylėk mane ir nebijok mirties
 
Dabar jau mūsų neišgelbės nieks
ar baltas ciklamenas man žydės
sušvito kaukolė ir nebėra mirties
neilgas kelias žydinčios nakties
pamėlo gilių kryžius prapulties
dabar dangus jau temsta nežydės
nėra gyvybės ir nebus mirties
 
Dabar jau mūsų neišgelbės nieks
nieks nepareina iš anos nakties
mums gaudžia baltos jūros prapulties
mums jūros ciklamenai o mes nieks
mums kiaukutai ir kaulai tos nakties
dabar dangus ir pragaras žydės
nėra nebus jau meilės nei mirties
 
Dabar jau mūsų neišgelbės nieks
imk kaukolę atgyjančios nakties
dangaus ieškojai žiedo prapulties
ar laimės troškai nieks čia nežydės
tik vienas baltas žodis iš mirties
nebus jau niekur nieko tik žydės
ilgi stiebai melsvėjančios nakties
 
Žiema ir mirtis: poezijos almanachas – Vilnius: Žuvėdra, 2005.
 
 
 
Vieną sušalusį runkelį
 
Užsnigo tada anksti, dar prieš Vėlines,
nepasišildysi jokioj koplytėlėj, o reikia eiti su
motule (jau numirusia) į kolchozinę runkelieną
gaudyt pabėgusių karvių.

Trekšt, trekšt! Trekšt patrekšt! – tarp didelių

burnų ir dantų, atvėpusiom lūpom, mėšlinom
uodegom... Sniegas kaip cukrus, o burokai kaip
gintaras, – kuo ne Dachau, kuo ne

Aušvicas? gyvuliui viskas saldu, o mums

jau tik pusė belieka, ir ta nugraužta, ir ta mano
ausinė, triušiakailė (mėlynas buvo triušis,
užmušiau jį – galvon su kočėlu!).
Trekšt, patrekšt! – ir taip visą žiemą su pelėmis
ant sugriuvusio pečiaus, ir treška viskas dabar,
po šiai die...
Nejau ir pas Dievą bus taip, nueini – su
runkeliu, slepiamu amžinatvei?
 
Žiema ir mirtis: poezijos almanachas – Vilnius: Žuvėdra, 2005.
 
 
 
Vienos ištarmės išsipildymas
 
Per Kalėdas,
pučiant
sniegą
nuo transformatorinės,
pagalvojau,
kad jau išsipildė
senovės babiloniečių
dievo Anu pranašystė:
 
„Jeigu taip ir toliau tęsis,
aš išleisiu
iš požemio
mirusius,
ir jie užsiveis
labiau nei gyvieji!“
 
Per savo ilgą
gyvenimą Lietuvoj
sutikau vos kelis
gyvus
žmones
 
Žiema ir mirtis: poezijos almanachas – Vilnius: Žuvėdra, 2005.