donaldas kajokas

 

 

Senis
 
raukšlėtas lapas
      plaukia upeliu
 
kieno jis –

      prisiminti negaliu

 
kadais žinojau

      klevo jis tačiau

 
ir šį žinojimą
      jau primiršau
 
žinojau viską

      net ar bus ruduo

 
bet kas iš to
 
dabar pasaulį

      težinau tik tiek

 
kiek slopų tavo
      atdūsį mirtie
 
– per daug žinai
      per daug
 
dar lauk
 
Žiema ir mirtis: poezijos almanachas – Vilnius: Žuvėdra, 2005.
 
 
 
Vasaris
 
vasaris trumpas mėnuo nesuspėsiu
vasario pūgos laimina ir slepia
vasario pūgos kloja gilų sniegą
tačiau jame sušilt aš nesuspėsiu
 
vasaris trumpas mėnuo tik jo dienos
per snaigės sparno ilgį pailgėja
toks baltas baltas o ne lango mėnuo
o ilgesys to mėnesio lyg dievas
 
o ilgesys to mėnesio alsuoja
lengva mirtim ir vėl žvelgi vasari
į mano sielą lyg žvėris prieš šuolį
bet nesuspėsi nesuspėsi broli
 
Žiema ir mirtis: poezijos almanachas – Vilnius: Žuvėdra, 2005.
 
 
 
Lozorius
 
aš baigiau aš daugiau negalvosiu
lai galvoja nendrynas dėlė
utėlės nutarkuota panosė
apsnigta Kefo tinklo skylė
lai galvoja tarmė knibždėlyne
kriauklių gaudžiančių pratisai
Mortos rankos Marijos medinė
sagė, balsas – prisėsk, pailsai
 
parkeliauti? iš kur pakeliauti?
išropoti švieson ir krutėt
šliaužt riaumot moteriauti aklauti
muštis sau į krūtinę – kaltė
ne tokia jau ir didelė, būna
didesnių būna didingesnių
gajesnių gašlesnių palaidūnų
neišėjusių net iš namų
 
blėstant minčiai drobulėn įplyšiu
– o Jeruzale! tu per skaisti
tu neši tiktai kalną o kryžių
neša vyrai prie jo prikalti
 
Žiema ir mirtis: poezijos almanachas – Vilnius: Žuvėdra, 2005.
 
 
 
Mk 16, 1
 
štai takas, juo skubančios moterys trys
ryšely aliejai kvapnioji mira
štai – aš ir paklydus avelė aušra
nes meilė galbūt ir yra mirtis
kurios galbūt ir nėra
 
Žiema ir mirtis: poezijos almanachas – Vilnius: Žuvėdra, 2005.