Mursė*
didėjanti tavo lūpa
lėkštė
tempiu į ją po naują
ratą vežimo
tu vilioji žmogiena
tarp tavo krūtų
mano pirštas kaip ir kitų
žvilga musėm nusėstas
mursė mursė
ramba – ne – rumba
įpjova raukiąs
lervas kraujas sutraukia
surambėjusia oda
kliūnantys pirštai
virpa iš geismo
lūpteli man savo meilę
lyg strėlę
su bučiniu nuodo
ramba – ne – rumba
nuo altoriaus liežuvis
pro tarpą tavo
mirtim saldus
įsirango
meldies
zebro kailį nudyrus
ramba –ne –rumba
durys nuo vyrių
kam lemta gyventi
kam mirti
___________
*–moteris iš Mursų genties Etiopijoje
Žiema ir mirtis: poezijos almanachas – Vilnius: Žuvėdra, 2005.