tekstai.lt

Mirties antologija. Žilvinas Andriušis

 

       

zilvinas andriusis
zilvinas andriusis

 

 

Žiemos Cut – upas
 
Ties gličiausia krantine kol dar trankosi būties vėjas.
Kruvinas sliekas meilės varva kupranugaris.
Ledai dengūs ir truputi vengriški.
Jau baigėsi ruduo – džonkai iš tiesų darosi.
Jau pradeda būti šalta, jau pradeda būtį paslaptys.
Laikas ateina laiku, kuris pareina žudyt.
 
Mes jau mirę – mes negalim gyventi.
Mums neduoda gyventi Marsai ir Balsai.
 
Kalbos žiūronai trečios pauzės.
Signalų, lašinių, snarglių laikai!
Blogai kai nežinai, pradebesėji ar susiduri su oru.
Ir šešėlių mazdą pasuki.
Mirėk nemiręs.
Galima mirti smerčia.
Jei ji apakelima – tai tu pakelionė.
Ir jeigu karas nebus pritempinėjęs ZUT skausmo.
Istorija būtų šešėliai ir CV – ys prie to neprisiartintų.
Lordas Baironas išsiunčia atgal mirtis.
Besitraukdamas nušaut numirėliais visus lavonus.
 

Aš žinau, kad jeigu greitai keisi istoriją, tai pas mus istorija

Akumuliatoriaus ubagas.
 

Gal kartais ir p(r)asidarė mano nuo smegenų praplyšusios akys.

Kada aš aušrinėj neįžiūriu silueto dangaus.
Akys išpažįsta 00 + Dievas.
Po sniegą Demokritas basas nãgosi.
Leonardo da Vinčio žingsniai per meną žmonių žudomi.
Mirtis žavisi buvusios imperijos kaip mirties.
O mano brolis baltas žiemos pelarGedas.
Bijojo kukutį mušti – jis mirė нeмнoгo paннимo.
Tarp debesų NO sargiškai pasielgė 5 mln žmonių.
 
Žmonės, kurie iš pradžių gentys, nes toli vandeny
Sunkūs debesys juos sukalintų.
 
Debesys(e) ir mirusiųjų plaukai.
Žvilgsnis arba žalčio šešėlis.
 
Žvilgsnis daigus ar sapno šešėlis.
O mirties savimonės! Vieningos karo saulėtinais.
Kare žinomi du dideli priešai – palikta laimė ir meilė.
Ledinės bangos nuslenka nuo bangų.
Dražė ir piktosios jūrų krakmolo dalys.
Aš noriu pajust kuo aukščiau į mirtį mosuodamas tave.
Prabučiuoti, kad karšta būtų tarp akmenų baltos meškos.
Vargas yra šaltas.
 
Karas, kuris užtruks ilgai,
Reiškia balandžių pražūtį.
 
Sugauti manekenai męža. Nes šiandien žinom.

Per radiją labai ir aiškiai sako: čia tįsta žiūrėt – vaikai ir snaigės miega.

 

Kiekvienas 5 kartus perskaitys atžalyną arba mirtį žalia linija.

Ai paukštis nurims pasiekęs savo neigiamo poveikio klaną?
Netgi šešėlių lapija šiandien pasveikino jį.
Saliamonas it su numirėliais prie jūros,
Kai taip madinga ir reikia pasikelti skverną aukščiau.

Aistringai radęs dukatą mirtimi mirsiantis Hose Marija Guaga.

O man sakė jam didžiausias sniegas pereiti per gyvenimą it nieką.

Jubiliejus ant ledo.
Ant sniego auga ministerijų vadovai.
Plokštelė, kurios parodija yra pingvinas.
Užtai šlama nedygusių vėsų šaltimi.

Pirmieji laiko giltinę suuostė tikrųjų ryšių valdybininkai.

Šiandien Monrealio apylinkėse laivuose vadinamuose Mirtėmis.

Nieko taip nebijo kaip pokalbio su mirtimi.
Skalsa – tai anksti užgesusi gyvybė.

Su alkana širdim skraidau dabar gyvendamas naujamečio šalty.

Pakitusioj Rusijoj peršalęs per sapną.
 
Smėlyne mačiau besišildančius paveikslus.
Išmestus sušalusius paveikslus.
 

Leidausi apvėluojamas savo gyvenimo ir mirties laisvalaikio.

Nušalusiai zylei sparnuoti vorai neapšviečia šiltojo kelio.

Anglijos karalienei užšąla avys ant blakstienų.
Smuiko maiše sraigės sienos nepagavo vaikštynas.
Paribys. Susikerta šunys ir laikas.
Katinai rašinėjami mirusiųjų.
Mano senatvė kaip gyva neužmirš.
Papulsi į mirtį išbudinsi ją.
 
Žiema ir mirtis: poezijos almanachas – Vilnius: Žuvėdra, 2005.