tekstai.lt

Mirties antologija. Gytis Norvilas

 

       

gytis norvilas
gytis norvilas

 

 

Penktasis puslapis
 
leidausi dviračiu nuo kalno – trūko grandinė
pušynas pasirodė – raudonas
pilnas žalčių – mojuojančių juodom liežuvių skarelėm
papėdėj jau buvo įvykusi avangardija –
mane aplenkęs „Fordas“ – ties kelių kryžkauliu
sulindo į „Žigulio“ įsčias – – – – – – – – – – – – –
saugos diržas apsliuogęs moterėlės stuburo saksofoną –

iš jo liejosi purpuro akvarelė – rankos siekė stabdžių pedalo

plaukų teptukai glamonėjo skilusio stiklo saulę
 
ir vis pagaunu save už akinių kojos –
ne vaizdas kankina mane – o aš vaizdą
 
taip panašu į paveikslą –
pasaulio sukūrimo ar
metalo laužo lydymas aukštakrosnėj
(kas beatrinks – jei yra čia ką skirti)
 
vaizdas netilpo į kelio rėmus –
kuriuo dabar einu švilpaudamas
kas už ribos – gyvenimo mėsos pirotechnika:
krumpliais nupjauta pušis – prakąstas obuolys –
išganymas – nuodėmė – vaistų tūbelės nuo echolalijos
 
niekas nežuvo – mirties nėra

(tik išsibarstymas į begalią grafito dulkių)

gyvenam gražiai – tvarkingai – be priekaištų –

ir po žeme daug nuolaidų – vairininkai atsipirko remontu –

chirurgas nepastebėjo užsivėrusių čakrų –
vainikai pinga – paminkladirbiai uždirba –
karstadirbiai sakais prakaituoja –
mokiniai į pamokas nevėluoja – – – – – – – – – –
 
tik va – kaimynas vis klausia –
kodėl tepaluotą grandinę
nešiojuos kišenėj jau antrą savaitę?
sakau – kad pakelės žalčiams erzint
 
Žiema ir mirtis: poezijos almanachas – Vilnius: Žuvėdra, 2005.
 
 
 
Papranašavimai
ant Milošo knygos viršelio
 
„Išmok nuspėt gaisrą minutė minutėn,

paskui padek savo namas, kad pateisintum pranašystę.“

Č. Milošas
 

sėdžiu prie kavinės stalo: „Mums visiems blogai baigsis...“

tarsteliu ir nusišypsau lyg prapjautas apelsinas
 
katė užbėgs už akių autobusui
moteriai iš bado valgančiai lūpdažius
be perstojo veidrodžiais sūkuriuos dūmai
jie taps atvira pornografija
 
varnai krankdami lankstysis lig žemės
vėjai neberas smilgų
 
vilkai išpjaus ištisus miestus
apvaisins keletą moterų ant La Skalos scenos
kriminalinės kronikos praneš:
„Miesto burmistras išžudė visą administracinį centrą...
žiurkėms barstydamas barbitūratus“

iškirs visą magnolijų alėją ir pastatys elitinės spermos banką

 
gersite draugų kraują kaip rytinę kavą romiai parūkant
saulė nebetilps į vaikiškas smėlio formas
 
nebejausite alkio – alkis medžios jus
užaks moterų vaginos
sujautės net šūdmusės flirtuojančios ant tvarto durų
 

lėktuvai nebekris – dings užkalnėse žydinčių aguonų laukuose

susitraukę į juodąsias dėžes
milžiniški indėnai atvirais pilvais jomis žais kauliukais
iš paskutinės Lakotos erelio plunksnos
kaštonai bombarduos vaikų darželius jau gegužį
 

guliu po stalu (gulim jau keliese): „Mums visiems blogai baigsis...“

tarsteliu ir juokiuosi atvira gerkle spjaudydamas dantų sėklytes

 
tėvai vos užgimusius vaikus veš į miestų aikštes
su lentelėmis pakaklėse:
„Palankiomis sąlygom keičiamas į dulkių siurblį“
 
fotografuositės nuodėgulių iečių miškų fonuose
žemė taps plokščia ir atmerks vėžlio akis
iš kurių išsiverš ugnikalniai
 
Gedimino pilis prasmegs skradžiai – esu tai sapnavęs

paaukota mergina iš tranšėjos pakils švytinčiu geltonu dėžiniu aitvaru

 
prisikels Kopernikas stos dvikovon su Koperfildu
Kopernikas pasikars ir ilsėsis ramybėje
 
šventikai lipdami sraigtiniais laiptais į sakyklas
nuolat dings be pėdsakų –
liksit neišteisinti amžinosios meilės nepasveikinti

nepaguosti nesutaikyti žvilgsnio nepaglostytais viršugalviais

pasmerkti dar pabūti šioj pasaulio kapsulėj
be palaiminimo išlošti porceliano unitazą
 
gaisrininkai kortomis praloš visus vandenis
visą įrangą smėlį raudoną spalvą –
užsiliepsnos ežerai
 
viltis bus paimta įkaitu –
jis išperkamas tik savo galva
(manai esąs geras derybininkas – galįs pasiūlyti vištų?)
ir išmestas į krantą lyg banginis
 
pajuodę vaikai šturmuos bankus
ir pijokaus ištisus 2000 metų
 
šaligatvių plytelės išnykusią kalba veblens
vienintelę frazę: „Are you looking for trouble?“

(dabar dar galima ir išversti: „Ar jūs laukiat traukinio?“)

 
įsiutę ornitologai tinklais išsmaugs visą Ventės ragą –
tobula instaliacija – už ją bus įteikta Šnobelio premija
 
pranašystės liks tik pranašystėmis –
nebebus kam jų patikrinti
 
mirties medžioklė su varovais bus
įtraukta į olimpiadinių sporto šakų sąrašą
miškai virs bankų sąskaitomis
tavo – vilkauogių raš(k)ytojau – knygoms leisti
apie nevykusią vaikystę etc.
(jos neatsikratysi kaip rankos paspaudimo –
tai tavo pasas)
 

dabar apsidairyk aplink – žvilgtelk į save veidrody – esi melsvas

dūmas –

vienoj rankoj kruvina gitaros styga – kitoj revolveris – plazda

                                                                  banknotų vėliavos –

mirksi švieselės – apsauginiai kruša kasininkes – esi persišvampęs

                                                                              pajuodęs
esi banke esi jau 2000 metų banke – tuštumos ertmėse – o
šypsena
                                                                                          Budos –
prisėsk ant juodosios dėžės – užtūpk – išperėk naikintuvą
 
 
Žiema ir mirtis: poezijos almanachas – Vilnius: Žuvėdra, 2005.