tekstai.lt

Mirties antologija. Aušra Kaziliūnaitė

 

       

ausra kaziliunaite
ausra kaziliunaite

 

 

moliuskas
 
jūreivis serga jūra
jo žmona jūros liga
o bulimija sergančios pandos
mielai juos apvemtų
lietum ir bambukais apmėtytų
tas lietus tai mano provincija
su dulkėtais keliais nes
priešginos mums patinka
ten prie tilto varnalėša suplasnoja
nutrūksta nuo koto ir lekia bėga
oro purslais tarsi nemunas lietųsi
į lizdą kuris dar minty
alkani pusvalandžiai kelia snapus
nuo padvėsusio laikrodžio
> pridenk jį pirštine < nuo kelio
dulkėto kelio rodyklių ir ieško naujos aukos
 
taip ir sukamės taip ir verčiamės
taip ir verčiamės per galvas
net kopėtėlių neprireikia
pirmas antras – dešimtas puslapis
kol galvos apsisuka nusisuka
milžinę galvą nusuka o
titanas apleidžia titaniką
nes kojos asfaltui alergiškos
mirė nepasikonsultavęs su vaistininku
kuriam atsirišo sportbatis ir į jį
įvertas liežuvis
ir į jį
titanai apleidžia titaniką.
dugne žila moteris be perlų vėrinio
nes priešginos mums patinka
ta sena teta niekada nedainuodavo
man lopšinės ta sena teta
visada dainuodavo lopšines
 
> šis moliuskas didelis
milžiniškas kvadratas
 
2cm – 2cm – 2cm – 2cm
nardo draustiniuose
kad jį sureikšmintum
kaišo už ausų nuogirdas
girdo lelijas
nugirdo ir pasmerkia
 
reta rūšis reta reta
aristokratiška
mėlynkraujė
nevalgoma
 
2cm – 2cm – 2cm – 2cm
kad jį sureikšmintum <
 
ir visi kiti čiūčiavimai
aaa –a aaa –a pupa ir visi kiti
neapsigauk brolau nesuvalgyk kalmaro
perlu vėriniu pasidabinusio kalmaro
jo švarkas pilkas ir kaklaraištis kilpinis
todėl tas vyrukas turi teisę sakyti
tavo batai kvadratiniai o moliuskai suvalgyti
likimas toks sukarpytas
bla – bla – bla – bla – bla
niekas tavęs neperskaitys
mano nuostabioji eilute
tu tokia pat geniali kaip filmų
apie indėnus titrai kuriuos
kaip žinia visi taip mėgsta
nuskalpuosiu tave mano brangioji eilute
apstumdysiu spurdančius ir tavęs neliks
niekas tavęs neperskaitys mano mieloji karpute
puošianti raganos nosį – pelenais virto
 
salamandra fenikse škėma
kaip indė našlė susideginsiu
apstumdysiu spurdančius ir tavęs neliks
turėjo sielos po savo ąžuolą
dabar jos ten stumdosi netelpa stovi eilėj eilutėj
 
mielasis
mielasis žmogau
jei tu esi daugiavaikė šeima
jei vakar iškosėjai 100 savo vardų ir neradai manęs
yra tik viena išeitis –
I T A K Ė.
 
Žiema ir mirtis: poezijos almanachas – Vilnius: Žuvėdra, 2005.
 
 
 
vu2
 
šiandien grabnyčios
 
būčiau reporteris –
paimčiau geriausią interviu iš kunigo
apžergusio priesakus
 
būčiau tavo mama –
negimdyčiau
 
bet raktas stovi
ant keturių abc kojų
L–Ė–L–Ė
 
kaip niekinga
kaip tobula
 
tirpsta sniegas
tilviko akelėm
tirpsta
garbanom
dailyraščiu išraitytom
 
galiu šiandien neiti į darbą
nusirauti galvą
ir žiūrėti kaip dievui bėgs kraujas
 
semtų mano skausmą motinos
ir plautų juo vaikų veidus
girdytų rytais vietoj pieno
 
Žiema ir mirtis: poezijos almanachas – Vilnius: Žuvėdra, 2005.