almenasSuėjęs dvidešimt penkerius metus jaunasis Jurgis Bretkūnas, kaip kad buvo pažadėjęs savo amžiną atilsį tėvui, nuėjo pas žolininką Virgilijų Kadatą. Kadata tada jau nebegyveno Vievėrių miestelyje, bet buvo nusikraustęs į Raudonės girios pakraštį pas anglininką Šūsnį. Ten tad ir rado Bretkūnas senąjį apylinkės žolininką.

Buvo pavakarys.

Pririšęs savo arklį netoli naujo, stipriai suręsto Šusnio namo, Bretkūnas per jau spėjusį krūmais atželti kirtimą nuėjo į miško pusę, iš kurios matėsi smilkstanti, prie medžių kamienų prigludusi, pilkšva deginamos anglių stirtos dūmų juosta. Kirtimas buvo klampus, ir kol jis pasiekė stirtą, buvo suspėjęs išbiaurot savo šviesios odos batus ir į šoną braukiamais voratinkliais sutept marškinių rankovę. Šitai jam jau ir prieš kelionę buvusį nekokį ūpą dar labiau pagadino.

Didelė, atrodo, tik šį rytą užkurta stirta matėsi jau iš tolo, bet aplink ją žmonių kaip ir nebuvo. Dūmai sunkėsi pro stirtą apklojusius velėnos luotų kraštus, aplinkui ant sutryptos žemės visur draikėsi anglys, šakų nuobiros ir skiedros. Buvo dar nešvariau kaip kirtime. Bretkūnas sustojo stirtos pilnai nepriėjęs ir dvejodamas apsidairė. Norėjo šūktelt, bet nesumojo, kokiu vardu ir ką čia dabar šaukti. Tada jis išgirdo balsą.

– Tad atėjai... Laukiau tavęs,

Bretkūnas atsisuko į pusę, iš kurios atėjo šis tylus, tarsi pavargęs, bet vis tiek labai aiškiai girdimas balsas. Atsirėmęs į senos pušies kamieną, ten sėdėjo senyvas žmogus. Jo plaukai krito tiesiom, pelenų pilkšvumo spalvos gijom vos ne iki pečių. Kaulėtas, siauras veidas buvo tarsi įrėmintas šių baigiančių žilti plaukų, ir jei ne vyro skvarbios ir labai gyvos akys, jis būtų panašėjęs į virš altorių nupieštus šventuosius.

– Manęs?.. – Iš pradžių dar apstulbintas šio tiesioginio kreipinio sumurmėjo jaunasis Bretkūnas.

– Tavęs, Jurgi, – vyras pakėlė savo tiek pat išraiškiai kaip ir veidas ploną, kaulėtą ranką ir pamojo prieiti arčiau.

Šis mostas pirminį Bretkūno nustebimą pakeitė jau ir prieš tai rusenusiu pykčiu.

– Man neatrodo, jog būtumėm to paties kilimo, kad galėtum leisti sau taip į mane kreiptis, seni! – Padėtis iš tiesų buvo beveik nepakenčiama. Dėlei kadaise padaryto pažado, jis. tiesioginis Dubių dvaro tėvynainis, turėjo ieškoti po miškus kažkokio perkaršusio mužiko ir užtai dar buvo įžeidinėjamas visiškai nepernešamu familiarumu. – Valdyk savo liežuvį. Nežinai, kas esu?.. – Pykčio įkarštyje jis net nepastebėjo žodžių ir padėties sudarytos ironijos.

– Tariau – Jurgis. Tebūnie – Jo Mylista Jurgis Bretkūnas – Pakartojo žmogus, jo kaulėta ranka kaip kokia plevenanti, pilka plaštakė vėl pakilo ir šį kartą parodė į save. – Aš – Kadata. Jūsų amžiną atilsį tėvelis bus pasakojęs...

– Ponas! Jo Mylista Bretkūnas, kaip tau! Tik man jis tėvas. – Iš tiesų, pirmą kartą tokia padėtis buvo ištikusi jaunąjį Bretkūną, ir jam visai nebuvo aišku, kaip elgtis. Kadata žiūrėjo į jį tiriančiu žvilgsniu tarsi kažko ieškotų, ir jo laikysenoj visiškai nebuvo Bretkūnui įprasto nuolankumo. Aplinkui į viršų kilo medžiai ir jų kamienais plaikstėsi iš didelės stirtos besiskverbiantys dūmai. Visa aplinka tarsi pabrėžė, kad jis čia buvo svetimas. Nesugriebė ką toliau sakyti Bretkūnas, tad nusispiovė ir buvo beapsisukąs eiti atgal, bet dvejodamas sustojo, nes visai toje pačioje vietoje, kur jis prasibrovė pro kirtimo krūmus, dabar stovėjo neaukštas, pečiuitas ir išskirtinai suodinas vyras. Jo skranda, veidas, plačios kaip lopetos rankos ir net pašiurpusi, iš esmės gal šviesių plaukų barzda buvo tarsi anglim persotinti.

– Čia, matai, Jo Mylista Jurgis Bretkūnas atėjo – tokiu pat ramiu balsu, kaip ir prieš tai, paaiškino Kadata naujai atvykusiam. – O ten, Mylista, tai Šūsnys. – Žmogus taipogis neparodė nustebimo. Jis pritardamas krestelėjo galvą, tarsi pas juos, į šį smilkstantį miško užkampį, kasdien lankytųsi kilmingi ponaičiai. Bretkūnas atsiduso ir liko stovėti.

– Tai tvarkoj, atėjau. Kalbėk, ką turėjai kalbėt, seni.

– Jūs atleisit man... Bet, matot, aš jau laukiau Tamstos ir galvojau... Taip. Seniai galvojau apie jus . . . – Kadata pamažu nusišypsojo, ir jo siauras veidas šypsnyje kiek praplatėjo. – Kad seniai galvojau, tai ir atrodė man, jog mes seniai pažįstami.

– Aš pažintis renkuosi iš savo luomo – tarė sausai Bretkūnas, Jo pyktis buvo nuslūgęs, bet jis vis tiek aštriai jautė šios padėties priešiškumą jo įprastiems santykiams su žmonėmis. – Esu čia tik dėl to, kad prižadėjau savo amžiną atilsį tėvui...

– Na, taip... Bet matot, sunku duoti patarimus be pažinties ... Aš norėjau ... Aš tamstos didžiai gerbiamam tėveliui...

– Suprask, seni, kad ne patarimų atėjau. Žodis buvo duotas, ir tik jo laikausi. Atbambėk apie savo tas žvaigždes, sumokėsiu ir eisiu. – Bretkūnas ištraukė iš kišenės monetą ir, pametėjęs ją į orą, vėl sugavo. Slidus aukso sunkumas veikė jį raminančiai.

– Man, Mylista, jau užmokėta. Iš tamstos teprašysiu truputį kantrybės. Matote... Aš norėjau... Šį kartą pakilo abi kaulėtosios rankos, tarsi norėdamos apglėbti ir sutūrėti tą norą, kuris sunkiai davėsi išreiškiamas žodžiais. Pakilo ir nusileido vėl. Kadata lėtai palingavo galvą. – Ne. . . Gal geriau pradėsime, kaip jūs sakėte, nuo žvaigždžių…

– Pradėk, bet prieš tai norėčiau pastebėt, kad man tai nusispiauti! Tik nusispiauti! – Bretkūnas žodžius ištarė su tinkama panieka, ir šitai jam net pataisė ūpą. Apie šį įvadą jis kaip tik ir galvojo, kai jojo miško keliu į Šusnio buveinę. – Žinok tai, seni. Aš esu studijavęs Vilniuje! Akademijoje, pas jėzuitus! Esu buvęs Varšuvoj ir Vienoj. Žinau mokslus. Niekai tie visi kliedėjimai apie likimus! Nors ir mano nuosavas tėvas tikėjo, niekai ir prasimanymai! Niutonas išrišo visus žvaigždžių dėsnius. Traukos jėga jas ten palaiko ir stumdo, ir niekas neriša jų su mumis. Niekas! – Pabaigęs jis net nusišypsojo ir pakreipęs galvą pažiūrėjo, kokį įspūdį tie žodžiai paliko abiems vyrams. Kadata tik trumpam suspaudė lūpas, kad tos atrodė dar plonesnės, ir kilstelėjo antakius. Antrasis, vadinamas Šusniu, buvo daugiau nustebintas. Jis buvo nuėjęs prie stirtos, bet iš ten stropiai sekė pokalbį, dabar jis pasirėmė ant kastuvo, kuriuo taisinėjo rūkstančią velėną, ir pasviro į priekį. Jo suodiname veide ypač raiškiai matomos akys klausančiai keliavo nuo Ka-datos prie Bretkūno ir atgal.

– Nusispiaut man visa tai, seni, – pakartojo gardžiuodamasis žodžiais Bretkūnas, – bet atbambėk, už ką tau buvo sumokėta, ir eisiu...

Minutei Kadata tylėjo. Kai jis prabilo, balsas skambėjo tiek pat ramiai, kaip ir prieš tai, tik gal labiau pavargusiai. – Skaičiau tą jūsų Niutoną... – tarė jis. – Skaičiau, ir jis gerai rašo, bet rašo jis ne apie viską Traukos jėga suriša žvaigždes ir nustato jų kelius... Suriša jas vieną su kita, ir tas surišimas tampa jų likimu. Bet yra ryšiai ir kiti... – Kaulėtosios rankos vėl suplazdėjo, lyg norėdamos atsekti nematomų jėgų gijas. – Sukas keliai žvaigždžių viršuje, mūsų sukas čia apačioje... Bet viskas gi sutverta vieno Kūrėjo, gerbiamas Mylista Bretkūnai, tad viskas turi bendrus metmenis. Žvaigždės tuo gelbsti mums, kad mes matom jų kelius, o savųjų neįregim. Bet įrašyti jie ir ten, reikia mokėt tik suprast ir skaityt...

Bretkūnas nekantriai trūktelėjo pečiais. – Nusispiaut man! – Pakartojo jis. – Gaišini laiką tik.

– Atleiskit man, senam žmogui, bet laiko aš turiu, o greit nemoku. Jūsų atvejis, tikėkit manim, jūsų atvejis taip ypatingas, kad negali skubėti. Ramybės man nedavė šiuos 25-erius metus. Pasiklausykit tad. Atsisėskit verčiau. Šūsnys štai atneš kaladę. Ne taip jau daili, bet vis patogiau sėdint...

– Jūsų amžiną atilsį gerbiamas tėvelis pageidavo, kad aš jo pirmgimiui sūnui žvaigždes išskaityčiau kuo tiksliausiai. Iš anksto buvau jau išskaitęs, kad gims būtent sūnus...

– Galimybė viena iš dviejų, – įsiterpė Bretkūnas. – Menkas pasiekimas. – Jis sėdėjo dabar ant atritentos kaladės, buvo nusprendęs visgi išklausyt šio senio, bet jautė reikalą pabrėžt savo priešiškumą. Po kaire dar vis lėtai smilko ta didžioji, velėnomis apkrauta deginamų anglių stirta. Šūsnys stropiai dalijo dėmesį tarp vedamo pokalbio ir savo, ne tiek jau laiko reikalaujančio darbo. Kai tik kur balkšva dūmų juosta praskaidrėdavo ir prasiverždavo oro ištroškę liepsnos liežuviai, jis priėjęs tą vietą taikliai apipildavo žemėm. Likusį laiką jis stovėjo netoliese ir, persisvėręs ant savo kastuvo, įdėmiai sekė pokalbį. Žolininkas Kadata taipogis buvo prisėdęs arčiau stirtos, nes, kylant vakaro rasai iš pakrūmių, ėmė spiestis uodai. Smilkstantys stirtos dūmai juos bent kiek laikė atokiau. Kadata pažvelgė į Bretkūną ir lėtai papurtė galvą.

– Nevisai viena galimybė iš dviejų, jaunasai pone… Nes pasitaiko... – Jo išraiški ranka suvirpėjo vėl, bet šį kartą nepabrėždama, o nutraukdama į šoną klystančią mintį. – Daug ko pasitaiko, kas nesurašyta ir visose Vilniaus akademijos knygose. Bet ne tai dabar svarbu. Turėjo gimt sūnus, o aš turėjau išskaityt jam žvaigždes. Buvau tad pakviestas į Dubius dar prieš jos aukštai gerbiamos ponios laiką. Privalėjau išskaityt žvaigždžių padėtį tokią, kokia ji buvo kaip tik tą akies mirksnį, kada naujagimis pasieks šį pasaulį... – Galėjau gimti dieną.

– Gimėte vienuolika su puse minutės po pirmos nakties, kuri išaušo į rugsėjo dvidešimt ketvirtą dieną. 1744-tais metais mūsų Viešpaties. Aš buvau išskaitęs, kad gimsite naktį...

– Galėjo būt apsiniaukus... – Bretkūnas pliaukštelėjo sau per riešą, ir vietoje, kur buvo įsisiurbęs uodas, liko ištryškus raudona žymė.

– Buvo jaunas mėnuo ir dangus be debesėlio. Skaidrus nuo krašto iki krašto.

– Ir taip lygiai ligi akimirkos viską žinojai, seni?

– Daugiau kaip akimirka neklydau… Žinote Bukontų piliakalnį?

– Kaip nežinosi? Vos ketvirtis varsto į rytus.

– 627 žingsniai, – lėtai tarė Kadata. – Lygiai tiek nuo šoninių dvaro durų, kur tuo metu buvo aukštai gerbiamos ponios miegamasis, iki tos vietos ant piliakalnio viršaus, kur buvau pastatęs savo trikampį. Neaukštas tai piliakalnis, bet aplinkui lygu – tad visas dangus nuo ten matosi. Nuo ten tad atskaičiavau žingsnius, kad tiksliai žinočiau, kiek laiko man truks nueiti. Išėjo aštuonios minutės ir dar trys skaičiavimai. Tą laiką tad turėjau atskaičiuot, kad nustatyčiau žvaigždžių padėtį lygiai gimimo akimirkai. Žingsnių buvo 627. Niekad to nepamiršiu.

Kadata nutęsė ir susimąstęs pažvelgė į medžių viršūnes. Kažkur ten aukštai nudžiūvusią saką kaleno genys. Bretkūnas nesumojo kuo įsiterpti, be to, visai prieš jo norą, pasakojimas buvo bepradedąs apvaldyti ir jį.

– Na ir? – teištarė jis.

– Ir viskas klojosi gerai. Gimdymas buvo lengvas. Kai tik kūdikis pirmą kartą išbandė savo balsą, aš išėjau pro duris įr, pusbalsiu skaičiuodamas žingsnius, pradėjau eit piliakalnio link. Kodėl skaičiavau? Mat supratau, jog žmogus tokiu laiku gali iš susijaudinimo visai nejučiomis pagreitint savo įprastą žingsnį. To nenorėjau. Norėjau nueit iki trikampio tiksliai savo prieš tai atmatuotu laiku. Puiki buvo naktis. Ant žemės tamsu, bet užtat žvaigždės žėrėjo kuo aiškiausiai. Aš perėjau per sodą, pro mažuosius sodo vartus ir, aplenkdamas Bukontų kaimo trobas, pažįstamu jau taku ėjau į tamsą, kur turėjo būt piliakalnis. Kaip tik, kai pražengiau pro gatvę, vedančią į kaimą, ir skaičiavau 283-čią žingsnį, beveik kaktomušom susidūriau su iš priešingos pusės atskubančiu žmogum. Tamsi buvo naktis, tai tiesa, bet ne tiek tamsi, kad žmogaus priešais savęs nepastebėtum. Abudu, matyt, buvom labai jau užsiėmę. Pasirodo, tai buvo stamboka moteriškė, kuri irgi kažkur skubėjo, nes nei ji supyko, nei atsiprašė, tik tarsi man, tarsi sau susijaudinusį tarė – „Jau gimė! Laimingai gimė!” – ir nuėjo tolyn į tamsą. Aš buvau kiek sutrikęs, bet tuo metu nebuvo kada apie tai daugiau galvoti. Skaičiavau žingsnius toliau ir, matyt, skaičiavau tiksliai, nes pasiekiau trikampį lygiai 627-tu.

Nustačiau planetų padėtį. Išmatavau kampus tarp jų. Po to atėmiau nuotolį, kurį jos turėjo pajudėt per tas aštuonias minutes, kurias aš ėjau į kalną. Turėjau tada labai tikslią padėtį žvaigždžių, po kuriomis kūdikis gimė. Labai tikslią. Užtat tikslų galėjau skaityt ir likimą.

Kadata nutilo ir abiem rankom suspaudė savo kaktą tarsi ten susikaupusias mintis reikėtų apgaubt ir sugrūsti atgal.

– Na ir? Kaip buvo pagaliau? – paklausė Bretkūnas.

Šūsnys prislinko arčiau ir pakreipė į kalbėtojo pusę savo sveikąją, dešinę ausį.

Kadata atsiduso. Abi jo rankos vėl pakilo, lyg dar kartą norėdamos pabandyti sugriebt tą kažką taip sunkiai apčiuopiamo, jos sustingo pusiaukelyje ir vėl bejėgiškai nusileido ant kelių.

– Sunkumas tas, kad tuo tarpu viskas buvo aišku… Aiškus raštas... Užsimerkęs dar ir dabar matau žvaigždžių padėtį. Rodos, negalėjau klysti.

– Bet ką, seni? Ką skaitei?

– Kad kūdikiui lemta tapt vieninteliu dvaro paveldėtoju.

– Ir viskas?!.. – Kol jį valdė laukimo įtampa, Bretkūnas buvo aprimęs, dabar vėl grįžo suerzintas paniekos jausmas. – Šitiek tai bet kuri čigonė galėjo pavapėti. Žinoma, turėjau paveldėt dvarą! Esu vienintelis sūnus!

– Ne viskas… Galėsiu pasakyt ir daugiau, bet šitai visgi svarbiausia, mat... – Kadata, atrodė, dar vis rinko žodžius dar vis neišreikštai minčiai. – Be to, ir šitokiu atveju tai nėra paprasta. Galėjo gi gimti daugiau sūnų, galėjo gi pirmgimis mirt prieš laiką. Bet ne tai buvo įrašyta žvaigždėse. Aiškiai ten skaičiau, kad kūdikis, ir jis vienintelis, paveldės dvarą.

– Ir aklai vištai grūdas pasitaiko.

– Dar nesuprantat tamsta. Sunkumas mat tas, kad žvaigždės turėjo klysti. Vienintelis – sakė jos, o kūdikių buvo – du. Du toje pačioje akimirkoj ir vietoj.

– Du?! – Bretkūną suėmė keistas noras apsižvalgyti. – Ką čia kliedi, seni?

– Truputį kantrybės dar – ir neužilgo baigsiu. Grįžau į dvarą ir prie žvakių šviesos apžiūrėjau naujagimį, ar nėra kokių ženklų. Po to viską, ką buvau išskaitęs, išdėsčiau gerbiamam Mylistai Bretkūnui. Tuo tarsi ir baigtas buvo mano darbas. Vos brėško tada, ir daugumas po įtemptos nakties atgulė dar pailsėt, bet mane buvo suėmęs keistas neramumas. nusprendžiau tada nueit iki piliakalnio. Gal save nuramint vėl skaičiavau žingsnius, skaičiavau ir kai tariau 283-čią, sustojau kaip pritrenktas. Moteriškė, su kuria prieš kelias valandas tamsoj susidūriau, gi skubėjo iš priešingos pusės. Labai aiškiai atminiau jos žodžius „Jau gimė! Laimingai gimė!” Jokiu būdu ji negalėjo žinoti apie gimimą dvare.

Sustojau ir apsidairiau.

Pilkoje rytmečio šviesoje dabar matėsi pagal gatvę išrikiuotos susmegusios Bukontų kaimo trobelės. Anksti buvo, bet kaimas jau budo. Giedojo tretieji gaidžiai, kur-ne-kur girgždėjo rytmetinį vandenį iš šulinio keldamos svirtys. Aš pradėjau žengti tuo pačiu pastoviu žingsniu kaimo link ir pradėjau vėl skaičiuoti iš pradžių. Lygiai 283-čiame žingsnyje sustojau prie vienos trobos slenksčio. Menka buvo troba. Žvirblių iškapotas, pašiuręs šiaudinis stogas, pajuodusiom samanom užkaišyta netašytų rąstų siena, atstumiama lentele užsklęsti maži langiukai ir virvagaliu užkabintos durys. Tokia buvo, žodžiu, kaip ir kitos Bukontų kaimo baudžiauninkų trobos. Aš dar dvejodamas stovėjau, kai atsivėrė durys ir prieš mane pasirodė senyva, stamboka moteriškė mediniu kibiru rankoje. Ji, žinoma, nustebo, sušnabždėjo kažką ir atsitraukė. Galėjau tada apžvelgti visą jų menką trobą. Lova tebuvo viena, pastatyta prie sienos už pečiaus. Iš lovos į mane žiūrėjo pavargusiu veidu jauna moteris. Šalia jos gulėjo į marškas suvystytas kūdikis.

Tada iš tiesų nujaučiau jau viską, bet dar turėjau būt visiškai tikras. Po pirmojo nustebimo abi moterys pasirodė esančios pakankamai drąsios. Taip, sutiko senoji, tai su ja buvo susidurta naktį. Ji mat skubėjo į dvarą pranešti žentui, kuris tą naktį buvo paskirtas arklius saugoti, kad jo pirmasis sūnus gimė laimingai. Klausiau, ar tuoj kūdikiui gimus ji išėjo? Tučtuoj pat, atsakė. Kai tik tas suriko, jau ji ėjo pro duris. Gimdyvę mat prižiūrėjo kaimynė, o tas žentas taip nekantravo, kad vos su tijūnu nesusimušė, kai jį paskyrė arklių saugoti tą naktį.

Abejonių nėra. Abu kūdikiai gimė tuo pačiu metu…

Kadata nutilo, Bretkūnas suraukė savo lygią kaktą, – tarsi kažką nevisai suprasdamas.

– Bet... Visą laiką gi gimsta tų chlopų.

– Šis kūdikis gimė tą pačią akimirką, po tom pačiom žvaigždėm.

– Ką?.. Tu?!.. Tu, seni, drįsti mane lyginti su kažkokiu... Kažkokios nudriskusios muzikės benkartu?!..

– Vedus ji buvo moteris. Pavardė Vebrienė.

– Ar man svarbu, ar ji… Vebrienė sakai?.. – Bretkūnas buvo beatsistojąs, bet dabar vėl prisėdo. Kadata tvirtinančiai palingavo galvą.

– Pažinojau tokią... – pirmąkart per visą pokalbį prabilo Šūsnys. Jo balsas buvo žemesnis, bet toks pat ramus, kaip Kadatos.

Bretkūnas, baidydamas uodus ar jį apnikusias mintis, nekantriai pamojo rankom. – Na tai kas?.. Didelio čia daikto, kad Vebrienė?

– Atsimenat ją, Mylista?

– Auklė buvo. Kaip čia neatsiminsi... Bet... – Jis ryžtingai papurtė galvą ir kreivai šyptelėjo. – Žvaigždes čia įvelsi, seni? Nieko panašaus. Visai tai paprasta. Žinoma. Gi visada tokiu atveju parenkama sveika moteris, naujai atėjusi į pieną. Gal kitos tuo metu Dubių dvaro valdose nebuvo. Be to, Bukontai arčiausia. Nieko čia dėtos žvaigždės, seni.

– Pasimirė ana. Pamenu, kaip laidojo... – Vėl savo ramiu, žemu balsu tarė Šūsnys. Bretkūnas piktai dėbtelėjo į jį.

– Na taip. Mįrė, kai buvau Vilniuje. Tik grįžęs sužinojau. Aš... – Jis tarsi norėjo dar sakyt kažką daugiau, bet tik truktelėjo pečiais, – Na, nieko. Gera buvo moteris. Bet, jei tu senį bandai?..

– Ale sūnų? Nepamenu, kad būt turėjus sūnų?.. – Toliau savo mintį tęsė Šūsnys.

– Jis mirė, – tyliai tarė Kadata. – Vos keletos mėnesių sulaukęs mirė...

– Tai, žinia. Be motinos pieno... – Šūsnys dabar tiesiai pažvelgė į Bretkūną, ir jo didelės, suodinos rankos tvirčiau suspaudė anglims skirto kastuvo kotą. Bretkūnas, atrodė, nejautė to nebylaus kaltinimo, bet aiškiai jautė pagarbos stoką.

– Tai šitaip, seni? Tu nori lygint? Tvarkoj! – Jis atsitiesė ir spiovė į stirtos pusę, vos neužkliudydamas ant kastuvo atsirėmusiu Šusnio. – Pažiūrėk tad gerai, ką tavo žvaigždės kliedi. Įrašyta – gimstantis paveldės dvarą, o vienas gimsta rūmuose, kitas bakūžėj. Vienam žemės, vardas, garbė ir visos teisės, kitam, jei ir būtų jis gyvenęs, tik teisė dirbt tą žemę. Kaip tad išpuolė, tai tik teisė būt ja apklotam. Kas bendro šituose likimuose, sakyk?

– Mat buvo bendro... Vebrienė…

– Pats nežinai, ką sapalioji, seni. Tai tik pabrėžia skirtumą. Man ne tik viskas, ką minėjau, bet ir jam skirtas gimtosios motinos pienas. Taip, ir ne tik pienas, bet ir jos meilė bei glamonės! Nes mylėjo mane ta muzikė! Ir dar kaip mylėjo! Vienintelis jai buvau. Su tuo pienu iščiulpiau aš ir jos motinos meilę. Tikram jos vaikui tik keli kastuvai žemės! Visa tai užtai, jog kilmingų ponių krūtys nėra tam sutvertos kad vaikai jas ištampytų. Ką sakysi dabar, seni?

Kadata neatsakė nieko, bet užtat Šūsnys atsitiesė. Bretkūnas to nepastebėjo, nes jis iš viso nesiteikė į Šūsnį žvelgti.

– Užsmaugei jį... – Ištarė Šūsnys, ir šį kartą jo žemas balsas švokštė pro sukąstus dantis. Atsisuko į Šūsnį abu. Savotiškas tai buvo vaizdas. Kurį laiką neprižiūrimos stirtos liepsna jau anksčiau buvo išsiveržus pro velėnos tarpus, ir dabar ugnis apgaubė visą stirtos pakraštį. Prieš tai tik smilkstantys, pilkšvi dūmai dabar sugarankščiavo tirštai juoda versme, versme, kurios šerdyje blykčiojo liepsnos liežuviai ir prieš kurią stovėjo išsižergęs, suodinas ir didelėse kaip lopetos rankose įsitvėręs kastuvą Šūsnys.

– Užsmaugei jį. – Tuo pat švokštančiu balsu pakartojo Šūsnys ir žengė žingsnį į priekį. Jo dantys blykstelėjo suodinos, išsikerojusios barzdos juodymėj ir, užbaigus žodį „užsmaugei'' liko, boluoti. Dūmai tvino aplink jį. Aitrūs, velėnos ir balų dumblo juodumu persotinti dūmai.

Bretkūnas pašoko ir metės atgal. Šis jo veiksmas buvo visai instinktyvus, ir kol jis iš viso atsikvošėjo jog jis, Dubių dvaro ponas, bėga nuo kastuvą įsitverusio mužiko, buvo jau nutolęs bent trejais gerais šuoliais. Jis sustojo, graibės šoblės, kurią, deja, buvo palikęs, ir apsisuko.

– Jūs drįstat!. Jūs chamai, jūs... – šaukė jis, bet tada dūmai pavijo jį. Vėjas dvelkė .kirtimo pakraščiu ir suko visą išsiveržusią, juodą versmę į namo pusę. Dabar jie apgaubė jį ir tvino tolyn. Prie dūmų Bretkūnas nebuvo pratęs. Jį užsmaugė kosulys, graužė akis, ir jis bijojo jas užmerkti, nes jam vaizdavosi kastuvą iškėlęs, išsišiepęs, boluojančiais dantim Šūsnys. Neliko nieko kito, kaip bėgti. Springdamas dūmais, klupdamas per krūmus, jis pramintu taku bėgo į namo pusę, kur buvo pririštas jo arklys.

Prie stirtos likęs Šūsnys buvo užsiėmęs svarbesniu darbu. Reikėjo sutramdyti ugnį. Pirma, keliais kupinais drėgnos žemės pasėmimais jis užslopino pačią liepsnom tvaskančią ugnies šerdį, tada, įsibrovęs tiesiai prie stirtos, kastuvu užplojo pradegusios velėnos kraštus. Dūmai dar tirštai smilko, bet jų versmė jau buvo pakirsta. Nebeskubėdamas jis drėgna žeme aplygino apanglėjusį lopą, kur buvo prasiveržusi ugnis. Tik tada Šūsnys sustojo ir, pasirėmęs ant kastuvo, įsiklausė. Sustojo ir Kadata, kuris buvo taipogis pašokęs ir iš atokiau sukrautos krūvos nešė velėnos luitus. Spragsėdamos blėso drėgna žeme užpiltos paskutinės žarijos. Kitame skynimo gale suprunkštė arklys, ir po to pasigirdo prislopintas kanopų dunksėjimas.

– Kaip savo rankom užsmaugė tą vaiką – vėl ramiu, tik gal daugiau pavargusiu balsu tarė Šūsnys. Jie dar paklausė, bet kanopų garsas greit ištirpo. Tada abu vyrai pažiūrėjo vienas į kitą. Klausimo žodžiais išreikšti nereikėjo, jis buvo aiškiai įrašytas Šusnio akyse.

Kadata pamažu atsisėdo. Jis atsilošė į pušies kamieną ir atsiduso.

– Sakai, kieno teisybė?.. Kieno teisybė – žvaigždžių, ar jo? – tarė jis. Šūsnys vos pastebimai linktelėjo galvą.

– Teisybė?.. Klausimas čia liko. Pirma reik mokėt paklaust klausimą, tada tik... Mat, aš maniau... Maniau… – Kadata vėl iškėlė abi kaulėtas rankas, jos dabar buvo truputį žemėtos. Nebuvo kas jom apglėbti, bet dešinioji paliko iškelta ir išsitiesė pirštu rodydama į properšą tarp medžių viršūnių. – Anava!.. Ten vakarinė sužibo. Ji visada būna pirmoji. Knygose ją Venera vadina.

Šūsnys pažvelgė per petį, primerkęs akį pažiūrėjo į išties dar šviesiame vakaro danguje aiškiai žibančią žvaigždę. – Kieno teisybė? – Paprastai paklausė jis.

– Kaip gali būt likimas lygus tam iš rūmų ir tam iš bakūžės? Ne šitas klausimas, Šūsny. Klausimas, koks skirtumas iš to.. Klausimas, kas būna pirma ir kas svarbiau – žmogus ar likimas?

– Tai teisus jis?

– Ne tai sakiau. Klausimas, ar žvaigždės tą naktį vienuolika minučių po pirmos lėmė likimą gimstančiam, ar tą akimirką jau buvo likimas, kuris ieškojo žmogaus? Klausimas, ką tvėrė Dievas šeštąją dieną – Adomą ar pirmąjį nusidėjėlį.

– Ponaitis iš dvaro puto vogtu motinos pienu, o tas iš bakūžės žindo skuduran įrištą duoną, kol pasimirė ... Kur čia klausimas?..

– Šis kur atėjo čia, Šūsny, – tarė lėtai, bet tvirtai Kadata, – šis ponaitis yra tas iš bakūžės.

– Šitas!.. – Šūsnys sušvokštė įtraukdamas orą, ir jo burna liko pravira.

– Taip. Šitas. Aš apžiūrėjau ir antrąjį vaiką tą rytą. Apžiūrėjau gal net nuodugniau, kaip naujagimį dvare. Vebrienės kūdikis turėjo apgamą po kaire pažastim, nedidelę, bet ryškią, šiaip vaikai buvo panašūs. Ir ji pati man įspūdį paliko tą rytą. Šiaip gi nuolankios būna tos moterys, bet ne ji. Išburkit laimę jam, sakė ji man, nes tokio kūdikio nėra ir nebus daugiau. O ką duosi man? Klausiau. Viską, sakė ji, viską už jo laimę, savo štai ranką ar širdį iš krūtinės. Maniau, kad po gimdymo ji dar karščiavo, aplamai buvau visai sumišęs. „Jis paveldės dvarą”, tariau jai. Nežinau, ar pats tą galėjau tikėt, bet taip gi buvau išskaitęs. Nežinau, ar tikėjo ji, ji tik paspaudė man ranką, atsigulė ir užsimerkė. Aš išėjau.

Kai užsukau į dvarą po dviejų savaičių, nes bent tiek laiko reikia, kad ką išskaitytum iš kūdikio delno, ponios paliepta vaiką atnešė jau Vebrienė. Ji šypsojos man drąsiai į akis ir glaudė kūdikį prie savęs. Aš apžiūrėjau jį. Turėjo apgamą po kaire pažastim. Nedidelę, bet ryškią.

– Dieve aukštybėse! Tikrai tas iš bakūžės – sušnibždėjo Šūsnys.

– Tikrai tas. Kaip ji tai padarė, nežinau. Greičiausiai tai įvyko tą pačią dieną. Gal kai ją pakvietė į dvarą, ji jau numanė kodėl. Gal pintinėj atsinešė savąjį... Kūdikis gi buvo atiduotas jai maitint. Nežinau. Bet, kaip sakiau, ne tai svarbu, nes lieka klausimas...

– Ir nesakei tu nieko?..

– Kad jaučiau, jog ne man ką sakyti. Ne mano rankose tai. Paprašiau tik, kad tėvas jam lieptų pas mane ateiti dvidešimt penkerių suėjus.

– Nesakei jam dabarties!..

– Nebuvo ką sakyt, Šūsny. Šito prieš tai nežinojau, nes...

– Dieve aukštybėse! Tad teisybė jų! – Šūsnys pakėlė akis į dangų. Žvaigždžių jau žiebės vis daugiau, ir aplinkui tirštėjo tamsa. – Tad mirė ponaitis, ir liko savas žmogus.

– Mirė žmogus, bet liko ponaitis, Šūsny. Ir liko klausimas.

Šūsnys nuleido žvilgsnį. – Ne man tai suprast – tarė jis lėtai.

Abu nutilo ir gal užtai, kad nustojo taip įtemptai galvoję, pastebėjo, kaip visur aplink juos tvinsta vėlyvo vakaro garsai. Tankmėje suūbavo pelėda, lyg jai pritardamas kimiai šūktelėjo iš skynimų gužutis, iš dešinės, iš kairės, iš visų pusių, pradėjo kurkti varlės. Pirma pavieniui, ir dar galėjai atskirti varlės balsą, bet tuoj pritarė kitos, ir garsai liejos, augo ir kilo tarsi vientisas tvanas. Balų čia apylinkėje buvo daug, tad kai įsijungė visi jų gyventojai, atrodė, jog pati žemė virpa vientisu garsų bangavimu. Apie ausis vis įkyriau zvimbė uodai.

– Ale ir apniko šiąnakt... – uodų vaikyt Šūsnys nė nebandė. Bergždžias tai būtų buvęs rankom mosakavimas. Prisėdo verčiau dar arčiau tebesmilkstančios stirtos. – O žinai... Pamislyjau aš... – tęsė jis lėtai. – Neužtenka, regis, keist tuos ponus, reik juos nubraukt iš viso...

– Ką ten sakai?..

– Išmušt juos. Kad nebūtų ponų iš viso... Trumpam tarsi vėl aptilo naktis. Nuslūgo banguojantis varlių dundėjimas, ir tik blausiai girdėjos perkūno oželio mekenimas.

– Niekus kalbi, Šūsny, – tvirtai tarė Kadata. – Pačius niekus.

– Mažne bus ir taip – sutiko Šūsnys. – Ar mano čia galvai?.. Na, bet ir plyšoja tos varlės... Gal veselę kelia... – užbaigė jis, ir naktį vėl užvaldė banguojantis varlių choras.

 

Aidai, 1973 m., Nr. 3 (kovas)

Absoliuta Andželika Lukaitė 4 Achille Campanile 4 Adolfas Juršėnas 1 Adolfas Mekas 1 Adomas Lastas 5 Agnė Biliūnaitė 9 Agnė Klimavičiūtė 1 Agnė Narušytė 1 Agnė Žagrakalytė 29 Aidas Jurašius 2 Aidas Marčėnas 45 Aistė Ptakauskaitė 9 Aivaras Veiknys 8 Albertas Zalatorius 3 Albert Camus 4 Albinas Bernotas 3 Albinas Žukauskas 3 Aldona Liobytė 1 Aldona Ruseckaitė 4 Aldona Veščiūnaitė 14 Aldous Huxley 15 Aleksandra Fomina 22 Alfas Pakėnas 6 Alfonsas Andriuškevičius 29 Alfonsas Bukontas 2 Alfonsas Gricius 2 Alfonsas Nyka-Niliūnas 22 Alfonsas Šimėnas 1 Alfredas Guščius 22 Algimantas Baltakis 27 Algimantas Julijonas Stankevičius 3 Algimantas Krinčius 9 Algimantas Lyva 11 Algimantas Mackus 12 Algimantas Mikuta 33 Algirdas Landsbergis 23 Algirdas Titus Antanaitis 3 Algirdas Verba 7 Algis Kalėda 1 Alis Balbierius 29 Allen Ginsberg 3 Almantas Samalavičius 2 Alma Riebždaitė 6 Almis Grybauskas 8 Alvydas Surblys 2 Alvydas Valenta 12 Alvydas Šlepikas 25 Andrej Chadanovič 5 Andrius Jakučiūnas 20 Andrius Jevsejevas 1 Andrius Konickis 1 Andrius Pulkauninkas 2 Andrius Sietynas 2 Andrzej Bursa 4 Andrzej Stasiuk 2 Andrė Eivaitė 1 Angelė Jasevičienė 10 Antanas A. Jonynas 28 Antanas Andrijauskas 1 Antanas Gailius 4 Antanas Gustaitis 6 Antanas Jasmantas 4 Antanas Jonynas 1 Antanas Kalanavičius 2 Antanas Masionis 3 Antanas Miškinis 2 Antanas Ramonas 8 Antanas Rimydis 10 Antanas Vaičiulaitis 9 Antanas Venclova 8 Antanas Šimkus 15 Antanas Škėma 9 Arkadij Averčenko 6 Arkadij Strugackij 2 Arnas Ališauskas 11 Arnas Dubra 1 Artūras Gelusevičius 5 Artūras Imbrasas 4 Artūras Tereškinas 7 Artūras Valionis 13 Arvydas Genys 2 Arvydas Sabonis 1 Arūnas Spraunius 23 Arūnas Sverdiolas 1 Asta Plechavičiūtė 11 Audinga Tikuišienė 1 Audronė Barūnaitė Welleke 1 Audronė Urbonaitė 1 Audronė Žukauskaitė 2 Augustinas Raginis 11 Aurelija Mykolaitytė 1 Aurimas Lukoševičius 1 Auris Radzevičius-Radzius 2 Austėja Čepauskaitė 1 Austė Pečiūraitė 1 Aušra Kaziliūnaitė 24 Balys Auginas 4 Balys Sruoga 19 Belcampo 4 Benediktas Januševičius 39 Bernardas Brazdžionis 3 Birutė Jonuškaitė 28 Birutė Marcinkevičiūtė-Mar 2 Birutė Pūkelevičiūtė 19 Bogdan Chorążuk 2 Boris Strugackij 2 Brigita Speičytė 17 Bronius Radzevičius 8 Bronius Vaškelis 5 Castor&Pollux 74 Catherine Tice 1 Charles Baudelaire 5 Charles Bukowski 18 Charles Simic 6 Christoph Zürcher 4 Crying Girl 1 Dainius Dirgėla 5 Dainius Gintalas 21 Dainius Razauskas 5 Dainius Sobeckis 6 Daiva Ausėnaitė 2 Daiva Molytė-Lukauskienė 4 Daiva Čepauskaitė 13 Dalia Bielskytė 6 Dalia Jakaitė 7 Dalia Jazukevičiūtė 17 Dalia Kuizinienė 8 Dalia Satkauskytė 8 Dalia Striogaitė 11 Danguolė Sadūnaitė 9 Daniela Strigl 1 Danielius Mušinskas 47 Daniil Charms 10 Danutė Labanauskienė 1 Danutė Paulauskaitė 4 Darius Pocevičius 33 Darius Šimonis 9 Deimantė Daugintytė 1 Dino Buzzati 3 Dmytro Lazutkinas 2 Donaldas Apanavičius 2 Donaldas Kajokas 35 Donald Barthelme 4 Donata Mitaitė 25 Donatas Paulauskas 3 Donatas Petrošius 33 Dovilė Zelčiūtė 31 Dovilė Švilpienė 4 Edas Austworkas 4 Edita Nazaraitė 8 Edmondas Kelmickas 4 Edmundas Janušaitis 3 Edmundas Kazlauskas 1 Edmundas Steponaitis 6 Eduardas Cinzas 9 Eduardas Mieželaitis 6 Eduard Limonov 1 Edvardas Čiuldė 4 Egidijus Darulis 2 Eglė Bazaraitė 1 Eglė Juodvalkė 7 Eglė Sakalauskaitė 11 Elena Baliutytė 11 Elena Baltutytė 1 Elena Bukelienė 18 Elena Darbutaitė 1 Elena Karnauskaitė 6 Elena Mezginaitė 7 Elena Žukauskaitė 4 Elina Naujokaitienė 3 Elona Varnauskienė 1 Elvina Baužaitė 1 Elžbieta Banytė 16 Enrika Striogaitė 4 Erika Drungytė 20 Ernestas Noreika 8 Ernesto Che Guevara 5 Eugenija Vaitkevičiūtė 20 Eugenija Valienė 3 Eugenijus Ališanka 40 Evelina Bondar 2 Faustas Kirša 6 Fethullah Gülen 1 Gabriela Eleonora Mol-Basanavičienė 1 Gabrielė Klimaitė 16 Gabrielė Labanauskaitė 13 Gasparas Aleksa 28 Gediminas Cibulskis 1 Gediminas Kajėnas 16 Gediminas Pilaitis 2 Gediminas Pulokas 5 Genovaitė Bončkutė-Petronienė 1 George Orwell 6 Georges Bataille 2 Giedra Radvilavičiūtė 3 Giedrius Viliūnas 5 Giedrė Kazlauskaitė 44 Giedrė Šabasevičiūtė 1 Ginta Gaivenytė 3 Gintaras Beresnevičius 57 Gintaras Bleizgys 32 Gintaras Grajauskas 19 Gintaras Gutauskas 1 Gintaras Patackas 38 Gintaras Radvila 3 Gintarė Bernotienė 7 Gintarė Remeikytė 2 Gintautas Dabrišius 9 Gintautas Mažeikis 1 Ginta Čingaitė 5 Gitana Gugevičiūtė 3 Goda Volbikaitė 2 Gražina Cieškaitė 15 Gražvydas Kirvaitis 3 Grigorijus Kanovičius 8 Grigorij Čchartišvili 5 Guillaume Apollinaire 2 Guoda Azguridienė 1 Gytis Norvilas 24 Gytis Rimonis 2 Gábor Csordás 1 Hakim Bey 2 Hans Arp 5 Hans Carl Artmann 5 Henrikas Algis Čigriejus 19 Henrikas Nagys 15 Henrikas Radauskas 14 Henrikas Stukas 1 Henrykas Sienkiewiczius 1 Henry Miller 2 Herkus Kunčius 29 Hugo Ball 4 Hunter S. Thompson 3 Ieva Gudmonaitė 8 Ignas Kazakevičius 1 Ignas Narbutas 1 Ignas Šeinius 7 Ilona Gražytė-Maziliauskienė 1 Ilse Aichinger 5 Ilzė Butkutė 4 Indrė Meškėnaitė 3 Indrė Valantinaitė 11 Ineza Juzefa Janonė 5 Ingmar Villqist 3 Ingrida Korsakaitė 2 Irena Bitinaitė 2 Irena Potašenko 4 Irena Slavinskaitė 2 Irvin D. Yalom 1 Irvine Welsh 2 Italo Calvino 6 Ivan Vyrypajev 3 J. G. Ballard 3 Jadvyga Bajarūnienė 1 Jan Brzechwa 2 Janina Žėkaitė 3 Janusz Anderman 6 Jaroslavas Melnikas 25 Jaunius Čemolonskas 4 Jeanette Winterson 4 Jehuda Amichaj 2 Jerzy Pilch 2 Jevgenij Zamiatin 3 Johanas Volfgangas fon Gėtė 1 Johan Borgen 3 Johannes Bobrowski 3 John Fante 9 John Lennon 1 Jolanta Malerytė 4 Jolanta Paulauskaitė 1 Jolanta Tumasaitė 1 Jolita Skablauskaitė 23 Jonas Aistis 1 Jonas Dovydėnas 1 Jonas Jackevičius 12 Jonas Kalinauskas 7 Jonas Lankutis 7 Jonas Mačiukevičius 8 Jonas Mekas 24 Jonas Mikelinskas 16 Jonas Papartis 1 Jonas Radžvilas 3 Jonas Strielkūnas 24 Jonas Thente 1 Jonas Vaiškūnas 2 Jonas Zdanys 8 Jonas Šimkus 8 Jorge Luis Borges 17 Josef Winkler 3 José Saramago 7 Jovita Jankauskienė 1 Juan Bonilla 2 Juan Rulfo 3 Judita Polovinkina 1 Judita Vaičiūnaitė 27 Julijonas Lindė-Dobilas 3 Julius Janonis 3 Julius Kaupas 12 Julius Keleras 29 Julius Žėkas 2 Juozapas Albinas Herbačiauskas 8 Juozas Aputis 40 Juozas Baltušis 7 Juozas Brazaitis 7 Juozas Erlickas 17 Juozas Glinskis 10 Juozas Grušas 7 Juozas Kralikauskas 5 Juozas Kėkštas 6 Juozas Mečkauskas-Meškela 1 Juozas Tysliava 8 Juozas Šikšnelis 9 Juozas Žlabys-Žengė 8 Jurga Ivanauskaitė 26 Jurga Katkuvienė 2 Jurga Lūžaitė 2 Jurga Petronytė 2 Jurga Tumasonytė 7 Jurgis Baltrušaitis 6 Jurgis Gimberis 13 Jurgis Janavičius 1 Jurgis Jankus 10 Jurgis Kunčinas 44 Jurgis Mačiūnas 1 Jurgis Savickis 5 Jurgita Butkytė 7 Jurgita Jėrinaitė 1 Jurgita Ludavičienė 1 Jurgita Mikutytė 2 Justinas Bočiarovas 5 Jūratė Baranova 26 Jūratė Sprindytė 52 Karolis Baublys 23 Karolis Gerikas 1 Karolis Klimas 4 Kasparas Pocius 3 Kazimieras Barėnas 17 Kazys Almenas 6 Kazys Binkis 27 Kazys Boruta 43 Kazys Bradūnas 11 Kazys Jakubėnas 5 Kazys Jonušas 3 Kazys Puida 6 Kazys Saja 25 Kerry Shawn Keys 7 Kleopas Jurgelionis 8 Kornelijus Platelis 27 Kostas Ostrauskas 27 Kristina Sabaliauskaitė 9 Kristina Tamulevičiūtė 2 Kurt Vonnegut 12 Kęstutis Keblys 4 Kęstutis Nastopka 9 Kęstutis Navakas 53 Kęstutis Rastenis 3 Kęstutis Raškauskas 2 Laima Kreivytė 1 Laimantas Jonušys 39 Laimutė Adomavičienė 4 Laura Auksutytė 3 Laura Liubinavičiūtė 10 Laura Sintija Černiauskaitė 48 Laurynas Katkus 7 Laurynas Rimševičius 2 Lena Eltang 3 Leokadija Sušinskaitė 1 Leonardas Gutauskas 35 Leonard Cohen 1 Leonas Gudaitis 4 Leonas Lėtas 3 Leonas Miškinas 3 Leonas Peleckis-Kaktavičius 22 Leonas Skabeika 7 Leonas Švedas 5 Leonidas Donskis 5 Lev Rubinštein 3 Lidija Šimkutė 25 Lina Buividavičiūtė 1 Linas Jegelevičius 1 Linas Kanaras 1 Linas Kranauskas 5 Lina Spurgevičiūtė 1 Liudas Giraitis 2 Liudas Gustainis 8 Liudas Statkevičius 2 Liudvikas Jakimavičius 31 Liutauras Degėsys 9 Liutauras Leščinskas 2 Livija Mačaitytė 1 Liūnė Sutema 9 lona Bučinskytė 1 Loreta Jakonytė 14 Loreta Mačianskaitė 1 Lukas Devita 1 Lukas Miknevičius 11 Manfredas Žvirgždas 7 Mantas Areima 1 Mantas Gimžauskas-Šamanas 18 Manuel Rivas 2 Marcelijus Martinaitis 38 Margot Dijkgraaf 1 Marguerite Yourcenar 3 Marija Macijauskienė 8 Marijana Kijanovska 1 Marija Stankus-Saulaitė 11 Marijus Šidlauskas 10 Mari Poisson 18 Marius Burokas 57 Marius Ivaškevičius 7 Marius Katiliškis 13 Marius Macevičius 4 Marius Plečkaitis 5 Mariusz Cieślik 4 Markas Zingeris 3 Mark Boog 2 Marta Wyka 2 Martin Amis 2 Matt McGuire 1 Michael Augustin 4 Michael Katz Krefeld 2 Milda Kniežaitė 3 Mindaugas Jonas Urbonas 1 Mindaugas Kiaupas 1 Mindaugas Kvietkauskas 18 Mindaugas Nastaravičius 8 Mindaugas Peleckis 11 Mindaugas Valiukas 18 Mindaugas Švėgžda 3 Mirga Girniuvienė 1 Monika Kutkaitytė 13 Monika Šlančauskaitė 3 Motiejus Gustaitis 6 Mykolas Karčiauskas 8 Mykolas Sluckis 5 Narlan Martos Teixeira 1 Narlan Matos Teixeira 1 Nerijus Brazauskas 9 Nerijus Cibulskas 11 Nerijus Laurinavičius 3 Neringa Abrutytė 15 Neringa Klišienė 1 Neringa Mikalauskienė 18 Nicolas Born 2 Nida Gaidauskienė 14 Nida Matiukaitė 1 Nijolė Miliauskaitė 14 Nijolė Simona Pukinskaitė 2 Nijolė Storyk 1 Noam Chomsky 1 Ona Ališytė-Šulaitienė 2 Ona Mikailaitė 3 Onutė Bradūnienė 1 Onė Baliukonė 16 Orbita 4 Paul Celan 4 Paulina Žemgulytė 6 Paulius Norvila 10 Paulius Širvys 4 Pedro Lenz 4 Peter Bichsel 2 Petras Babickas 6 Petras Bražėnas 7 Petras Cvirka 8 Petras Dirgėla 16 Petras ir Povilas Dirgėlos 5 Petras Kubilevičius-Kubilius 2 Petras P. Gintalas 5 Petras Rakštikas 5 Petras Tarulis 14 Philip Roth 3 Povilas Šarmavičius 3 Pranas Morkūnas 4 Pranas Naujokaitis 2 Pranas Visvydas 14 Predrag Matvejević 2 Pulgis Andriušis 18 Raimondas Dambrauskas 1 Raimondas Jonutis 2 Ramunė Brundzaitė 7 Ramutė Dragenytė 34 Ramūnas Gerbutavičius 10 Ramūnas Jaras 17 Ramūnas Kasparavičius 26 Ramūnas Čičelis 11 Rasa Aškinytė 1 Rasa Drazdauskienė 2 Rasa Norvaišaitė 1 Rasa Petkevičienė 1 Regimantas Tamošaitis 86 Regina Varanavičiūtė 1 Renata Radavičiūtė 2 Renata Šerelytė 85 Richard Brautigan 9 Rima Juškūnė 1 Rimantas Kmita 32 Rimantas Černiauskas 11 Rimantas Šalna 1 Rima Pociūtė 6 Rimas Burokas 15 Rimas Užgiris 3 Rimas Vėžys 4 Rimvydas Stankevičius 31 Rimvydas Šilbajoris 32 Rita Kasparavičiūtė 1 Rita Tūtlytė 9 Ričardas Gavelis 19 Ričardas Šileika 21 Robertas Kundrotas 8 Roberto Bolano 3 Rolandas Mosėnas 2 Rolandas Rastauskas 22 Romas Daugirdas 33 Romualdas Granauskas 15 Romualdas Kisielius 1 Romualdas Rakauskas 1 Ryszard Kapuściński 3 Rūta Brokert 2 Salman Rushdie 2 Salomėja Nėris 9 Salys Šemerys 12 Samuel Beckett 29 Sandra Avižienytė 1 Sara Poisson 25 Sargis Atsargiai 1 Saulius Keturakis 1 Saulius Kubilius 2 Saulius Repečka 1 Saulius Rimkus 5 Saulius Tomas Kondrotas 10 Saulius Šaltenis 12 Saulė Pinkevičienė 4 Serhij Žadan 6 Sharan Newman 1 Sigitas Birgelis 13 Sigitas Geda 50 Sigitas Parulskis 31 Sigitas Poškus 7 Simona Talutytė 2 Simon Carmiggelt 8 Skaidrius Kandratavičius 11 Skirmantė Černiauskaitė 1 Slavoj Žižek 1 Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė 7 Sonata Paliulytė 9 Sondra Simanaitienė 5 Stan Barstow 2 Stanislava Nikolova-Čiurinskienė 2 Stanislovas Abromavičius 4 Stanisław Lem 4 Stasys Anglickis 3 Stasys Jonauskas 13 Stasys Santvaras 8 Stasys Stacevičius 16 Tadas Vidmantas 5 Tadas Žvirinskis 4 Tautvyda Marcinkevičiūtė 19 Tautvydas Nemčinskas 4 Teofilis Tilvytis 16 Thomas Bernhard 5 Thomas Pynchon 1 Titas Alga 4 Toma Gudelytė 2 Tomas Arūnas Rudokas 19 Tomas Kavaliauskas 11 Tomas Norkaitis 4 Tomas S. Butkus-Slombas 9 Tomas Staniulis 14 Tomas Taškauskas 8 Tomas Venclova 45 Tomas Čepaitis 1 Tomas Šinkariukas 18 Ulla Berkewicz 4 Vaidotas Daunys 5 Vainis Aleksa 2 Vaiva Grainytė 7 Vaiva Kuodytė 8 Vaiva Markevičiūtė 1 Vaiva Rykštaitė 1 Valdas Daškevičius 11 Valdas Gedgaudas 11 Valdas Papievis 13 Valdemaras Kukulas 41 Valentinas Sventickas 30 Vanda Zaborskaitė 5 Venancijus Ališas 4 Vidmantė Jasukaitytė 28 Viktoras Rudžianskas 10 Viktorija Daujotytė 114 Viktorija Jonkutė 2 Viktorija Skrupskelytė 11 Viktorija Vosyliūtė 4 Viktorija Šeina 9 Viktor Pelevin 2 Vilis Normanas 6 Vilius Dinstmanas 3 Viljama Sudikienė 1 Vilma Fiokla Kiurė 4 Vincas Mykolaitis-Putinas 19 Vincas Natkevičius 2 Vincas Ramonas 4 Violeta Tauragienė 1 Violeta Šoblinskaitė 22 Virginija Cibarauskė 1 Virginijus Malčius 11 Virginijus Savukynas 1 Vitalija Bogutaitė 7 Vitalija Pilipauskaitė 8 Vitas Areška 13 Vladas Braziūnas 51 Vladas Šimkus 10 Vladas Šlaitas 9 Vladimir Sorokin 4 Vygantas Šiukščius 5 Vytas Dekšnys 15 Vytautas Berenis 4 Vytautas Girdzijauskas 10 Vytautas Janavičius 7 Vytautas Kavolis 4 Vytautas Kirkutis 7 Vytautas Kubilius 63 Vytautas Martinkus 23 Vytautas Mačernis 6 Vytautas Montvila 6 Vytautas P. Bložė 32 Vytautas Rubavičius 37 Vytautas Sirijos Gira 5 Vytautas Skripka 8 Vytautas Stankus 10 Vytautas V. Landsbergis 11 Walter Benjamin 10 Werner Aspenström 2 Wolfgang Borchert 4 Woody Allen 6 Yoko Ono 1 Zigmas Gėlė 6 Šarūnas Monkevičius 1 Švelnus Jungas 1 Žilvinas Andriušis 26 Živilė Bilaišytė 10 Živilė Kavaliauskaitė 1 Žygimantas Kudirka-Mesijus 5 ХХХ Nežinomas rašytojas 1